Sekite 15min Google
Jo teigimu, praktikoje neretai pavyksta susitarti su kreditoriais dėl mažesnių skolų, palankesnių mokėjimo sąlygų ar net taikos sutarčių, todėl bankrotas dažnai nėra pirmasis žingsnis.
Bankrotas – ne pirmasis pasirinkimas
Pasak advokato, žmogui, kuris nebesugeba grąžinti skolų dėl lošimų, pirmiausia reikėtų ne skubėti į teismą, o sėsti prie derybų stalo su kreditoriais.
„Asmeninis bankrotas nėra vienintelė išeitis. Tai labiau kraštutinė priemonė, kai kitais būdais nebėra galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Mano akimis, visada verta pirmiausia tartis dėl skolos išdėstymo, mokėjimo grafiko, palūkanų sumažinimo. Net ir tada, kai skolos jau išieškomos per antstolius, galima sudaryti taikos sutartį“, – paaiškina V.Budnikas.
Jo teigimu, žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad kreditoriai yra gerokai lankstesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad kreditoriai yra pakankamai sukalbami, kai mato nemokų skolininką. Juk jie puikiai supranta, kad kitu atveju skolą atgaus nebent po truputį ir per ilgą laiką, arba visai neatgaus. Esu matęs ne vieną atvejį, kai daugiau nei 30 tūkst. eurų skolą pavyko sumažinti beveik perpus.
Žmogus atsiskaitė sumokėjęs apie 15–17 tūkst. eurų ir gavo patvirtinimą, kad šalys visiškai atsiskaitė. Tokiais atvejais skolininkas įrodo, kad gali refinansuoti skolą ar pasiskolinti kitur ir atsiskaityti dabar, o kreditorius įvertina, kas jam naudingiau – dalį pinigų atgauti šiandien ar laukti neapibrėžtą laiką“, – pasakoja advokatas.
Derybos dažnai duoda daugiau naudos nei žmonės tikisi. Anot teisininko, nėra klausimo, kurio nebūtų galima užbaigti taikos sutartimi – susitarti dėl skolos sumažinimo, palūkanų, mokėjimų atidėjimo ar išdėstymo.
Ne kiekvienam bus leista bankrutuoti
Jeigu visgi žmogui susitarti nepavyksta, galima svarstyti asmeninį bankrotą. Tačiau vien didelių skolų tam neužtenka.
Vien skolų dydis dar nereiškia, kad bankroto byla bus iškelta.
„Šiuo metu fizinis asmuo laikomas nemokiu, kai negali vykdyti pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas. Tačiau vien skolų dydis dar nereiškia, kad bankroto byla bus iškelta“, – paaiškina V.Budnikas.
Jis atkreipia dėmesį, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimai: neliks reikalavimo, jog skolos privalo viršyti 25 minimaliąsias mėnesines algas.
Vis dėlto teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai.
„Teismui svarbu ne tik tai, kad žmogus turi skolų. Vertinama, kodėl jos atsirado, kada susidarė, kam buvo panaudoti pinigai, kokia skolų dalis atsirado dėl lošimų, o kokia – dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nesėkmingos ūkinės ar ekonominės veiklos. Taip pat žiūrima, ar žmogus sąžiningai atskleidė informaciją, ar neslėpė turto, ar nebesiskolina, nebelošia, ieško pagalbos ir pagal galimybes stengiasi atsiskaityti su kreditoriais“, – pabrėžia pašnekovas.
Įstatyme numatyta, kad teismas gali atsisakyti kelti bankroto bylą, jeigu nustatoma, kad žmogus tapo nemokus dėl žalingų įpročių, tarp jų – ir azartinių lošimų.
Tačiau, kaip pabrėžia advokatas, tai nėra automatinis sprendimas – kiekvienu atveju vertinama, ar būtent lošimai buvo pagrindinė nemokumo priežastis.
Kiek kainuoja asmeninis bankrotas?
