Sekite 15min Google
Įrašo autorius remiasi moksliniu tyrimu, tačiau jo rezultatus pateikia kaip neginčijamą gerokai platesnių teiginių įrodymą.
„Pfizer“ iRNR aptikta placentose ir motinos kraujyje iki 251 dienos po vakcinacijos“, – skelbiama įraše. Taip pat tikinama, kad jos rasta gyvybinguose spermatozoiduose iki 168 dienų po skiepo.
Autorius tvirtina, kad vakcinos iRNR aptikta ir pusės tyrime dalyvavusių neskiepytų nėščiųjų kraujyje arba placentoje. Tai jis vadina „tiesioginiu molekuliniu įrodymu, kad iRNR perduodama iš išorės“, taip sudarydamas įspūdį, jog paskiepyti žmonės gali perduoti vakcinos medžiagą aplinkiniams.
Tačiau vien teiginys apie medžiagos aptikimą neįrodo, kaip ji pateko į mėginį.
Įtikinti skaitytojus mėginama ir palyginimu su žudikų bylomis. Esą mokslininkai naudojo tokius pat patikimus metodus, kuriais teismuose įrodoma nusikaltėlių kaltė, todėl jų išvados nebegali kelti abejonių. „Rezultatas – teismo ekspertizės lygio tikrumas“, – tikina autorius.
Bet šis palyginimas savaime nepagrindžia teiginių nei apie vakcinos iRNR išlikimą organizme, nei apie jos perdavimą neskiepytiems žmonėms.
Ką iš tiesų tyrė mokslininkai?
Įraše remiamasi 2025 m. spalį žurnale „Annals of Case Reports“ paskelbtu straipsniu apie „Pfizer-BioNTech“ vakcinos iRNR sekos aptikimą žmogaus kraujyje, placentoje ir spermoje. Publikacija pažymėta kaip atvejo aprašymas (angl. Case Report).
Toks aprašymas padeda atkreipti dėmesį į pavienius atvejus, tačiau neparodo, kaip dažnai reiškinys pasitaiko, ir neleidžia rezultatų apibendrinti visiems paskiepytiems žmonėms.
Žurnalą leidžia „Gavin Publishers“ – įtrauktas į potencialiai grobuoniškų (angl. predatory) žurnalų leidėjų sąrašą.
Vadinamieji grobuoniški leidėjai ima mokestį už mokslinių straipsnių publikavimą, tačiau neužtikrina tinkamo jų kokybės ir patikimumo vertinimo – recenzavimas gali būti tik formalus arba visai neatliekamas.
Tyrime dalyvavo vos 22 nėščiosios: 16 buvo paskiepytos nėštumo metu, o šešios – neskiepytos. Mokslininkai ištyrė jų kraujo ir placentos mėginius. Taip pat analizuoti dar aštuonių žmonių kraujo ir keturių vaisingumo klinikos pacientų spermos bei sėklos skysčio mėginiai. Jie surinkti 2021 metais.
Mokslininkai ieškojo konkrečios „Comirnaty“ vakcinos iRNR sekos. Tam taikė įterptąją PGR – metodą, kuriuo pasirinkta genetinės medžiagos atkarpa dauginama, kad ją būtų galima aptikti. Gautų produktų seką papildomai patikrino Sangerio sekvenavimu.
Autoriai skelbia vakcinos iRNR seką aptikę dalyje paskiepytų nėščiųjų mėginių, vienu atveju – praėjus 251 dienai po vakcinacijos. Jie taip pat nurodo ją radę visų trijų spermą pateikusių vyrų spermos mėginiuose, vienam jų – praėjus 168 dienoms po skiepo.
Tačiau konkrečios sekos aptikimas savaime neįrodo, kad organizme visą šį laiką išliko nepažeista ir veikianti vakcinos iRNR. Patys autoriai pažymi, kad analizė nebuvo kiekybinė, taigi nenustatyta, kiek tiriamos medžiagos buvo mėginiuose. Jie taip pat pripažįsta, kad iRNR aptikimas placentoje savaime nereiškia, jog ji pateko į vaisiaus organizmą. Seka, autorių duomenimis, aptikta ir trijų iš šešių neskiepytų nėščiųjų mėginiuose.
„Facebook“ įrašo autorius tikina, kad tai įrodo, jog paskiepyti žmonės perduoda vakcinos iRNR neskiepytiems.
Tačiau patys mokslininkai publikacijoje nurodo netyrę, iš kur aptikta iRNR atsirado mėginiuose. Todėl teigti, kad ji buvo perduota iš paskiepytų žmonių, nėra pagrindo.
Ko šis tyrimas neįrodo?
Tyrime nebuvo aiškinamasi, ar vakcinos iRNR gali būti perduodama lytiniu keliu. Spermos mėginius pateikę vyrai ir tirtos nėščiosios buvo atskiros, tarpusavyje nesusijusios dalyvių grupės. Poros nebuvo tiriamos, o apie neskiepytų nėščiųjų partnerių skiepijimą duomenų nepateikta.
Taigi teiginys, kad vakcinos iRNR nėščiosioms perduodama per spermą, atsirado sujungus du atskirus tyrimo rezultatus. Patys mokslininkai tokio perdavimo nenustatė. Jie nurodė, kad neskiepytų moterų mėginiuose aptiktos RNR kilmė nebuvo ištirta.
Klausimų kelia ir galimybė, kad mėginiai buvo užteršti laboratorijoje. Taikant įterptąją PGR, pirmame etape padauginta genetinė medžiaga perkeliama į kitą reakciją. Per šį procesą net menkas jos kiekis gali netyčia patekti į kitą mėginį ir lemti teigiamą rezultatą. Tai viena iš galimų priežasčių, kurią būtina patikrinti.
