Kepenys yra vienas svarbiausių medžiagų apykaitos organų. Jos gamina tulžį, padedančią virškinti ir įsisavinti riebalus, dalyvauja reguliuojant gliukozės bei cholesterolio kiekį, skaido įvairias organizmui nereikalingas medžiagas.
„Kepenys yra tarsi virškinimo sistemos valdymo centras. Jos vienos pirmųjų gauna tai, ką suvalgome ar išgeriame, dar prieš šioms medžiagoms patenkant į likusį organizmą“, – portalui „Parade“ aiškina mitybos specialistė Malina Malkani.
Todėl kasdieniai gėrimų pasirinkimai ilgainiui gali turėti reikšmės. Pavyzdžiui, dažnas daug cukraus turinčių gėrimų vartojimas siejamas su didesne riebalų kaupimosi kepenyse rizika.
Šiuo metu anksčiau nealkoholine suriebėjusių kepenų liga vadinta būklė vadinama su metaboline disfunkcija susijusia steatozine kepenų liga, arba MASLD. Vertinama, kad ji gali būti būdinga daugiau kaip 30 proc. pasaulio gyventojų.
Kuo žalioji arbata gali būti naudinga
Žaliojoje arbatoje yra katechinų – augalinių junginių, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis. Vienas geriausiai žinomų katechinų yra epigalokatechino galatas (EGCG).
Mitybos specialistė Mckenzie Dryden aiškina, kad žaliosios arbatos antioksidantai gali padėti mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus. Oksidacinis stresas atsiranda tuomet, kai organizme sutrinka pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų ir juos neutralizuojančių antioksidantų.
Kai kurie tyrimai rodo, kad žalioji arbata ar jos sudėtyje esantys katechinai gali daryti poveikį riebalų apykaitai, gliukozės reguliavimui ir kai kuriems kepenų veiklos rodikliams. Vis dėlto rezultatai nėra vienodi – poveikis gali priklausyti nuo žmogaus sveikatos būklės, vartojamo produkto ir jo dozės.
Mitybos specialistė Diana Cusa teigia, kad pirmieji pokyčiai gali vykti ląstelių lygmeniu, tačiau žmogus jų greičiausiai nepajus. Kitaip tariant, išgėrus vieną žaliosios arbatos puodelį kepenų veikla pastebimai nepasikeis.
Galimas poveikis dažniau vertinamas pagal kraujo tyrimus – kepenų fermentus, gliukozės ar kitus medžiagų apykaitos rodiklius. Be to, pokyčiai tyrimuose paprastai stebimi arbatą arba jos veikliąsias medžiagas vartojant ne vieną dieną, o kelias savaites ar mėnesius.
Žaliosios arbatos nereikėtų laikyti kepenis „valančiu“ ar ligas gydančiu gėrimu.
Nors žalioji arbata gali būti sveikos mitybos dalis, jos nereikėtų laikyti kepenis „valančiu“ ar ligas gydančiu gėrimu.
„Kepenys į vieną arbatos puodelį paprastai nereaguoja taip, kad žmogus tą pačią dieną pajustų jų veiklos pokyčius“, – pabrėžia mitybos specialistė Johannah Katz.
Taip pat nepakanka įrodymų teigti, kad vien žaliosios arbatos gėrimas gali apsaugoti nuo hepatito, cirozės, kepenų nepakankamumo ar vėžio. Tokios ligos priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl joms išvengti ar gydyti vieno maisto produkto nepakanka.
Kur kas svarbiau yra visuma: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, sveikas kūno svoris, ribojamas alkoholio kiekis ir gydytojo paskirtas kepenų ligų gydymas.
Kada žalioji arbata gali pakenkti
Įprastai užplikyta žalioji arbata daugumai žmonių laikoma saugia. Visai kitaip vertinami koncentruoti žaliosios arbatos ekstraktai, kurių gali būti lieknėjimui ar medžiagų apykaitai skirtuose maisto papilduose.
Tokiuose produktuose katechinų, ypač EGCG, kiekis gali būti gerokai didesnis nei arbatos puodelyje. Europos maisto saugos tarnyba yra nurodžiusi, kad maisto papilduose vartojama 800 mg ar didesnė EGCG paros dozė gali būti susijusi su pirmaisiais kepenų pažeidimo požymiais. Tuo metu dėl tradiciškai užplikytos žaliosios arbatos reikšmingo pavojaus kepenims paprastai nenustatyta.
JAV Nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, kai kurie koncentruoti žaliosios arbatos ekstraktai siejami su kepenų pažeidimo atvejais, ypač kai papildai vartojami nevalgius.
Žaliojoje arbatoje yra kofeino, todėl didesnis jos kiekis gali sukelti nerimą ar drebulį.
Dėl to žmonėms, sergantiems kepenų ligomis, vartojantiems vaistus ar jau geriantiems lieknėjimui skirtus papildus, prieš pradedant vartoti žaliosios arbatos ekstraktą reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kiek žaliosios arbatos galima išgerti?
Vienos oficialiai nustatytos žaliosios arbatos dozės, kuri pagerintų kepenų veiklą, nėra. Mitybos specialistės kaip įprastą kiekį nurodo maždaug 2–5 puodelius užplikytos žaliosios arbatos per dieną.
Tačiau tinkamas kiekis priklauso nuo žmogaus jautrumo kofeinui, kitų per dieną geriamų kofeino turinčių gėrimų, sveikatos būklės ir vartojamų vaistų.
Žaliojoje arbatoje yra kofeino, todėl didesnis jos kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti nerimą, drebulį, širdies plakimą ar sutrikdyti miegą. Sveikiems suaugusiesiems iki 400 mg kofeino per parą paprastai nelaikoma saugumo problema, tačiau nėštumo metu rekomenduojamos mažesnės ribos.
Svarbiausia nesivadovauti principu, kad jeigu nedidelis kiekis yra naudingas, vadinasi, didesnis bus dar geresnis. Tai ypač aktualu kalbant ne apie arbatą, o apie koncentruotus papildus.
