Saulė nesukelia vėžio?
Viena internautė pasidalijo moters, vardu Stephanie Rimka, vaizdo įrašu ir iš dalies atpasakojo šios teiginius, taip pat pridėdama savo pastebėjimų.
„Saulė nesukelia vėžio – ji tiesiogine prasme suteikia gyvybę kiekvienam gyvam dalykui Žemėje!“ – skelbė internautė.
Ji citavo S.Rimka: „Saulė nesukelia vėžio – svarbu tai, ką jūs darote prieš ir po jos.“
Toliau internautė iš dalies rėmėsi vaizdo įraše išsakytais teiginiais ir iš dalies prigalvojo savo variantų, kas gali sukelti šią ligą.
„Tepate toksišką apsauginį kremą nuo saulės, pilną kancerogenų? Nuodijate savo kūną mRNR injekcijomis? Valgote sėklų aliejus, cukrų ir perdirbtas atliekas, kurios naikina jūsų mitochondrijas? Tai tikrasis vėžio kuras“, – aiškino internautė.
Anot jos, vėžys yra medžiagų apykaitos liga, o ne genetinė. Saulė yra laikoma atpirkimo ožiu, o didžiosios farmacijos ir maisto pramonės įmonės pelnosi iš žmonių baimės.
Saulė ir vėžys
Sveikatos institucijos bei vėžio tyrimų organizacijos vienbalsiai sutinka, jog per dažnas ir ilgalaikis deginimasis saulėje gali būti atsakingas už odos vėžį. Čia svarbu pabrėžti, jog kalbama būtent apie odos vėžį, o ne kitų rūšių.
Kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), odos vėžį pirmiausia sukelia ultravioletinė spinduliuotė (UVR arba UV), o ją gali skleisti ir saulė, ir dirbtiniai šaltiniai, pavyzdžiui, soliariumai.
2020 m. visame pasaulyje buvo diagnozuota daugiau nei 1,5 mln. odos vėžio atvejų, o mirčių, susijusių su šios rūšies vėžiu, užregistruota daugiau nei 120 tūkst. Remiantis 2022 m. duomenimis, visame pasaulyje apie 15 mln. žmonių yra akli dėl kataraktos, iš jų apie 10 proc. atvejų gali būti susiję su UV poveikiu.
Nors tam tikras saulės spindulių kiekis yra naudingas sveikatai, ypač dėl vitamino D, pernelyg ilgas buvimas saulėje vaikystėje ir paauglystėje didina odos vėžio riziką vėliau gyvenime.
Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų organizacija „Cancer Research UK“ taip pat pabrėžia, jog pernelyg didelė UV dozė gali sukelti odos vėžį.
Per daug UV dėl saulės ar soliariumų gali pažeisti odos ląstelių DNR. DNR nurodo ląstelėms, kaip jos turi veikti. Jei laikui bėgant DNR pažeidimų susikaupia per daug, ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai daugintis, o tai gali sukelti odos vėžį.
Tarptautinė vėžio tyrimų organizacija „Worldwide Cancer Research“ nurodo, jog daugiau nei 80 proc. odos vėžio atvejų sukelia pernelyg didelis ir dažnas UV poveikis.
Organizacija „American Cancer Society“ taip pat nurodo, jog UV spindulių poveikis – ir saulės, ir deginimosi prietaisų – yra visų tipų odos vėžio rizikos veiksnys. Rizika yra didesnė žmonėms, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, taip pat tiems, kurie patys sirgo arba jų šeimoje buvo odos vėžio atvejų. Taip pat jei ant odos žmogus turi didelių arba daug apgamų.
Organizacijos „World Cancer Research Fund“ duomenimis, kiekvienais metai pasaulyje apie 332 tūkst. žmonių suserga odos vėžiu ir šis skaičius nuolat auga. Melanoma yra reta, tačiau labai pavojinga odos vėžio rūšis, kuri yra pagrindinė daugelio mirčių nuo odos vėžio priežastis. Nors melanomos rizika didėja su amžiumi, ji vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų žmonių.