Straipsnyje apsaugos nuo tokios taršos aprašytos nepakankamai. Nurodyta viena neigiama kontrolė – prieš pandemiją paimtas donoro kraujo RNR mėginys. Tačiau nepateikta informacijos apie kitas svarbias patikras, pavyzdžiui, reakcijas be tiriamo mėginio, kurios padėtų nustatyti, ar neužterštos pačios laboratorinės medžiagos. Tai savaime neįrodo, kad tarša įvyko, tačiau neleidžia patikimai atmesti tokios galimybės.
Tyrėjai nurodė tik tai, ar mėginiuose aptiko ieškomą iRNR seką. Kiek jos buvo, nenustatė.
Jie taip pat nepatikrino metodo su mėginiu, kuriame būtų žinomas vakcinos iRNR kiekis. Tokia patikra parodytų, ar metodas patikimai aptinka net labai mažus jos kiekius. Nors autoriai teigia, kad jų pasirinktas metodas tai daro geriau nei kitas, straipsnyje šių metodų palyginimo nepateikta.
Publikacijoje trūksta ir pirminių laboratorinių duomenų, kurie leistų kitiems mokslininkams patikrinti rezultatus. Autoriai žada juos pateikti paprašius, tačiau pačiame straipsnyje esančių lentelių tokiam patikrinimui nepakanka.
Straipsnyje yra ir prieštaravimų. Pavyzdžiui, autoriai teigia, kad kraujo ir placentos tyrimų rezultatai visada sutapo. Tačiau lentelėje nurodyta, kad vienos moters kraujyje ieškoma seka aptikta, o placentoje – ne. Prieštaringai aprašyti ir vieno spermos donoro rezultatai, skirtingose teksto vietose nesutampa tyrimo procedūros aprašymas.
Šie neatitikimai kelia papildomų klausimų, todėl „Facebook“ įraše skelbiamas „neginčijamas tikrumas“ – nepagrįstas.
-
Peikdami COVID-19 skiepus persistengė: lygina su tabako poveikiu nėščiosioms
-
Klastingas virusas, plintantis darželiuose: didžiausias pavojus – nėščiosioms ir vaisiui
-
Kokiais atvejais nėščiosioms verta atlikti genetinius tyrimus ir ką jie parodo?
-
Priminimas nėščiosioms: skiepai nuo dviejų kūdikiui pavojingų ligų – nemokami
-
Pamiršto vitamino mitą paneigia vaistininkė: „Įsidėmėkite – jis ne tik nėščiosioms!“
-
Paskelbę Fauci žinutes atgaivino mitą apie skiepus nėščiosioms: kiek jie pavojingi?
Ko tyrimas neatskleidė?
Patys autoriai pripažįsta, kad lieka svarbių neatsakytų klausimų. Jie nenustatė, ar praėjus daugiau nei 200 dienų po skiepo mėginiuose aptikta visa vakcinos iRNR molekulė, ar tik jos fragmentai.
Taip pat neaišku, ar aptikta iRNR dar galėjo atlikti savo funkciją. Jos aptikimas placentoje neįrodo, kad ji pateko į vaisiaus organizmą.
Tyrėjai nevertino ir spermatozoidų gyvybingumo, nors „Facebook“ įraše teigiama, kad iRNR rasta būtent gyvybinguose spermatozoiduose.
Galimas poveikis sveikatai, vaisingumui ar nėštumo eigai šiame tyrime apskritai nebuvo tirtas, todėl jo rezultatai nesuteikia pagrindo teigti, kad aptikta medžiaga sukėlė žalą.
Palyginimas su žudikų bylomis – klaidinantis
Įrašo autorius tyrimui patikimumo mėgina suteikti teigdamas, kad mokslininkai naudojo tą patį metodą, kuriuo teismuose įrodoma žudikų kaltė. Tačiau šis palyginimas klaidina. Nustatant žmogaus tapatybę pagal DNR, paprastai lyginami tam tikri pasikartojantys DNR ruožai. Aptariamame tyrime ieškota konkrečios vakcinos iRNR sekos. Tai skirtingos užduotys ir skirtingos tyrimo procedūros.
Vien tai, kad abiem atvejais naudojami genetinės medžiagos tyrimo metodai, nesuteikia rezultatams „teismo ekspertizės lygio tikrumo“. Sekos patikrinimas gali parodyti, kokia medžiaga aptikta, tačiau neatsako, kaip ji pateko į mėginį. Todėl jis savaime neatmeta ir laboratorinės taršos galimybės.
Klaidina ir tyrimo pristatymas kaip ką tik paskelbto atradimo: publikacija pasirodė 2025 m. spalio 15 d., taigi prieš metus.
Be to, mokslinėje literatūroje jau anksčiau buvo aprašyta, kad vakcinos iRNR gali būti aptinkama ilgiau nei kelias dienas. Pavyzdžiui, 2022 m. žurnale „Cell“ paskelbtame tyrime ji kai kuriais atvejais aptikta limfmazgiuose iki aštuonių savaičių po skiepo. Tačiau medžiagos aptikimas savaime neįrodo nei žalos sveikatai, nei jos perdavimo aplinkiniams.
15min verdiktas: melas. Įraše remiamasi tikru tyrimu, tačiau jo rezultatams suteikiama prasmė, kurios jie nepagrindžia. Nutylint tyrimo ribotumus ir pasitelkiant palyginimą su žudikų bylomis, neatsakyti klausimai pateikiami kaip neginčijami faktai. Taip kuriamas klaidingas įspūdis, kad mokslininkai įrodė vakcinos iRNR perdavimą neskiepytiems žmonėms.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
