Priežastys – labai įvairios
Santaros klinikų tiesioginėje transliacijoje pacientė Beata Valungevičienė pasakoja apie trejus metus ją iškankinusius pusiausvyros sutrikimus, o ją gydžiusi ir sprendimą radusi gydytoja otorinolaringologė ir otoneurologė dr. Aistė Paškonienė komentavo ligos simptomus, eigą ir gydymą.
Pusiausvyros sutrikimai kamuoja neretą žmogų, o jų priežastys ir simptomai gali būti įvairūs. „Pirmiausia, reikėtų prisiminti, kas yra pusiausvyra? Tai žmogaus sugebėjimas išlaikyti stabilią statinę kūno padėtį bei reikiamą kūno padėtį, atliekant tam tikrus judesius. Kaip žinia, tai yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja keletas organizme esančių sistemų.
Pirmiausia – vidinėje ausyje, labirinte, esantis vestibulinis aparatas, kartu su savo gravitacijos ir judesio receptoriais. Taip dalyvauja regėjimo bei atramos sistemos, propriorecepcija, o galiausiai viską apjungia centrinė nervų sistemą. Darni šių sistemų veikla mus išlaiko stabiliais“, – aiškino otorinolaringologė ir otoneurologė dr. Aistė Paškonienė.
Medikė atkreipė dėmesį, kad kai sutrinka bent viena iš minėtų sistemų, atsiranda pusiausvyros sutrikimų, kurie dažniausiai pasireiškia galvos svaigimu – aplinka ir daiktai tiesiog „laksto“ aplink. „Kartu atsiranda ir regos sutrikimų – žmogui sunku fokusuoti, mato neryškiai, prie to prisideda ir koordinacijos sutrikimai, sunku paeiti tiesia linija.
Vieni iš nusiskundimų – nestabilumo jausmas, silpnumas, alpimas, gali būti ir pykinimas ar vėmimas bei klausos sutrikimai, ūžesys. Šie ir daugelis kitų simptomų gali kilti tiek dėl vidinės ausies patologijos, tiek neurologinių susirgimų ar širdies bei kraujagyslių sistemos pažeidimų. Be to, tai gali būti ir šalutinis vaistų poveikis ar streso bei nerimo padarinys“, – pusiausvyros sutrikimų simptomus bei priežastis vardijo dr. A. Paškonienė.
Treji metai „nėštumo“
Ne vienerių metų gyvenimo su pusiausvyros sutrikimais istorija dalinosi pacientė Beata. Paprašyta prisiminti pirmuosius atvejus, ji tikina, kad nepastebėti, neatkreipti dėmesio į juos – neįmanoma.
„To nepastebėti tiesiog neįmanoma. Kaip ir minėjo gydytoja, simptomų buvo visa puokštė. Pirmasis priepuolis buvo kažkas neapsakomo. Tiesiog prarandi suvokimą, kur yra dangus, o kur yra žemė. Tuomet ištinka panikos priepuolis – ne tik vemi, alpsti, bet ir panikuoji, nes suvokdamas ir jausdamas savo kūną, tiesiog nesupranti, ką su juo daryti – kaip atsistoti?“, – apie pirmą pusiausvyros sutrikimo priepuolį pasakojo pacientė.
Pirmasis priepuolis buvo kažkas neapsakomo.
Pasak Beatos, gerai, kad pirmasis atvejis netruko ilgai, tačiau bloga žinia, kad jie ėmė kartotis naktimis. Pavyzdžiui, verčiantis ant šono, pacientę užsupdavo tiek, kad vėl nesuprasdavo, kur ji yra, kildavo panika. Vienintelė išeitis būdavo, atviravo Beata, išlipti iš lovos ir priglausti kairę veido pusę prie grindų. Tik vėliau gydytoja paaiškino, kodėl Beatai tai padėjo – tai buvo susiję su diagnoze. Beata lipdavo iš lovos keturiomis ir tik visų kūnu prisiglaudus prie žemės, grįždavo suvokimas, kur ji yra – kur ta žemė.
Supratusi, kad simptomai kartojasi ir nepraeina, Beata pradėjo ieškoti, kas blogai, kreipėsi į specialistus: „Beje, dar atsirado ir rytinis pykinimas. Aišku, moterys tuomet linkusios galvoti, kad tai – nėštumas, bet mano tas nėštumas truko 3 metus. Atsirado ir regos sutrikimai, o baisiausi buvo tie visiški atsijungimai. Jie įvykdavo tiesiog lygioje vietoje, dėl staigesnio judesio.“ Vienintelis ligos privalumas, šiandien juokiasi Beata, kad išmokau labai lėtai ir grakščiai vaikščioti, nes bijojau staigių judesių.
Beata atvirauja, kad gyveno taip, kaip sunku suvokti – pažvelgti į viršutinę parduotuvės lentyną moteris nebegalėdavo, o apie žvilgsnį į žvaigždes – iš viso jokios kalbos. Vis tik baisiausia sergant šia liga, pasakojo moteris, kad pradedi ieškoti priežasčių, bet daugelis nesupranta, apie ką tu kalbi.
