Pasak gydytojos, padidėjusiu laikomas nuolat aukštesnis nei 135/85 mmHg kraujospūdis, o idealus – apie 120/80 mmHg. Saikingai padidėjęs kraujospūdis siekia iki 135/85 mmHg. Pradinė hipertenzijos stadija nustatoma tuomet, kai arterinis kraujo spaudimas yra 135-139/85-89 mmHg, o pažengusi hipertenzinė liga – kai jis nuolat viršija 140/90 mmHg.
Organizmas ilgainiui pripranta prie nuolat padidėjusio kraujospūdžio, todėl simptomų dažnai nejaučiame.
„Padidintas spaudimas veikia kaip dopingas: esame aktyvūs, veiklūs, neramūs ir dažnai labai produktyvūs, todėl retai susimąstome, kad tokios būklės metu galbūt rastume padidintą kraujo spaudimą“, – paaiškina dr. E. Uždavinytė-Gatelienė.
Organizmas ilgainiui pripranta prie nuolat padidėjusio kraujospūdžio, todėl simptomų dažnai nejaučiame.
Pavojingiausios – ligos komplikacijos
Būtent dėl komplikacijų arterinė hipertenzija ir yra gydoma. Mat nuolat aukštas kraujospūdis žaloja organus taikinius: smegenis, inkstus ir širdį.
„Padidinto kraujospūdžio liga pavojinga savo komplikacijomis – insultu, infarktu, širdies ir kraujagyslių sistemos pakenkimu, išemine liga, demencija, aortos išsiplėtimu ir netgi plyšimu“, – vardija VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė pabrėždama, jog aukštas kraujospūdis pažeidžia kraujagysles, sutrikdo kraujotaką bei svarbių organų aprūpinimą krauju ir maisto medžiagomis.
Viena dažnų ilgą laiką negydyto padidėjusio kraujospūdžio pasekmių, anot specialistės, yra širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas: „Sunkiausia prieširdžių virpėjimo pasekmė yra išeminis insultas, t.y. smegenų infarktas, galintis sunkiai ir ilgam invalidizuoti pacientą“.
Gydytoja atkreipia dėmesį, jog sergant cukriniu diabetu padidėjęs kraujospūdis yra dar pavojingesnis, nes organizmą tuo pačiu metu veikia ir angliavandenių apykaitos sutrikimai. Dėl šios priežasties diabetu sergantiems pacientams rekomenduojamos mažesnės kraujospūdžio normos – iki 130/80 mmHg.
Kokie simptomai gali išduoti problemą?
Nors hipertenzija dažnai nesukelia aiškių simptomų, kai kurie požymiai gali apie ją įspėti.
Pasak dr. E. Uždavinytės-Gatelienės, aukštą kraujospūdį gali išduoti veržiantis galvos skausmas, rankų drebėjimas, neadekvatus nerimas, sujaudinimas, veido raudonis ar karščio pojūtis. Vis dėlto vienkartinis kraujospūdžio pakilimas dar nereiškia ligos.
„Esant ypatingam stresui, kartais virusinės ar kitos ligos fone, vartojant kai kuriuos vaistus ar esant dideliam nuovargiui epizodinis kraujospūdžio padidėjimas yra normalu“, – paaiškina kardiologė.
Pastebėjus padidėjusį kraujospūdį rekomenduojama jį reguliariai matuoti bent du kartus per dieną keletą savaičių, užsirašyti rezultatus ir tik tuomet tartis su šeimos gydytoju ar kardiologu.
Riziką didina keli veiksniai
Gydytoja primena, kad pagrindiniai hipertenzijos rizikos veiksniai yra paveldimumas bei nesveika gyvensena. Nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba, alkoholio vartojimas, nuolatinis stresas, prastas miegas ir nepakankamas poilsis gerojai padidina tikimybę susirgti hipertenzija.
„Čia toks užburtas ratas: padidintas kraujospūdis skatina minėtas ligas išsivystyti, o šios ligos labai didina arterinės hipertenzijos pasekmes organizmui“, – tvirtina gydytoja.
Didžiausios rizikos grupei priklauso žmonės, sergantys cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, turintys aortos aneurizmą, patyrę insultą ar infarktą, taip pat pacientai, kuriems nustatyti ritmo sutrikimai.
Kai kuriems asmenims padidėjęs kraujospūdis gali būti kitos rimtos ligos pasekmė.
