Sekite 15min Google
Dažnai manome, kad kūrybiškumas skirtas menininkams, rašytojams ar muzikantams. Tačiau ką reiškia būti kūrybiškam ne kuriant meno kūrinį, o tiesiog gyvenant savo gyvenimą?
Humanistinės psichologijos atstovas Abrahamas Maslow teigė, kad visi turime prigimtinį kūrybiškumą ir kad visi darbai, visos profesijos gali būti kūrybiškos arba ne. Anot jo, namų šeimininkė, kuri nuostabiai gamina ir kuria gražius namus, yra labai kūrybiška. Lygiai taip pat gydytoja, kuri sugeba įsiklausyti į pacientų poreikius ir rasti būdų juos pagydyti, yra kūrybiška. Kiekvienas iš mūsų į savo kasdienybę galime įpūsti šiek tiek kūrybiškumo ugnies.
Kodėl suaugę žmonės taip dažnai praranda vaikystėje turėtą spontaniškumą ir žaismingumą? Kas nutinka, kad pradedame bijoti pasirodyti kvaili, pasakyti ką nors ne taip ar padaryti klaidą?
Daug ką diktuoja mūsų aplinka augant – kaip tėvai ar globėjai reaguoja į mūsų spontaniškumą, žaismingumą, drąsos pasireiškimus. Ar jie tai priima, sugeba pagarbiai ir išmintingai pakoreguoti, ar tiesiog rėkia ir gėdina?
Negavus pakankamai priėmimo, pastebėjimo ir atspindėjimo iš tėvų, vaikui nesudaromos sąlygos iš tikrųjų pažinti save, suprasti savo emocijas ir poreikius. Priešingai, gali susiformuoti „netikroji savastis“ – tai, ką tėvai ar globėjai matė vaike ir kokias etiketes jam prilipdė. Pavyzdžiui, jeigu žaismingumą tėvai interpretavo kaip gėdingą dėmesio troškimą, užaugęs toks žmogus gali ir toliau gėdytis būti žaismingas.
Kūryboje labai svarbi klaida, atsitiktinumas, nežinojimas ir net aklavietė. Sakyčiau, tai labai svarbu ir improvizacijos mene, kurio mokėtės Los Andžele. Ar neatsitinka taip, kad DI, labai greitai pateikdamas „gerus“ variantus, atima iš mūsų būtent tą procesą, kuriame gimsta originalios idėjos?
Nesakyčiau, kad DI iš mūsų atima – svarbu matyti ir mūsų pačių vaidmenį tame. Pavyzdžiui, visai neseniai gavau idėjos brief‘ą, sugeneruotą su dirbtiniu intelektu. Susimąsčiau, kodėl žmogus labiau pasitikėjo dirbtinio intelekto idėjomis, o ne mūsų abiejų galimais atradimais. Juk daug įdomiau kurti kartu ir sugalvoti kažką naujo!
Apie dirbtinį intelektą dar sakoma, kad tai – praeitis, nes tai, ką jis sugeneruoja, jau yra įvykusios idėjos, jau parašyti tekstai, sugalvotos mintys, o kūryba – tai inovacija, ateitis, ji yra netikėta, judinanti status quo, nusistovėjusias normas. Juk visai smagu savo paties mintims ar idėjoms leisti save nustebinti.
Tačiau suprantu, kad kartais laiko stoka, pasitikėjimo savimi trūkumas, klaidų baimė, o kartais ir vadovų spaudimas liepia kiekvieną mintį ir kiekvieną sprendimą tikrintis su dirbtiniu intelektu. Visgi nežinau, ar verta juo aklai pasitikėti. 2025 metais atliktas didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kurį vykdė Europos transliuotojų sąjunga (angl. European Broadcasting Union, EBU) ir BBC, nustatė, kad dirbtinio intelekto asistentai nuolat klaidingai pateikia naujienų turinį – nepriklausomai nuo platformos, kalbos ar teritorijos. Šiame tyrime profesionalūs žurnalistai įvertino daugiau nei 3 000 „ChatGPT“, „Copilot“, „Gemini“ ir „Perplexity“ atsakymų ir nustatė, kad 45 proc. atsakymų turėjo bent vieną klaidą; 31 proc. turėjo rimtų šaltinių klaidų – trūkstamų, netinkamų arba netikslių šaltinių; 20 proc. turėjo didelių tikslumo klaidų – pateikė pasenusią informaciją ar išgalvotas detales. O „Gemini“ pasirodė blogiausiai – net 76 proc. atsakymų buvo rasta didelių klaidų.
Neuromokslininkai mėgsta kartoti frazę „if you don’t use it, you lose it“, pabrėždami, kaip svarbu rūpintis savo smegenimis, apkrauti jas kognityvinėmis užduotimis, mokytis naujų kalbų, studijuoti, neautomatizuoti visko, nes tokiu būdu mes išlaikysime savo smegenis gyvas ilgą laiką. O kas nutiks mūsų mąstymui ir smegenims, jeigu visą mąstymo procesą patikėsime dirbtiniam intelektui?
Ar mūsų noras viską atlikti teisingai, efektyviai ir pagal tam tikras taisykles nėra vienas didžiausių kasdienio kūrybiškumo priešų? Kaip išdrįsti kartais padaryti kitaip, nei esame įpratę?
Teisingai... pagal ką? Kai labiau įsigiliname į šį klausimą, suprantame, kad:
a) arba nėra universalaus, vienintelio teisingumo ir tobulumo mato;
b) bandome įtikti vadovui ar ekspertui, kuris turi nerealių lūkesčių ir aukšto lygio perfekcionizmą, kuriam įtikti nėra realu;
c) grįžtame prie savo santykio su tėvais ar globėjais vaikystėje ir suprantame, kad iš jų kadaise patirtas griežtumas, nepriėmimas ar kritika yra tai, ko taip bijome.
