Sekite 15min Google
Vakcina sukurta jau 2023 m.?
Apie 28-erių rusės mirtį tariamai nuo maro naujienų portalas „Liudi Baikala“ pranešė spalio 2-ąją. Žurnalistų teigimu, Irkutsko srities maro tyrimų instituto darbuotoja pavojinga liga galėjo užsikrėsti sudužus mėgintuvėliui.
Praėjus keturioms dienomis, vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos iškėlė versiją, esą tai galėjo būti suplanuota. Dar daugiau – įspėjo, esą tai gali būti ne pabaiga.
1999 m. vakcinos gamyba buvo nutraukta dėl ribotos apsaugos nuo mirtinos plaučių maro formos ir stipraus šalutinio poveikio.
Jis pasidalijo straipsnio su antrašte „Sukurta pirmoji sėkminga iRNR vakcina nuo maro“ ekrano nuotrauka. „Tel Avivo universiteto ir Izraelio biologinių tyrimų instituto mokslininkai pristatė pirmąją pasaulyje iRNR pagrindu sukurtą vienos dozės vakciną, kuri 100 proc. veiksmingai apsaugo nuo mirtinos bakterijos.“
Internautas pažymėjo publikavimo datą – 2023 m. kovo 28 d. – ir su pastebima ironija pakomentavo: „Tai, sakote, maras? Apie viską pagalvota.“
Iš to reikėtų suprasti, kad šie du įvykiai – vakcinos sukūrimas ir galima mirtis nuo maro – yra susiję. Komentaruose, kurių žmonės paliko jau 470, užvirė diskusija, esą buvo iš anksto žinoma apie būsimą užsikrėtimą ar tai net padaryta specialiai, kad vakcina sukurta ketinant visus masiškai skiepyti.
Nemažai komentatorių neatkreipė dėmesio į datą, tad stebėjosi, kad vakcina atsirado taip greitai, esą tai irgi rodo kažkokį sąmokslą.
Per mažiau nei tris paras įrašas sulaukė 1,5 tūkst. reakcijų, daugiau nei 200 žmonių juo pasidalijo.
Panašūs naratyvai buvo populiarūs per pandemiją. Tuomet aiškinta, neva SARS-CoV-2 buvo sukurtas specialiai, pandemija suplanuota jau seniai, skiepijimo tikslas buvo naikinti žmoniją ir pan. Bet tokios prielaidos neturi pagrindo, 15min paaiškina, kodėl.
Efektyvumas – 100 proc.
Žinutę, kurios ekrano nuotrauką paskelbė „Facebook“ vartotojas, nurodytą dieną publikavo portalas lrytas.lt su nuoroda į recenzuojamą žurnalą „Science Advances“.
Pastarajame 2023 m. kovą paskelbti tyrimo, atlikto su pelėmis, rezultatai. Jie parodė, kad visi paskiepyti gyvūnai buvo visiškai apsaugoti nuo marą sukeliančios bakterijos, paremtos informacine RNR. Tai esą atveria kelią kurti daugiau vakcinų nuo bakterinių ligų, įskaitant antibiotikams atsparių bakterijų sukeliamas ligas.
Žinutėje pažymėta, kad dauguma šiuo metu kuriamų iRNR vakcinų skirtos virusinėms infekcijoms ir nedaug darbų atlikta sprendžiant iRNR pagrįstos vakcinacijos nuo bakterijų problemą.
„Iki šiol buvo manoma, kad iRNR vakcinos, tokios kaip mums visiems pažįstamos COVID-19 vakcinos, yra veiksmingos prieš virusus, bet ne prieš bakterijas“, – pacituotas pagrindinis tyrimo autorius daktaras Edo Konas.
Tyrimo autoriai „Science Advances“ rašė sukūrę veiksmingą iRNR-LND (lipidinių nanodalelių) vakciną nuo mirtino bakterinio patogeno. Tai jiems pavyko optimizavus iRNR molekulės guanino bei citozino kiekį ir antigeno struktūrą. Vakcinos pagrindu pasirinktas bakterinis F1 kapsulės antigenas – svarbiausias apsauginis Yersinia pestis (maro sukėlėjo) komponentas.
„Maras yra sparčiai progresuojanti užkrečiamoji liga, per žmonijos istoriją nusinešusi milijonus gyvybių, – teigiama straipsnyje. – Šiuo metu liga sėkmingai gydoma antibiotikais, tačiau, kilus daugybiniam atsparumui antibiotikams pasižyminčių padermių protrūkiui, prireiktų alternatyvių kovos priemonių.“
Net jei būtų sukurta, vakcina greičiausiai būtų skirta konkretiems didelę riziką patiriantiems darbuotojams, pvz., dirbantiems tiesiogiai su gyvomis Yersinia pestis bakterijomis.
Jų sukurta vakcina pelėms esą sukėlė imuninį atsaką ir užtikrino greitą bei visišką apsaugą nuo mirtinos Yersinia pestis infekcijos suleidus vos vieną dozę.
Tyrimus atlieka toliau
Tai buvo pirmoji pasaulyje veiksminga vienos dozės iRNR vakcina nuo maro, tačiau „Facebook“ vartotojas ja gąsdina be reikalo. Nėra žinių, kad šie skiepai būtų naudojami.
Straipsnyje aprašyti bandymai su pelėmis. Nors yra informacijos apie tokių skiepų bandymus su žmonėmis, jokia panaši vakcina nepatvirtinta naudojimui ir nėra duomenų, kad tai įvyktų artimiausioje ateityje.
Vakcinų nuo maro jau buvo sukurta anksčiau, jos naudotos nuo XIX a. Pavyzdžiui, formalinu nukenksminta (dar vadinama inaktyvuotąja arba visos ląstelės) vakcina anksčiau buvo skiepijami kariškiai arba didelės rizikos laboratorijų darbuotojai. Ji niekada nesiūlyta paprastiems gyventojams ar keliautojams.
1999 m. jos gamyba buvo nutraukta dėl ribotos apsaugos nuo mirtinos plaučių maro formos ir stipraus šalutinio poveikio, pvz., karščiavimą, sunkių vietinių reakcijų.
Pagrindine apsauga nuo maro šiandien laikomi antibiotikai (streptomicinas, gentamicinas, doksiciklinas), nes jie veikia labai gerai, jei liga diagnozuojama anksti.
Tiesa, mokslininkai aktyviai tyrinėja naujas rekombinantines vakcinas su subvienetais (nukreiptas į specifinius bakterijų baltymus, pavyzdžiui, F1 ir V antigenus) ir gyvų susilpnintų vakcinų variantus, kad būtų galima saugiai apsaugoti ir nuo buboninio, ir nuo plaučių maro. Tyrimai su pelėmis rodo, kad bent dvi vakcinos veikia efektyviai.
Tiesa, net jei būtų sukurta, tokia vakcina greičiausiai būtų skirta ne masiniam naudojimui, o konkretiems didelę riziką patiriantiems darbuotojams, pvz., dirbantiems tiesiogiai su gyvomis Yersinia pestis bakterijomis. Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja skiepytis nuo maro.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad užsikrėtimas maru buvo suplanuotas dar 2023 m., kai pasirodė pranešimų apie sukurtą efektyvią vakciną nuo šios ligos. Šiuo metu jokie skiepai nuo maro nenaudojami.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
