Tyrimai rodo, kad alkoholis yra vienas iš svarbiausių išvengiamų traumų ir skendimų rizikos veiksnių, o jo vartojimas prie vandens telkinių reikšmingai didina nelaimingų atsitikimų tikimybę, rašoma Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pranešime žiniasklaidai.
„2022 m. paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė (Alpert, Stater ir kt., 2024), kurioje buvo analizuota 15 mirtinų traumų priežasčių, nustatė, kad alkoholis buvo susijęs su maždaug 31 proc. nuskendimų, 37 proc. kritimų ir 34 proc. gaisrų sukeltų mirtinų traumų atvejų. Nustatyta, kad alkoholis išlieka svarbiu veiksniu tarp daugelio trauminių mirčių, kurių dalies būtų galima išvengti. Dar vienas tyrimas, nagrinėjęs mirtinus nelaimingus atsitikimus Australijos pakrantėse, parodė, kad beveik ketvirtadalis tokių mirčių buvo susijusios su alkoholio ir (ar) kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad alkoholis ypač pavojingas prie vandens, nes neigiamai veikia koordinaciją, reakcijos greitį ir gebėjimą įvertinti riziką,“ – teigia Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Renata Jadlauskienė.
Alkoholis didina traumų tikimybę
Biuro specialistė R.Jadlauskienė pabrėžia, kad alkoholis veikia centrinę nervų sistemą ir sutrikdo daugelį funkcijų, kurios yra būtinos žmogaus saugumui. Alkoholio vartojimas sutrikdo dėmesio koncentraciją, koordinaciją, reakcijos greitį, gebėjimą vertinti situaciją ir priimti tinkamus sprendimus. Dėl šių priežasčių didėja įvairių traumų rizika: nuo kritimų ir eismo įvykių iki nudegimų, smurto bei skendimų.
Traumų rizika didėja didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui. Kuo didesnis apsvaigimas, tuo labiau prastėja gebėjimas įvertinti savo galimybes ir aplinkos keliamus pavojus. Žmogus gali pervertinti savo fizinį pasirengimą, ignoruoti saugumo taisykles ar imtis veiksmų, kurių blaivus greičiausiai nesirinktų. Vasarą tai ypač aktualu, nes alkoholis dažnai vartojamas iškylų, vakarėlių, festivalių ar poilsio prie vandens metu, kai aplinkoje gausu papildomų rizikos veiksnių.
Vanduo ir alkoholis – ypač pavojingas derinys
Pasak biuro specialistės R. Jadlauskienės, skendimai išlieka viena dažniausių netyčinių trauminių mirčių priežasčių pasaulyje. Nors daugelis žmonių supranta, kad vairuoti apsvaigus yra pavojinga, alkoholio vartojimas prieš maudynes ar vandens pramogas neretai vis dar vertinamas kaip įprasta poilsio dalis. Alkoholis reikšmingai prisideda prie skendimų rizikos.
Beveik trečdalis mirtinų skendimų susiję su alkoholio vartojimu. Nustatyta, kad įvairiose šalyse alkoholis buvo aptinkamas nuo 8 iki 72 proc. skendusių aukų organizme, priklausomai nuo tiriamos grupės ir taikytų metodų. Alkoholis vandenyje pavojingas dėl kelių priežasčių. Jis sutrikdo koordinaciją ir pusiausvyrą, lėtina reakciją, mažina gebėjimą įvertinti atstumą, gylį ir savo fizines galimybes. Be to, apsvaigęs žmogus dažniau renkasi rizikingą elgesį, plaukia toliau nuo kranto, šokinėja į vandenį nežinomose vietose, neįvertina srovės, oro sąlygų, nuovargio ir apsvaigimo laipsnio.
Jauni vyrai yra didžiausios rizikos grupėje
„2024 m. paskelbta mokslinės literatūros apžvalga (Carey, Crawford, ir kt., 2024) nagrinėjusi jaunų žmonių alkoholio vartojimą prie vandens, atskleidė, kad alkoholis ir vandens pramogos ypač dažnai pasitaiko tarp jaunų vyrų. Nustatyta, kad jauni vyrai dažniau nei moterys maudosi pavartoję alkoholio, dažniau maudosi vieni, renkasi neprižiūrimas maudymosi vietas ir dažniau ignoruoja saugaus elgesio rekomendacijas. Alkoholis buvo nustatytas net 45 proc. tarp 20–29 metų amžiaus netyčinio skendimo aukų. Taip pat nustatyta, kad daugiau kaip 40 proc. apklaustų jaunų žmonių bent kartą buvo maudęsi pavartoję alkoholio. Dalis jų pripažino, kad alkoholis siejasi su atsipalaidavimu, linksmybėmis ir bendravimu su draugais, nors tuo pačiu suvokiama, kad toks elgesys kelia papildomą pavojų. Šie duomenys rodo, kad vien žinojimo apie riziką nepakanka. Elgesį dažnai lemia socialinės normos, draugų įtaka ir klaidingas įsitikinimas, kad nelaimės nutinka kitiems, o ne jiems patiems,“ – teigia biuro specialistė R. Jadlauskienė.
Kodėl vasarą rizika dar labiau išauga?
Vasaros metu žmonės daugiau laiko praleidžia prie vandens telkinių, dažniau dalyvauja šventėse ir renginiuose po atviru dangumi. Šiltuoju metų laiku daugėja tiek vandens pramogų, tiek rizikingo elgesio atvejų. Didesnė oro temperatūra skatina žmones ieškoti atgaivos vandenyje, tačiau kartu gali susidaryti klaidingas saugumo jausmas. Karštis, nuovargis, dehidratacija ir alkoholis gali veikti kartu dar labiau didindami nelaimingų atsitikimų tikimybę. Specialistai pabrėžia, kad dauguma su alkoholiu susijusių skendimų nėra atsitiktinės ar neišvengiamos nelaimės. Dažniausiai prieš tragediją būna priimami rizikingi sprendimai, kurių blaivus žmogus tikėtina būtų išvengęs.
Kaip sumažinti riziką?
Veiksmingiausia prevencija apima tiek individualų atsargumą, tiek visuomenės lygmens priemones.
Specialistai rekomenduoja:
- nevartoti alkoholio prieš maudynes, plaukiojimą valtimis ar kitas vandens pramogas;
- nesimaudyti vieniems;
- rinktis tik oficialias ir prižiūrimas maudymosi vietas;
- vengti šuolių į vandenį nepažįstamose vietose;
- prižiūrėti vaikus prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių;
- skatinti visuomenės informavimą apie alkoholio ir vandens derinio keliamą pavojų;
- stiprinti saugaus elgesio prie vandens kultūrą.
Vasaros poilsis ir laikas prie vandens gali būti saugus ir malonus tik tuomet, kai vandens pramogos nėra derinamos su alkoholio vartojimu.
