Sekite 15min Google
Tėvystė keičia ne tik dienotvarkę, bet ir savęs suvokimą, santykius, vertybes bei prioritetus. Greta džiaugsmo gali atsirasti prislėgtumas, nerimas, vienišumo jausmas ar depresija. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, šiuos sunkumus gali patirti tiek mamos, tiek tėčiai.
Psichologė atkreipia dėmesį į kasdienius būdus pasirūpinti savimi ir požymius, rodančius, kad vien savipagalbos gali nepakakti.
Poilsis neturėtų likti tik tada, kai viskas padaryta
Auginant mažą vaiką ne visada pavyksta išsimiegoti, tačiau svarbu ieškoti galimybių pailsėti. Galima nusnausti vaikui miegant, susitarti su partneriu pakaitomis keltis naktį ar kelioms valandoms patikėti vaiko priežiūrą artimam žmogui.
Jeigu užmigti trukdo įtampa, nusiraminti gali padėti atsipalaidavimo pratimai arba lėtas, gilus kvėpavimas.
Dėmesio reikia ir kitiems kasdieniams poreikiams. Pasivaikščiojimas ar mankšta gali padėti stiprinti emocinę savijautą, o reguliarus, visavertis maistas neturėtų būti atidedamas vien todėl, kad rūpinatės vaiku. Praktiški sprendimai – priminimas telefone pavalgyti, maisto paruošimas kelioms dienoms ar susitarimas su partneriu dėl laiko ramiam valgymui.
Net trumpa pauzė – laikas sau
Laikas sau nebūtinai reiškia laisvą vakarą ar ilgas atostogas. Tai gali būti ir 15 minučių: keli knygos puslapiai, arbatos puodelis tyloje, ramus pasėdėjimas ar sąmoningas kvėpavimas.
Ne mažiau svarbu realistiškai vertinti savo jėgas. Pernelyg dideli lūkesčiai ir mėginimas viską atlikti nepriekaištingai gali didinti emocinio perdegimo riziką. Verta nusibrėžti ribas, atsisakyti per daug pastangų reikalaujančių užduočių ir leisti sau būti pakankamai gera mama ar tėčiu.
Tėvystė yra nuolatinis mokymasis. Mažiau lyginant save su kitais ir atsisakant tobulumo lūkesčio, lengviau priimti sunkesnes dienas.
Pagalbos prašymas nėra silpnumas
Anot psichologės, dalijimasis patirtimi su kitais tėvais gali mažinti vienišumą ir padėti suprasti, kad panašių iššūkių patiria daugelis. Todėl svarbu palaikyti ryšį su aplinkiniais ir priimti siūlomą pagalbą.
Šeimoje verta dalytis buities bei vaikų priežiūros atsakomybėmis. Jei yra galimybė, galima pasitelkti senelius, draugus ar kitus artimuosius, o prireikus kreiptis į pagalbos institucijas ar specialistus.
Gimus vaikui dėmesio reikia ir poros santykiams. Pasikeitę vaidmenys, atsakomybės ir laiko trūkumas gali skatinti emocinį atitolimą. Tarpusavio ryšį padeda išlaikyti pokalbiai apie poreikius bei jausmus ir sąmoningai skiriamas laikas pabūti kartu.
Kada vien savipagalbos nepakanka?
Nuovargis, abejonės, pyktis ar pasimetimas yra žmogiški jausmai. Svarbu juos atpažinti ir tinkamai išreikšti, nes tėvų savijauta veikia ir bendrą atmosferą šeimoje.
R. Petrukonytė rekomenduoja kreiptis į specialistus, jei:
- savipagalbos būdai nepadeda, o savarankiškai įveikti sunkumų nepavyksta;
- nuolat jaučiate nuovargį, įtampą, nerimą, dirglumą, nusivylimą, abejingumą ar kaltę;
- vargina nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas;
- vyrauja jausmas, kad aplinkiniai nesupranta ar nepakankamai palaiko;
- artimieji išsako susirūpinimą dėl jūsų emocinės būklės.