Vertinant hipertenzijos riziką, anot dr. E.Uždavinytės-Gatelienės, labai svarbu įvertinti organų taikinių būklę – širdį, inkstus, akių dugną. Būtent šių organų pakitimai padeda nustatyti konkretaus paciento riziką, parinkti gydymą ir siektinus kraujospūdžio tikslus.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nedidelei daliai pacientų padidėjęs kraujospūdis gali būti kitos rimtos ligos pasekmė. Tokiais atvejais pirmiausia gydoma pagrindinė liga.
Kaip tinkamai pasimatuoti kraujospūdį?
Kardiologė pabrėžia, kad itin svarbu tinkamai pamatuoti kraujospūdį. Geriausia tai daryti keletą minučių ramiai pasėdėjus ir tai daryti tuo pačiu metu – ryte vos pabudus ir vakare prieš miegą.
Automatiniu aparatu matuojant kraujospūdį nereikėtų manžetės užveržti per stipriai – tarp jos ir rankos turėtų tilpti keli pirštai. Ji turi būti uždėta 1 ar 2 centimetrus virš alkūnės linkio, o pats aparatas turi būti širdies lygyje.
Pasak gydytojos, jei spaudimas labai aukštas arba labai žemas, yra daug permušimų ar sutrikęs širdies ritmas, matavimai gali būti netikslūs.
Tiksliausiai kraujospūdis išmatuojamas mechaniniu matuokliu naudojant stetoskopą, tačiau tokie matuokliai dažniau naudojami gydymo įstaigose.
Gydytoja taip pat primena, kad gydymo įstaigoje kraujospūdis daugeliui pacientų būna neadekvačiai aukštas, todėl medikai dažnai labiau pasikliauja namuose atliktais matavimais.
„Viena iš dažniausių klaidų, kurias daro pacientai ateidami pas medikus – suvidurkinti spaudimo skaičiai. Tokie vidurkiai turi nedidelę prasmę, nes jie rodo tik tendencijas. Medikus labiausiai domina pavieniai matavimai ir jų dinamika“, – teigia ji.
Dar viena problema – pernelyg dažnas kraujospūdžio matavimas. Gydytoja įspėja, jog per dažnas, 10–15 kartų per dieną matuojamas kraujo spaudimas terodo neadekvatų paciento nerimą ir hipochondriją: „Toks dažnas matavimas gali „susargdinti“ net sveiką žmogų“.
Todėl kelių kartų per dieną visiškai pakanka realiai situacijai įvertinti. Vartojant vaistus kraujospūdį rekomenduojama dažniau stebėti pirmą gydymo mėnesį arba tol, kol pasiekiamas stabilus rezultatas. Vėliau pakanka jį matuoti kelis kartus per savaitę ar atsiradus naujiems simptomams.
Dažna klaida – savavališkai nutraukiami vaistai
Pasak dr. E. Uždavinytės-Gatelienės, padidėjęs kraujospūdis dažnai yra šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmė, todėl daug ką galima pakeisti koreguojant kasdienius įpročius.
Ji išskiria svarbiausius dalykus: normalų kūno svorį, sveiką mitybą, mažesnį druskos kiekį maiste, kofeino, energetinių gėrimų ir alkoholio ribojimą, pakankamą fizinį aktyvumą, kokybišką miegą, poilsį ir streso valdymą.
„Normalus svoris yra tuomet, kai kūno masės indeksas mažesnis nei 25. Lietuvoje tokių pacientų sutinku itin retai“, – pastebi gydytoja.
Anot jos, pirmiausia visuomet bandomi nemedikamentiniai gydymo būdai. Jei po trijų mėnesių gyvenimo būdo korekcijos kraujospūdis vis tiek išlieka didesnis nei 135/85 mmHg, pradedamas gydymas vaistais.
Tačiau pacientai dažnai daro vieną itin pavojingą klaidą – savavališkai nutraukia gydymą: „Jeigu paskyrus gydymą pacientas vaistus reguliariai vartoja mėnesį ir stebi gerą efektą, neretai patiki, kad pasveiko ir vaistų vartojimą nutraukia savarankiškai“.
Kita dažna klaida – savarankiškai kaitaliojama gydymo schema pagal kiekvieną išmatuotą kraujospūdį. Pasak gydytojos, dauguma šiuolaikinių antihipertenzinių vaistų yra sudėtiniai, veikia kompleksiškai ir ilgai, todėl nenuoseklus jų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių.
„Spaudimas tai krenta, tai labai kyla, o tokie šuoliai ir yra didžiausias pavojus“, – perspėja ji.
Koreguojant gydymą rekomenduojama konsultuotis su medikais, nes tik jie gali saugiai ir efektyviai parinkti tinkamą gydymo schemą.
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
