Erkės jau bunda
15min skaitytojas Linas dalinosi su redakcija žinia, kad jį kiek nustebino faktas, jog dar kai kur esant sniego, besidžiaugdamas vos kelias dienas lepinančia saule, jau išvydo erkę.
„Erkių aktyvumas prasideda tuomet, kai žemės temperatūras pasiekia 7 laipsnius šilumos. Aišku, dar reiktų būti tikriems, kad tas žmogus, kuris sako, kad matė, matė tikrai erkę ar kitą nariuotakojį. Bet ten, kur saulė ilgiau pašildė ir jei paviršius geriau pašilo – gali būti, nors daugumoje miškų dar yra sniego“, – tikino D.Radzišauskienė.
Erkių aktyvumas prasideda tuomet, kai žemės temperatūras pasiekia 7 laipsnius šilumos.
Detaliau į klausimą, ar buvusi šalta žiema galėjo sumažinti erkių populiaciją, anot infekcinių lygų gydytojos, turėtų atsakyti entomologai, tačiau gydytoja atkreipė dėmesį, kad šiemet bent jau turėjo įvykti diapauzė, per kurią sustoja dauginimasis ir vystymasis.
O jei žiemos būna labai šiltos, erkės gali būti aktyvios ir per jas, tuomet tas procesas natūraliai įsibėgėja labiau – jei temperatūra nekrinta žemiau septynių laipsnių šilumos arba tai būna labai trumpai. Šiemet, anot gydytojos, ir sausį, ir vasarį buvo minusas, taigi – diapauzė turėjo įvykti.
Erkių aktyvumas, anot medikės, turėtų įsibėgėti, kai jau nutirps sniegas, žemės temperatūra kilstels, na, ir prabėgs dar kelios savaitės. Kalbėdama apie apsaugos priemones, gydytoja D. Razdišauskienė tradiciškai priminė vakcinas – anot jos, tai yra pagrindinė apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė. Deja, šiuo klausimu lietuviams dar yra kur stiebtis, nes nepasiskiepijusių skaičius dar yra nemažas.
Gydytoja ragino gyventojus naudotis ir vis platesnėmis valstybės kompensuojamos vakcinos galimybės. Lietuvoje nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 50–55 metų amžiaus grupės asmenys gali nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, o visai prieš kelis mėnesius amžiaus grupė praplėsta – nemokamai skiepijami visi 50–60 m. žmonės.
„Pagrindinis dalykas dėl erkinio encefalito yra skiepas. Erkės kaip buvo, taip ir bus, o sergamumo rodikliams įtaką darys būtent vakcinacijos apimtys“, – pabrėžė infekcinių ligų gydytoja.
Situacija dėl Laimo ligos – kiek palankesnė
Nors su Laimo liga, anot medikės, yra iššūkių su diagnostika, vis tik ši liga palankesnė dėl to, kad žmogus taip greitai neužsikrečia.
„Jei erkė įsisega ir žmogus sugeba greitai ją pašalinti, ji nesugebės perduoti ligos sukėlėjo. Šios ligos perdavimui reikia, kad erkė 18-a ar dar daugiau valandų siurbtų kraują. Kas yra visiškai priešingai, jei lyginsime su erkiniu encefalitu, kurį voragyvis perduoda labai greitai“, – labai svarbų dalyką pabrėžė D. Radzišauskienė.
Dar vienas svarbus dalykas, anot medikės, Laimo boreliozės ligai yra gydymas. Taigi – jei teisingai diagnozuojama, gydoma, tai yra pagydoma: „Esminis momentas, kalbant apie erkes – laiku apsižiūrėti ir laiku jas pašalinti, taip tikrai galima išvengti boreliozės.“
Anot gydytojos, nors Laimo ligos diagnostika yra kiek komplikuota ir žmonės tikrai neturėtų patys imtis savidiagnozavimo, tačiau jei tą tinkamai padaro medikai ir paskiria gydymą, liga yra gerai kontroliuojama.
Kas yra visiškai kitaip, kalbant apie erkinį encefalitą. Ši liga, pasak infekcinių ligų gydytojos, dar pavojingesnė vyresnio amžiaus žmonėms, nes kyla rizika sirgti sunkesne forma, todėl šie žmonės tikrai turėtų pasirūpinti vakcina.
Skiepijimo nuo erkinio encefalito schema:
- I dozė: bet kuriuo metu.
- II dozė: praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios.
- III dozė: praėjus 5–12 mėnesių po antrosios
Palaikomosios dozės:
- I palaikomoji dozė: po 3 metų nuo trečiosios dozės.
- Kitos palaikomosios dozės:
- Asmenims iki 60 metų: kas 5 metus.
- Asmenims virš 60 metų: kas 3 metus
