Sekite 15min Google
Pirmadienio rytas, geležinkelio stotis, atsidaro durys – ir minia iškart tarsi pasidalija į dvi stovyklas. Vieni kryptingai lekia per peroną, kiti lėtai žingsniuoja taip, lyg turėtų visą pasaulio laiką. Tokios situacijos dažnai sukelia abipusį akių vartymą ir nesupratimą.
Tačiau už šios kasdienės scenos slypi daugiau nei tik skubėjimas ar ramumas, sako kanadiečių psichologė Christal Castagnozzi. Portalui „Upworthy“ ji paaiškino, kaip ėjimo greitis gali būti susijęs su pagrindiniais asmenybės bruožais.
Septynios greitai einančių žmonių savybės
Pasak Castagnozzi, žmonės, kurie vaikšto greitai, gali būti sąžiningesni ir pareigingesni.
„Žmonės, kuriems ši savybė būdinga stipriai, linkę gerai planuoti laiką ir veikti kryptingai. Tyrimai rodo, kad greitai einantys žmonės paprastai demonstruoja į tikslą orientuotą elgesį, o tai yra vienas šios savybės požymių“, – sakė psichologė.
Iš viso ji greitą ėjimą sieja su septyniomis savybėmis:
-
sąžiningumu ir pareigingumu;
-
ekstravertiškumu;
-
emociniu stabilumu;
-
atvirumu naujoms patirtims;
-
sukalbamumu;
-
atkaklumu;
-
ambicingumu.
Pasak Castagnozzi, pirmiems trims punktams pagrįsti yra gana tvirtas mokslinių tyrimų pagrindas.
„Tyrimai rodo, kad ekstravertiški žmonės paprastai daugiau juda ir pasižymi energingesne kūno kalba. Greitesnis ėjimo tempas prie to dera, nes atspindi didesnį veiklumo poreikį“, – aiškino ji.
Didelės apimties tyrimai taip pat rodo, kad emociškai stabilesni žmonės linkę eiti greičiau. Pasak psichologės, taip gali būti todėl, kad emociškai stabilūs žmonės mažiau energijos išeikvoja nerimastingam svarstymui ir todėl juda lengviau.
Ne visi ryšiai tokie aiškūs
Vis dėlto kai kuriuos teiginius reiktų vertinti atsargiau. Pati Castagnozzi pripažįsta, kad atvirumas naujoms patirtims siejamas su vaizduote, smalsumu ir noru atrasti, tačiau tiesioginio ryšio su ėjimo greičiu neturi. Veikiau gali būti taip, kad smalsumas ir entuziazmas žmogų paskatina judėti greičiau.
Panašiai ir su sukalbamumu: čia labiau kalbama ne apie apskritai didesnį tempą, o apie gebėjimą prisitaikyti prie kitų žmonių ėjimo ritmo.
Eisena – emocinis barometras
Apie tai, ką ėjimo greitis gali pasakyti apie mūsų vidinę būseną, rašo ir verslo psichologas bei mimikos ekspertas Joernas Kettleris.
„Džiaugsmas, pyktis ar baimė priverčia mus eiti greičiau. Liūdesys, nuobodulys ar nuovargis mus sulėtina“, – teigia jis.
Pasak Kettlerio, apie žmogų pasako ne tik ėjimo greitis. Svarbūs dar trys veiksniai:
-
žingsnio ilgis;
-
rankų mostai;
-
pėdų „svoris“.
Pavyzdžiui, pasididžiavimas ir pyktis gali atsispindėti ilguose, energinguose žingsniuose, o liūdesys – trumpuose ir velkamuose. Gera nuotaika leidžia rankoms laisvai judėti kartu su žingsniu, o išsekimas priverčia jas sunkiai kabėti.
Skirtumą, anot Kettlerio, galima net išgirsti: „Pyktis trypia. Džiaugsmas spyruokliuoja.“
Jo išvada paprasta: „Trumpai tariant, eisena yra emocinis barometras.“
Be to, šis poveikis veikia abiem kryptimis. Kettleris remiasi tyrimais, kurie rodo, kad sąmoningai energingesnė eisena gali pagerinti nuotaiką. Tad jei ryte jaučiatės be jėgų, bet vis tiek pradedate eiti tvirčiau ir gyviau, tai gali padėti ne tik geriau atrodyti kitiems, bet ir šiek tiek pakelti savijautą.