Kremas nuo saulės
Priešingai nei aiškino internautė, apsauga nuo saulės, pavyzdžiui, tam skirti kremai, yra pagrindinis būdas apsaugoti savo kūną nuo UV ir odos vėžio.
Kaip organizacijai „Skin Cancer Foundation“ aiškino medicinos daktarė, dermatologijos ekspertė Elizabeth Buzney, nėra jokių įrodymų, kad kremas nuo saulės gali sukelti vėžį. Ji patikino, jog saulė sukelia daugumą odos vėžio atvejų. Jos žodžiais, taip pat yra įrodyta, jog kremas nuo saulės padeda užkirsti kelią odos vėžiui.
Anot PSO, vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų apsisaugoti nuo UV ir tuo pačiu odos vėžio yra kremai nuo saulės, kuomet UV indeksas siekia 3 ar daugiau.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pateikia rekomendacijas, kaip apsaugoti odą nuo saulės spindulių. Anot jų, geriausias būdas apsaugoti odą – naudoti saulės kremą arba dėvėti tokius drabužius, kaip kelnės ar palaidinės ilgomis rankovėmis, lauke, net ir esant šešėlyje. Taip pat rekomenduojama dėvėti kepurę ir akinius nuo saulės.
Jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams nerekomenduojama naudoti saulės kremų. JAV Maisto ir vaistų administracija rekomenduoja vidurdienį kūdikius laikyti atokiau nuo saulės arba aprengti juos apsauginiais drabužiais.
Australijoje atliktas atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas nustatė, kad kasdienis apsauginio kremo nuo saulės naudojimas sumažino sergamumą melanoma 50 proc. Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad naudojant bent 15 SPF apsauginį kremą melanomos rizika sumažėjo 30 proc. Kiti tyrimai atskleidė, kad reguliarus apsauginio kremo naudojimas gali sumažinti kitų odos vėžio rūšių riziką.
Internautės teiginiai apie toksiškus kremus buvo paneigti anksčiau. Dermatologė iš Kalifornijos universiteto Swati Kannan pabrėžia: „Patvirtinti UV filtrai niekada neparodė kancerogeniškumo žmonėms, tuo tarpu ultravioletinė spinduliuotė yra įrodytas žmogaus kancerogenas.“
„Johns Hopkins Medicine“ medicinos centro dermatologijos skyriaus direktorė Annie Grossberg taip pat pabrėžia, kad turimi įrodymai liudija, jog saulės skleidžiama UV spinduliuotė yra patvirtintas kancerogenas.
„PSO UV spinduliuotę priskiria 1-os grupės kancerogenams – tai pačiai kaip ir tabaką – ir ji yra tiesiogiai susijusi su odos vėžio atsiradimu žmonėms. Priešingai, nuogąstavimai dėl apsauginių kremų nuo saulės ar tam tikrų jų sudedamųjų dalių yra daugiausia teoriniai ir neįrodyti, o apsauginių kremų nauda užkertant kelią melanomai bei kitoms odos vėžio rūšims gerokai nusveria teorines rizikas tyrimuose, kurie neparodė jokios apsauginių kremų žalos žmogui“, – paaiškino ji.
Skiepai nesukelia vėžio
Nors internautė konkrečiai nemini skiepų nuo COVID-19, galima nesunkiai nuspėti, jog būtent tai ji turi galvoje, sakydama „mRNR (liet. iRNR) injekcijos“. Šie teiginiai socialiniuose tinkluose pasirodė dar tada, kai žmonės visame pasaulyje pradėjo masiškai skiepytis nuo koronaviruso.
Tačiau medikai ir mokslininkai vienbalsiai sutinka, kad skiepai nuo koronaviruso yra saugūs ir neigia jų sąsajas su vėžiu.
COVID-19 skiepai buvo išbandyti didelio masto klinikiniuose tyrimuose, kurie padėjo nustatyti dažniausiai pasireiškiančius šalutinius poveikius, tačiau neparodė jokio ryšio tarp vakcinų ir vėžio.
