Lietuvoje plaučių vėžys išlieka pagrindine mirties nuo vėžio priežastimi – kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų atvejų, o apie 1200 žmonių nuo šios ligos miršta. Daugeliu atvejų liga nustatoma tik 3 ar 4 stadijoje, kai gydymo galimybės ribotos.
Nors plaučių vėžys dažniausiai siejamas su rūkymu, suserga ir niekada nerūkę žmonės. Kaip pakeisti šią situaciją, kokios yra ankstyvosios diagnostikos galimybės ir kokie sprendimai galėtų padėti mažinti mirtingumą nuo šios ligos.
Apie tai lapkričio 24 d. Seime diskutavo politikai, medikai, pacientus globojančių organizacijų atstovai, dalyvavę konferencijoje „Kasmet 1200 gyvybių – kaip sustabdyti plaučių vėžio epidemiją Lietuvoje?“.
„1200 mirties atvejų nuo plaučių vėžio – ne tik statistika, tai ir 1200 istorijų, kurių niekada nebeišgirsime, taip pat šeimų, kurios neteko savo artimo žmogaus. Ir dažnai mirtis ištiko, nes liga buvo pastebėta per vėlai. Mes turime kalbėti ne tik apie tuos, kurie serga dabar, bet ir apie tuos, kurie gali susirgti rytoj. T.y. apie jaunimą. Pastaraisiais metais matome drastiškai augantį „veipinimo“ mastą tarp vaikų ir paauglių. Tai nėra „nekaltas karas“: tai nikotinas, metalo dariniai ir kitos cheminės medžiagos, kurios patenka į plaučius. Ir tai prasideda jau 12-13 metų vaikams. Šiandien tai tampa nauju rizikos veiksniu, kuris vėliau gali virsti tuo, ką šiandien vadiname plaučių vėžio epidemija“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas.
Anot jo, skaudžiausia, kad daug tėvų dar nesupranta problemos: „Bet mokslo žinia aiški – elektroninės cigaretės nėra saugios. Jos silpnina jauno žmogaus plaučius, keičia smegenų vystymąsi, skatina priklausomybę, o neretai atveria kelią ir ilgalaikiam rūkymui. Plaučių vėžys – jau ne tik vyresnių žmonių liga. Turime kalbėti apie prevenciją nuo pirmos mokyklos klasės. Tėvams ir vaikams turime padėti suprasti, kad veipai – ne mada, o pavojus.“
Politiko teigimu, visuomenei svarbu suteikti visas galimybes kuo anksčiau diagnozuoti vėžį: „Būtina sukurti sistemą, kurioje žmogus nebūtų paliekamas vienas. Šeimos gydytojas, onkologai, pulmanologai ir visa sveikatos sistema turi veikti kaip viena komanda“, – įsitikinęs jis.
„Neramina sergamumas ir mirtingumas tarp moterų“
Nacionalinės vėžio kontrolės programos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas Alvydas Česas atkreipė dėmesį, kad plaučių vėžys jau nebėra ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet ir išimtinai rūkančių vyrų liga.
„Atsiradus įvairiausių priemonių, rūkymas tampa sunkiai bekontroliuojamas. Mane labiausiai neramina plaučių vėžio augimas tarp moterų. Prieš 20 metų ši liga moterims buvo diagnozuojama pakankamai retai. Tačiau per 22-jus metus šis skaičius padidėjo 33 proc. Mirtingumas tarp moterų taip pat sparčiai auga. O juk mirtingumo statistikos didėjimas rodo, kad mes nustatome ženkliai per vėliai – pažengusias ligos formas, kai gydymas tik retais atvejais būna galimas“, – kalbėjo medikas.