„Aistė buvo trečia gydytoja, pas ją mane atvedė pažįstama. Esu jai labai dėkinga, nes nei vienas šeimos gydytojas manęs nesiuntė pas LOR. Pirmasis mano siuntimas buvo pas neurologą, buvo atlikti tyrimai ir ramiai pasakyta – auglių galvoje nėra“, – apie ligos priežasties paieškas kalbėjo pacientė.
Gyventi su tokiais simptomais sunku, taigi Beata nenustojo ieškoti ir taip, draugės pagalba, susitiko su gydytoja Aiste. Dabar, kai jau Beatos diagnozė aiški ir gydymas sėkmingas, moteris sako, būtina visiems ištransliuoti, kad, patiriant tokius simptomus, reikėtų kreiptis ne tik į neurologą, bet ir į LOR gydytojus.
Beata tikino, kad gydytoja trejus metus kiekvieną mėnesį ją konsultavo ir nenuleido rankų, kol pavyko suvaldyti ligą.
Kaip diagnozuojama?
Paklausta apie tokių susirgimų diagnostiką, otorinolaringologė dr. Aistė Paškonienė išskyrė tikslios ir išsamios anamnezės svarbą. „Labai priklauso nuo to, koks yra tas galvos svaigimas. Pastarieji yra skirstomis į vestibulinius ir nevestibulinius. Jei kalbėsime apie vestibulinius, čia svarbu – periferinis jis ar centrinis.
Reikia perspėti, kad pacientas atvyktų su palyda, nes grįžti gali būti sudėtinga.
Jei sutrikimas yra periferijoje, pacientus konsultuojame ir gydome mes – otorinolaringologai, kurie specializuojasi otoneurologijos srityje. Taip pat atliekami tiek fiziniai, tiek instrumentiniai tyrimai. Atliekami ir specialūs manevrai, yra ir speciali įranga, kuri detaliai ištiria labirintą. Taigi po to yra žiūrima, kurioje vietoje yra sutrikimas. Tyrimai yra specifiniai, individualūs, visiems tinkamo vieno nėra“, – aiškino medikė.
Tiesa, otorinolaringologė pridūrė, kad reikėtų perspėti pacientus, kad šie tyrimai, kuriuos ji išvardijo, neretai nėra malonūs – tam reikėtų nusiteikti: „Tyrimo metu yra sukeliamas ir svaigimas, ir pykinimas. Reikia perspėti, kad pacientas atvyktų su palyda, nes grįžti gali būti sudėtinga.“
Beata pasakoja, kad siekiant pagerinti jos situaciją, jos su gydytoja išbandė viską, kas tik įmanoma – dr. A. Paškonienė net buvo paguldžiusi pacientę į ligoninę, kad galėtų intensyviau atlikti reikiamus manevrus. Vis tik, nepadėjo niekas, Beata tikina, kad tik gydytojos užsispyrimas ir papildomų priemonių, kurias taip pat rado pati medikė, pasitelkimas, padėjo moteriai grįžti į įprastą gyvenimą. Šiandien Beata net sportuoja, gerokai ryškiau nei pastaruosius trejus metus mato aplinką ir džiaugiasi grįžusiu gyvenimu.
Du mėnesiai naujo gyvenimo
Gydymas, pasak A. Paškonienės, priklauso nuo to, kokia liga yra diagnozuota. „Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas, kas buvo ir Beatos atveju, o ir yra viena dažniausių galvos svaigimą sukeliančių priežasčių.
Jeigu negrąžiname kristalų į vietą, su tuo svaigimu žmogus ir gyvena.
Tuomet iš vidinės ausies receptoriaus atitrūksta kristalai ir judesio metu patenka ten, kur neturi būti. Jie judina kitus receptorius ir prasideda galvos svaigimas. Jeigu negrąžiname kristalų į vietą, su tuo svaigimu žmogus ir gyvena“, – aiškino medikė.
Kalbant apie gydymą, anot jos, priklauso nuo ligos sudėtingumo, situacijos, vieniems pacientams užtenka kelių epozicijų ir po vienos konsultacijos jis jau gali būti sveikas.
„Kitais atvejais, kaip ir Beatos – vargome trejus metus. Dirbome intensyviai, ir aš, ir ji pati, bet reikėjo ir kitų priemonių, kad mes galiausiai tuos kristalus atstatytume“, – kalbėjo dr. A. Paškonienė.
O jei turime Menjero ligą, kuri pasikartoja galvos svaigimo priepuoliais su klausos sutrikimais, tai šiai ligai gydyti visą gyvenimą reikalinga kontrolė, stebėsena ir medikamentai.
„Dar viena labai dažnai galvos svaigimo priežastis – vestibulinio nervo uždegimas, kuomet galvos svaigimas atsiranda ūmiai, taip pat pykinimas, vėmimas. Jo kilmė dažnai virusinė, bet ne visada, o gydymas turėti būti medikamentinis – kuo skubiau. Taip pat kuo anksčiau turėtų būti skiriama vestibulinė reabilitacija. Užtrunka, kol pusiausvyra atsistato ir žmogus grįžta į stabilumą, tačiau ligos baigtis palyginti gera“, – aiškino gydytoja.