Advokatas sako, kad internete galima rasti pasiūlymų bankroto procesą administruoti maždaug už tūkstantį eurų, tačiau realybėje dažniausiai išlaidos būna didesnės:
„Priklausomai nuo skolų dydžio, jų kiekio, bylos sudėtingumo ir ginčų apimties visas procesas paprastai kainuoja nuo 3 iki 7 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina nemokumo administratoriaus atlygis, teisinės paslaugos, jeigu jų reikia, bei mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidos“.
Kadangi mokumo atkūrimo planas paprastai trunka trejus metus, šios išlaidos pasiskirsto visam laikotarpiui.
Bankrotas nereiškia, kad skolos išnyks
Pasak V.Budniko, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad bankrotas reiškia paprastą skolų „nubraukimą“.
„Tai nėra skolų ištrynimas. Greičiau tai galimybė žmogui atkurti mokumą maksimaliai atsižvelgiant ir į kreditorių interesus. Trejus metus gyvenama pagal teismo patvirtintą planą – reglamentuojamos pajamos, išlaidos, mokėjimai kreditoriams, turto pardavimas ir kiti įsipareigojimai. Visa tai prižiūri nemokumo administratorius“, – kalba advokatas.
Šiuo laikotarpiu sustabdomas senų skolų išieškojimas, nebeskaičiuojamos palūkanos ir netesybos, tačiau žmogus privalo bendradarbiauti su administratoriumi, dirbti arba aktyviai ieškoti darbo, teikti visą reikalingą informaciją ir vykdyti plane numatytus įsipareigojimus.
Pasibaigus mokumo atkūrimo planui, likusios nepadengtos skolos dažniausiai nurašomos, tačiau yra išimčių. Nenurašomi įsipareigojimai dėl vaikų išlaikymo, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tam tikros prievolės valstybei bei administracinės baudos.
Kokios klaidos gali kainuoti brangiai?
Kaip pastebi teisininkas, žmonės, svarstantys apie bankrotą, dažnai patys pablogina savo padėtį. Dažniausios klaidos – delsimas kreiptis pagalbos, turto perrašymas kitiems asmenims, pajamų slėpimas, visų kreditorių neatskleidimas, tęsiamas lošimas ir antstolių ar kreditorių reikalavimų ignoravimas.
„Taip pat klaidinga manyti, kad bankrotas yra paprastas būdas nubraukti skolas ir pradėti gyvenimą nuo nulio. Jeigu žmogus elgiasi nesąžiningai, bankroto byla gali būti neiškelta arba vėliau nutraukta. Tokiu atveju situacija tik pablogėja – prarandamas laikas ir patiriama papildomų išlaidų“, – įspėja V.Budnikas.
Svarbiausia – nebeslėpti problemos
Advokatas pabrėžia, kad žmogui, supratusiam, jog skolų dėl lošimų nebesugeba grąžinti, svarbiausia nepradėti ieškoti naujų būdų skolintis.
Teismui svarbu matyti, kad žmogus realiai keičia savo elgesį.
„Pirmiausia reikėtų nebeimti naujų paskolų, nebesiskolinti iš artimųjų, nebandyti atsilošti, nesudarinėti apsimestinių sandorių, kitaip tariant, „neperrašinėti“ turto ir neslėpti pajamų, jeigu jų yra. Kartu labai svarbu kreiptis ne tik teisinės, bet ir pagalbos dėl priklausomybės. Sprendžiant bankroto klausimą teismui svarbu matyti, kad žmogus realiai keičia savo elgesį – nebelošia, pripažįsta problemą ir psichologų ar kitų specialistų pagalba siekia ją spręsti“, – akcentuoja V.Budnikas.
Dauguma žmonių anksčiau ar vėliau nori sugrįžti į normalų gyvenimą – turėti gerą reputaciją, galimybę laisvai naudotis savo banko sąskaitomis, įsigyti turto ir nebegyventi nuolat slepiantis nuo skolų. Todėl, advokato įsitikinimu, net ir labai sudėtingose situacijose pirmiausia verta ieškoti susitarimo su kreditoriais, o asmeninį bankrotą svarstyti tik tada, kai visos kitos galimybės jau išnaudotos.
Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšomis.