Pasak jo, 60-70 proc. 3 ar 4 stadijos plaučių vėžio atvejų yra ne tik našta paciento šeimai, aplinkai, bet ir valstybei: „Gydymas ilgas, sudėtingas, kai kada tikrai galintis padėti pacientams gyventi pakankamai neblogą gyvenimą su plaučių vėžiu. Bet vis tiek tai yra labai rimta problema valstybei. Vieno paciento išlaidos siekia net 100 000 eurų per metus. Mirtingumo mažinimas turi būti paremtas keliomis kryptimis: reikėtų drausti bet kokią reklamą, ypač tų produktų, kuriuos vartoja jauni žmonės. „Užkietėjusių“ rūkorių mes jau nebeatpratinsime arba jų plaučių pažaida jau yra tokia, kad vis tiek, anksčiau ar vėliau, išsivystys plaučių ar galvos, kaklo vėžys. Dėmesį turėtume atkreipti į vaikus, kurie dar negalvoja rūkyti, bet sutikę aplinkoje vėliau gali pradėti.“
Jis pateikė Norvegijos ir Nyderlandų pavyzdžius: „Šiose šalyse vėžio kontrolės programose yra nustatytas aiškus tikslas – 0 tolerancijos rūkymui bet kokio tipo priemonėmis. Manau, mes turime ta kryptimi intensyviai dirbti.“
„Skambutis, kvietimas, užrašymas“
Ankstyva visiems pasiekiama diagnostika – dar viena siekiamybė, kuri padėtų mažinti plaučių vėžio atvejų skaičių. Renginyje dalyvavęs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila pristatė bandomosios programos dėl broncho ir plaučio piktybinių navikų ankstyvosios diagnostikos rezultatus. Jie – džiuginantys.
„Tokios patikros – vienintelė galimybė aptikti plaučių vėžį ankstyvose stadijose. Sveikiems žmonėms, kurie nejaučia jokių simptomų daroma kompiuterinė tomografija. Kai kuriose šalyse tokia programa yra jau seniai. Prieš 2 metus sveikatos apsaugos ministro įsakymu Lietuvoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri sukūrė tokią programą. Ji sukurta įvertinus kitų šalių programas ir jų rezultatus.
Jei trumpai: kitose šalyse į tokias programas dažniausiai kviečiami tik rūkantys asmenys. Pacientų aktyvumas jose yra menkas, todėl ir efektas programų mažas. Pradžioje nesupratome, kodėl taip yra? Kodėl geras ir vienintelis metodas neveikia? Bet radome atsakymą. Pirmiausia – plaučių vėžiu serga ne tik rūkantys asmenys ir būtent nerūkantiems žmonėms ankstyvas [vėžio – past.] aptikimas yra labai veiksmingas. Taip pat nustatėme, kad programa turi būti labai paprasta, kad žmonės joje dalyvautų“, – pasakojo prof. E.Danila.
Lietuvoje pradėta bandomoji ankstyvos vėžio diagnostikos programa rėmesi vieno skambučio principu. Išsitirti kviesti 50-70 m. žmonės, nepriklausomai nuo lyties ar rūkymo/nerūkymo. Jeigu žmogus sutikdavo, jis būdavo užrašomas tyrimui. Gavus išvadas, pacientas buvo informuojamas, ar gauti rezultatai reikšmingi, supažindintas, ką daryti toliau.
„Lietuvoje vykdomos programos išskirtinumas, kad tirti visi – ir rūkantys, ir nerūkantys – pacientai, pasižiūrėjome į tai kompleksiškai, t.y. tyrimas padėjo ištirti ne tik dėl plaučių vėžio. Pasitvirtino prielaida, kad tokiu metodu (kviečiant nemokamai KT) galima ištirti ir kitas ligas. Dar vienas mūsų programos išskirtinumas – dažnumas, KT buvo atliekamas kartą per 3 metus. Atrodytų, detalė, bet ji labai svarbi. Kitur toks tyrimas buvo daromas kartą per metus – žmonės nebenorėdavo kartoti, ypač, jei pirmus kartus nieko neaptikdavo“, – pasakojo medikas.
Santaros klinikose pernai atlikti bandomieji tyrimai parodė, kad net 76 proc. kviestų pasitikrinti pacientų atvyko ir išsityrė. „Palyginimui, JAV, kur tokia programa yra jau 12 metų, geriausias rezultatas buvo 16 proc., įprastas rezultatas – 6 proc. iš populiacijos“, – sakė Santaros klinikose dirbantis gydytojas.
Iš viso ištirta 1014 žmonių. Rasta plaučių vėžio atvejų, taip pat 14 pacientų – vėžio žymenų. „Iš tų 14 žmonių – net 8 nerūkantys“, – pastebėjo prod. E.Danila, pridūręs, kad dar 17 tirtų žmonių nustatytos kitos plaučių ligos, kurių simptomų jie nejautė.