O kaip išdrįsti? Manau, kad išdrįsimo būdu. Nėra kaip „išmąstyti“ drąsos – mano galva, ją reikia įkūnyti ir tuomet ateina geriausi suvokimai. Abrahamas Maslow teigė, kad geriausias kūrybiškumo pavyzdys yra improvizacija, nes joje yra drąsa, laisvė, spontaniškumas.
Gal net nebūtina lankyti tikros improvizacijos (nors tai irgi labai padedantis dalykas išdrįsti ir pamatyti, kad pasaulis nesugriūna nuo mūsų vieno nusišnekėjimo), galima įsileisti ją į savo gyvenimą ir pradėti nuo mažų žingsnių: kaimynui lifte pasakyti ne tik „labas rytas“, bet ir paklausti, kaip gi einasi jo rytas; iškepti pyragą ir pavaišinti juo kolegas darbe; nueiti į naują būrelį; paklausti žmogaus konferencijoje ne kur jis dirba, o kokia jo mėgstamiausia daina – visa tai nutraukia automatizmą ir įneša į gyvenimą daugiau gyvybės.
Kaip paprastas kūrybiškumas kasdienybėje veikia mūsų psichologinę būseną?
Tiek Winnicottas, tiek Maslow kūrybiškumą siejo su gyvybe, sveikata, o visišką prisitaikymą prie realybės – su sutrikimais, „nesveiko“ gyvenimo pagrindu.
Ar kūrybiškumas gali padėti mums būti ne tik laisvesniems, bet ir geresniems santykiuose – mažiau vertinti save ir kitus, lengviau priimti netobulumą, rasti netikėtų sprendimų konfliktinėse situacijose?
Viena pagrindinių vaidybinės improvizacijos taisyklių yra „taip, ir“ – nesvarbu, ką partneris scenoje pasakė. Net jeigu man ta idėja atrodo neartima, aš turiu jai sakyti „taip“ ir pridėti savo papildomų detalių. Manau, tai nuostabus įrankis ir kasdieniam gyvenimui.
Dažnai, kai bandai užmegzti pokalbį su kitu žmogumi, nėra lengva rasti temą. Pavyzdžiui, pasakai: „Kokia įdomi vasara Lietuvoje – visą laiką lyja.“ Ir net nuo tokios, atrodytų, nuobodžios frazės pokalbis gali išsivystyti į įdomų, jeigu pašnekovas atsako: „Taip, ir aš jau net svarstau pirkti naują striukę nuo lietaus.“ O jeigu sako: „Ne, baik tu, man tai viskas tinka“, nuo tokio atsakymo daug sunkiau kur nors pajudėti.
Prancūzijoje buvo atliktas įdomus tyrimas, kuriame buvo tikrinama, kiek žmonės bus patenkinti kalbėdami jiems iki tol buvusia nuobodžia tema. Šis tyrimas atskleidė, kad net kai abiem pašnekovams tema nebuvo įdomi, jie pokalbiu buvo daug labiau patenkinti, negu manė prieš tai, ir net norėjo jį pakartoti!
Kodėl taip galėjo nutikti? Šis eksperimentas parodė, kad gera tema pokalbyje – dar ne viskas. Pokalbiai reikalauja klausymosi, atsakymo, informacijos apdorojimo, prisitaikymo prie pokalbio partnerio, humoro, atsivėrimo, reagavimo į kito žmogaus emocijas, jų validavimo – ir kai tai darome, mes galime kalbėtis pačia nuobodžiausia tema, bet, tikiu, mums bus gera.
Jeigu reikėtų paneigti vieną mitą apie kūrybiškumą, kurį dažniausiai turi žmonės, manantys, kad „aš nesu kūrybiškas“, koks tai būtų mitas?
Tai turbūt kūrybiškumo suvokimas siaurąja prasme, kad kūrybiškumas yra skirtas menininkams, o su menu nesusijusiam žmogui jis visiškai nereikalingas. Nors mes kasdien turime daugybę progų būti kūrybiški – sugalvoti, kokius pusryčius gaminti, kaip pasisveikinti su šeimos nariais, kaip suorganizuoti gimtadienio šventę, kaip apsirengti, kokį elektroninį laišką parašyti, kaip išspręsti problemą darbe, kuriai netinka šabloniniai pasirinkimai, ir galiausiai – kokį namų interjerą sukurti, kokia tvarka sudėlioti augalus prie namo, kaip dekoruoti stalą per Kalėdas ar kokios spalvos automobilį išsirinkti.
Kai pamatome, kad tai – mūsų proga pasireikšti kūrybiškai, griūna monotonija, įtampa, įsijungia smalsumas ir žaismė.
Daugiau apie kūrybiškumą, kurį itin veikia ir kėsinasi išstumti dirbtinis intelektas, Beata Tiškevič kalbės savo pranešime „Tavo kūrybiškumo galia dirbtinio intelekto pasaulyje“ kasmetinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „NeuroRestartas“, kuri vyks spalio 10 d. „Radisson Blu Hotel Lietuva“ Vilniuje. Konferencijos misija – edukuoti apie moksliškai pagrįstus būdus fizinei, psichoemocinei ir dvasinei sveikatai stiprinti. Šių metų konferencijos tema – „Sveikata ir gerovė dirbtinio intelekto amžiuje“. Bilietų ieškokite: www.neurorestartas.lt