Vėliau saugumo stebėsenos sistemos fiksavo papildomus šalutinius poveikius, kuomet skiepai tapo plačiai prieinami. Nors pradiniuose COVID-19 vakcinų tyrimuose nedalyvavo daug žmonių, sergančių vėžiu, vėliau mokslininkai ištyrė saugumą ir šioje grupėje.
Moksliniam žurnalui „British Medical Journal“ ekspertai patvirtino, jog nėra įrodymų, kurie susietų vakcinas su vėžiu, ir pažymėjo, jog pasauliniai epidemiologiniai stebėjimo duomenys nerodo vėžio atvejų skaičiaus augimo po skiepijimo pradžios.
Pasaulinis vakcinų duomenų tinklas sąsajas pavadino mitu ir patikino, kad nėra jokio biologinio mechanizmo, per kurį šie skiepai galėtų sukelti vėžį, nes juose nėra gyvų virusų.
Tyrimų institutas „Fox Chase Cancer Center“ nustatė, kad skiepai nuo COVID-19 yra tokie pat saugūs žmonėms, sergantiems vėžiu, kaip ir nesergantiems.
JAV Nacionalinis vėžio institutas taip pat patvirtino, kad nėra įrodymų, jog skiepai sukelia vėžį arba skatina jo atsinaujinimą ar progresavimą.
Duomenys rodo, kad vėžiu sergantys žmonės yra didelės rizikos grupėje dėl sunkių COVID-19 komplikacijų. Įrodyta, kad skiepai sumažina hospitalizacijos ir mirties nuo viruso riziką ir vėžiu sergantiems žmonėms.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) taip pat rekomenduoja vėžiu sergantiems pacientams skiepytis nuo COVID-19.
COVID-19 vakcinos gali sukelti daugiausia nežymius ir trumpalaikius šalutinius poveikius, pvz., nuovargį ir skausmą injekcijos vietoje, kurie paprastai yra vienodi žmonėms, sergantiems vėžiu, ir nesergantiems vėžiu.
Sėklų aliejus ir cukrus – susiję su vėžio rizika?
Internautė bei moteris klipe taip pat sėklų aliejų bei cukrų vardija kaip galimus vėžio sukėlėjus. Tačiau kai Pasaulinis vėžio tyrimų fondas išnagrinėjo mokslinius duomenis apie riebalus, aliejus ir vėžio riziką, jis padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog saikingas augalinio ir sėklų aliejaus vartojimas didintų vėžio riziką. Iš tiesų, nedidelis šių riebalų kiekis padeda mūsų organizmui įsisavinti kai kuriuos vitaminus.
Tačiau daugelis perdirbtų maisto produktų, pavyzdžiui, pyragai ir sausainiai, gali turėti didelį kiekį augalinių aliejų. Šie aliejai, kartu su pridėtiniu cukrumi, lemia didelį tokių produktų kilodžaulių (kalorijų) kiekį.
Žinoma, kad reguliarus daug kalorijų turinčio perdirbto maisto vartojimas gali prisidėti prie svorio didėjimo, antsvorio ir nutukimo, o tai didina tam tikrų vėžio rūšių riziką.
Kaip nurodo CDC, antsvoris ir nutukimas siejami su didesne rizika susirgti 13 vėžio rūšių, tačiau nei viena jų nėra odos vėžys, kurį gali sukelti saulė. Tad toks palyginimas iš esmės beprasmis.
15min verdiktas: melas. Būtent saulė sukelia daugumą odos vėžio atvejų, o kremas nuo saulės kaip tik padeda užkirsti kelią odos vėžiui. Nėra jokių įrodymų, jog skiepai gali sukelti vėžį. Sėklų aliejus bei cukrus saikingais kiekiais neskatina vėžio, bet daug kalorijų turintys produktai padidina nutukimo riziką ir kartu 13 vėžio rūšių riziką. Tačiau nei vienas jų nėra odos vėžys, kurį gali sukelti saulės spinduliai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.