Pasak gydytojos oftalmologės Inesos Skvarciany-Bajorūnės, šiandien vis daugiau pacientų kreipiasi dėl skundų, tiesiogiai susijusių su ilgu darbu prie ekranų.
„Pastaraisiais metais akių nuovargio bei sausų akių sindromo atvejų nuolat daugėja, ypač tarp jaunesnio amžiaus pacientų, kurie kasdien praleidžia kelias valandas prie kompiuterio, telefono ar planšetės. Tai jau nebėra vien vyresnio amžiaus žmonių problema", – teigia gydytoja. Nors visuomenės sąmoningumas pamažu auga ir dalis žmonių stengiasi daryti pertraukas, vis dar nemaža dalis ekranų naudotojų linkę nuvertinti kaupiamą žalą regėjimui, kol simptomai tampa nebepakeliami.
Gydytoja pabrėžia, kad ilgą laiką žiūrint į ekranus iš arti akys yra priverstos nuolat fokusuoti vaizdą, jos įsitempia ir greičiau pavargsta. Be to, žiūrint į ekranus žmogus mirksi kur kas rečiau nei įprastai, todėl akių paviršius nepakankamai išdrėkinamas ir pamažu išsivysto sausų akių sindromas.
„Pervargusios akys duoda aiškius signalus: vaizdas tampa neryškus, išplaukęs, sunkiau sufokusuoti tolį, atsiranda spaudimas už akių obuolių, galvos skausmas, paraudimas ir net ašarojimas", – aiškina I. Skvarciany-Bajorūnė.
Ypač nerimą kelia moksliškai įrodytas faktas, kad vaikams ir paaugliams ilgas žiūrėjimas į ekranus iš arti skatina trumparegystės progresavimą, o tai reiškia, kad žala gali būti ne tik laikina, bet ir ilgalaikė.
Paprasti įpročiai, apsaugantys regėjimą
Oftalmologė pabrėžia, kad akių sveikata, tai kasdienių įpročių rezultatas, o ne vienkartinės pastangos. Gydytoja išskiria kelis praktinius patarimus, kurių laikytis gali kiekvienas:
20-20-20 taisyklė. Kas 20 minučių darbo prie ekrano skirti 20 sekundžių ir žiūrėti į toliau nei 6 metrus esančius objektus.
Reguliarios pertraukos. Kas valandą rekomenduojama daryti 5–10 minučių pertrauką – atsitraukti nuo ekrano ir leisti akims pailsėti.
Drėkinantys lašai. Jaučiant sausų akių požymius, nevengti drėkinančių lašų, jie padeda atkurti natūralų akių paviršiaus drėgmės balansą.
Laikas lauke. Vaikams ir paaugliams ypač svarbu kasdien bent 2 valandas praleisti lauke natūralioje šviesoje. Moksliškai įrodyta, kad tai stabdo trumparegystės progresavimą.
Atsakingas atsisveikinimas su elektronikos prietaisais
Nuolat kalbant apie pernelyg ilgą laiką prie ekranų ir jo daromą žalą akims, svarbu prisiminti ir kitą atsakingo technologijų naudojimo pusę, tai kaip elgiamės su pačiais elektronikos prietaisais. Telefonai, kompiuteriai ir planšetės šiandien tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, todėl svarbu ne tik mokėti nuo jų pailsėti, bet ir atsakingai rūpintis jų naudojimu bei likimu, kai jie sugenda.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas pabrėžia, kad atsakingas požiūris į elektroniką prasideda nuo tinkamo jos naudojimo ir priežiūros. Pasak jo, pirmasis žingsnis sugedus prietaisui visada turėtų būti remontas.
„Jei taisymo kaina neviršija 50 procentų naujo prietaiso vertės, taisykite, tai ir ekonomiškai naudinga, ir atsakinga aplinkos atžvilgiu. Kiekvienas sutaisytas įrenginys reiškia mažiau atliekų", – sako jis.
Specialistai pastebi, kad žmonės dažnai skuba keisti prietaisus naujais net tada, kai senąjį dar galima sutaisyti. Toks įprotis ne tik didina elektronikos atliekų kiekį, bet ir skatina perteklinį vartojimą. Todėl atsakingas technologijų naudojimas reiškia ne vien trumpesnį laiką prie ekranų, bet ir sąmoningą požiūrį į pačius įrenginius, jų tausojimą, priežiūrą ir ilgesnį naudojimą.
Vis dėlto, kai prietaisas jau nebepataisomas arba remontas neapsimoka, būtina tinkamai su juo atsisveikinti. Jokiu būdu negalima elektronikos mesti į buitinių atliekų konteinerį, nes juose esančios medžiagos gali kenkti aplinkai. Smulkioji elektronika turi keliauti į specialiai jai skirtus surinkimo konteinerius, kuriuos nesunku rasti prekybos centruose, bibliotekose, mokyklose ir kitose viešosiose vietose. Tokiu būdu senos technologijos gali būti saugiai perdirbamos, o vertingos medžiagos panaudojamos dar kartą.
