Tyrimą atliko Švedijos Karolinskos instituto mokslininkai, analizavę žmonių, gimusių Švedijoje 1985–2020 metais, duomenis. Iš 2,7 milijono stebėtų asmenų 2,8 procento autizmas buvo diagnozuotas nuo dvejų iki 37 metų amžiaus.
Tyrėjai nustatė, kad iki 20 metų amžiaus vyrų ir moterų diagnozių dažnis tampa beveik vienodas. Pasak pagrindinės tyrimo autorės dr. Caroline Fyfe, tai rodo, jog tikrasis lyčių skirtumas autizmo paplitime yra gerokai mažesnis, nei manyta anksčiau, o moterys ir mergaitės dažnai lieka nediagnozuotos arba diagnozę gauna per vėlai.
Vaikystėje berniukams autizmas nustatomas vidutiniškai beveik trejais metais anksčiau nei mergaitėms. Mergaičių diagnozės amžiaus mediana siekė 15,9 metų, o berniukų – 13,1 metų. Iki 10 metų berniukai buvo tris–keturis kartus dažniau diagnozuojami nei mergaitės, tačiau paauglystėje mergaitės „pasiveja“, nes diagnozių skaičius šiuo laikotarpiu sparčiai išauga.
Autoriai pabrėžia, kad šios išvados išryškina būtinybę tirti, kodėl moterims autizmo diagnozė nustatoma vėliau nei vyrams. BMJ žurnale publikuotas tyrimas taip pat parodė, jog nors jaunesnių nei 10 metų vaikų lyčių skirtumai per pastaruosius tris dešimtmečius išliko gana stabilūs, vyresnėse amžiaus grupėse jie sparčiai mažėjo.
Tyrėjų teigimu, vyrų ir moterų santykis autizmo spektro sutrikimo diagnozėse laikui bėgant ir didėjant diagnozės amžiui nuosekliai mažėjo. Švedijos duomenys leidžia manyti, kad suaugusiųjų amžiuje šis skirtumas gali tapti beveik nebeatskiriamas.
Pacientė ir pacientų teisių gynėja Anne Cary, rašiusi lydinčiajame redakciniame straipsnyje, teigė, jog tyrimas patvirtina mintį, kad diagnozių skirtumus lemia sisteminiai šališkumai diagnostikoje, o ne tikras autizmo paplitimo skirtumas. Nors simptomų pasireiškimas gali vėluoti, o maskavimas atlieka svarbų vaidmenį, pasak jos, ir patys diagnostikos metodai gali būti šališki bei reikalauti atnaujinimo.
Dėl šių priežasčių mergaitė, kuriai vėliau būtų nustatytas autizmas, turi mažiau nei trečdalio tikimybę gauti diagnozę iki 10 metų amžiaus. Kol laukia tinkamo įvertinimo, daugelis autistiškų mergaičių ir moterų klaidingai diagnozuojamos psichiatriniais sutrikimais – ypač nuotaikos ar asmenybės – ir yra priverstos pačios aktyviai ginti savo poreikius, siekdamos tinkamos pagalbos.
Į tyrimo rezultatus sureagavusios autizmo organizacijos pabrėžė būtinybę kovoti su lyčių stereotipais. Nacionalinės autizmo draugijos įrodymų ir tyrimų vadovė dr. Judith Brown teigė, kad lytis niekada neturėtų tapti kliūtimi gauti diagnozę ir reikiamą paramą. Anot jos, ilgą laiką klaidingai manyta, jog autistiški žmonės dažniausiai yra berniukai ir vyrai, tačiau dabar aišku, kad moterys ir mergaitės dažniau maskuoja autizmo požymius, todėl jų sunkumai lieka nepastebėti.
Dėl paramos stokos ir nuolatinio maskavimo autistiškoms moterims dažniau išsivysto nerimas, depresija ir kiti psichikos sveikatos sunkumai. Tai dar kartą parodo, kaip svarbu neignoruoti jų patirčių ir atsisakyti pasenusių stereotipų.
Organizacijos „Ambitious about Autism“ vadovė Jolanta Lasota pabrėžė, kad autistiškos mergaitės turi kitokių patirčių nei berniukai ir per ilgai liko už dėmesio ribų. Dėl neteisingai suprastų ar nuvertintų poreikių jos dažnai negaudavo būtinos pagalbos, o kai kurios pasiekė rimtą psichikos sveikatos krizę.
Pasak jos, itin svarbu, kad mokslininkai ir diagnostikos paslaugos toliau gilintų žinias apie skirtingas autizmo raiškas mergaičių ir moterų tarpe, o pagalbos sistemos prisitaikytų prie augančio žmonių, kuriems ši parama reikalinga, skaičiaus.
Buvęs Karališkosios psichiatrų kolegijos autizmo koordinatorius ir Lydso autizmo diagnostikos tarnybos klinikinis vadovas dr. Conor Davidson pažymėjo, kad mergaičių autizmas vaikystėje dažnai lieka nepastebėtas, o simptomai išryškėja tik paauglystėje ar net ankstyvoje pilnametystėje. Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje suaugusiųjų neurovystymosi klinikose vis dažniau kreipiasi moterys, tačiau tiek vaikų, tiek suaugusiųjų autizmo vertinimo laukimo eilės išlieka nepriimtinai ilgos.
Anot jo, daugybė autistiškų moterų vis dar neturi oficialios diagnozės, todėl būtina užtikrinti, kad jos galėtų laiku gauti įvertinimą ir pagalbą. Psichiatrams taip pat svarbu nepamiršti autizmo galimybės vertinant pacientus, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų, ypač moteris, kurių autizmas galėjo likti nepastebėtas vaikystėje.