Programa padėtų ir kitiems pacientams
„Šeimos gydytojai labai dažnai mato plaučių vėžio atvejus. Kaip ir minėta, didžiausia problema, kad ankstyvose stadijose pacientai nejaučia jokių simptomų. Dažnai liga nustatoma vėlyvose stadijose arba atsitiktinai, atliekant kitus tyrimus. Todėl ankstyva diagnostika yra labai svarbi. Pilotiniame tyrime, apie kurį pasakojo kolega, dalyvavę šeimos gydytojai, apie jį atsiliepė labai gerai ir tikrai norėtų tęsti“, – sakė Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
Pasak jos, svarbu paminėti, kad plaučių vėžio rizika didelė ir tiems pacientams, kurie dirba kenksmingomis medžiagomis užterštoje aplinkoje: „Šeimos gydytojai nelabai ką gali padaryti, jeigu pacientas ilgus metus dirba, pavyzdžiui, suvirintoju. Manyčiau, kad minėta programa padėtų ir šiems pacientams nustatyti pakitimus anksčiau, jeigu jų būtų.“
Kalbėdama apie kenksmingą tabako gaminių vartojimą tarp vaikų ir paauglių, medikė pažymėjo, kad vertinant tokio amžiaus pacientų sveikatą dažnai tenka užduoti klausimą apie rūkymą.
„Vaikai tą tikrai daro, todėl 0 tolerancija rūkymui Lietuvoje tikrai būtų geras sprendimas“, – teigė Lietuvos šeimos gydytojų profesijos sąjungos pirmininkė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro direktorius docentas dr. Valdas Pečeliūnas, kalbėdamas apie svarbiausius plaučių vėžio rizikos veiksnius, pasidžiaugė, kad tabako kontrolėje Lietuva puikiai dirba. Šioje srityje daugiau reikėtų nuveikti tik šviečiant jaunimą ir kitus žmones, kurie dar nerūko:
„Sutikime, kad įtikinti daug metų rūkantį žmogų mesti, labai sunku. Reikia didžiulės valios. Apsaugoti kitus žmones nuo įsitraukimo galima, tai lengvesnė užduotis. Turime susitelkti ir siekti, kad kuo mažiau žmonių pradėtų rūkyti“, – sakė dr. V.Pečeliūnas.
Tuo metu silpniausia sritis yra viešinimas, kalbant apie plaučių vėžio prevenciją. Viešojoje erdvėje trūksta sėkmingai suveikusių informacinių kampanijų: „Norėčiau paminėti labiausiai paveikią kampaniją „Buvusio rūkaliaus patarimai“. Joje buvo rodomi žmonės, kurie metė rūkyti. Jie patardavo kitiems. Kampanija buvo paveiki, vertinama, kad padėjo išvengti plaučių vėžio ir kitų ligų daugeliui žmonių.“
Liga, apie kurią gėda pasakyti net kitiems onkologiniams ligoniams
Plaučių vėžys yra dažnai gyvensenos nulemta liga. Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, pastebima, kad Lietuvoje ji labai stipriai stigmatizuojama.
„Ypač moterys vengia pasisakyti, kad serga būtent plaučių vėžiu. Apie tai bendruomenėje pasako pašnibždomis. Taip yra, nes žmogui atrodo, kad jis turi pradėti nuo pasiaiškinimo. Tokie pacientai sako nuolat girdintys nebylius arba garsiai ištartus priekaištus: „Tai gal aplinkoje rūkė visi, gal jūs pati rūkėt?“ Nors statistika rodo, kad net ketvirtadalis plaučių vėžio pacientų niekada gyvenime nerūkė“, – kalbėjo N.Čiakienė.
Pasak jos, kitas sudėtingas ir Lietuvoje, deja, dažnas momentas – kai nustatoma liga ir atsiranda jos simptomai (pvz., kraujavimas) tarp diagnozės ir mirties laikas būna labai trumpas.
„Net gydytojai nespėja įsiterpti, nors gydymas yra. Deja, diagnozė nustatoma per vėlai. Todėl išties labai svarbu daryti viską, kad daugėtų galimybių ankstyvai diagnostikai“, – kalbėjo pacientų atstovė.
