Posėdžiui prasidėjus, sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė priminė, kad jau praėjo dveji metai nuo GMPT reorganizacijos-sujungimo. „Mums žiemą pradėjus dirbti, anksti pradėjome domėtis šia organizacija, kadangi jie patys indikavo daug problemų po sujungimo, o vėliau atsirado ir skundų dėl įstaigos veiklos“, – prieš pristatant auditą ir veiksmų bei rekomendacijų planą kalbėjo viceministrė.
Audito ataskaitą pristatė Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Violeta Pamerneckienė. „Atlikę išankstinį tyrimą įsivertinome galimas rizikas ir nustatėme tris vidaus audito tikslus – įsivertinti žmogiškų išteklių valdymo efektyvumą, turto naudojimo racionalumą ir vidaus kontrolės priemonių veiksmingumą. Padarėme išvadą, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyboje įdiegta vidaus kontrolės sistema vertinama silpnai, nustatyti trūkumai, kurie turi įtakos jos veiklai.
Vidaus kontrolės sistema vertinama silpnai
Tai yra neužtikrinamas efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas, neatsakingas turto valdymo lėšų naudojimas, neaiškus informacijos apie greitosios medicinos pagalbos tarnybos finansus ir veiklą pateikimas, tobulintina vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla. Taip pat pavežėjimo paslaugos turi trūkumų“, – ataskaitos duomenis trumpai reziumavo auditorė.
Kalbėdama apie vidaus kontrolę, V. Pamerneckienė akcentavo, kad tarnyboje vidaus kontrolė neatspindi realių vykdomų procesų. „Veikla vykdoma neparengus įstaigos veiklos strategijos. Taigi – laivas vairuojamas, bet neaišku, kur ir kada jis turi atsidurti. Vis dar nėra bendrų tvarkų tarnybos veiklai. Filialai ir teritoriniai skyriai vadovaujasi savo vidinėmis tvarkomis, kurios buvo iki sujungimo, tvarkos perimtos iš juridinių vienetų, kurių jau nebėra“, – tęsė auditorė.
Dar vienas dalykas, darantis didelę įtaką, anot V. Pamerneckienės, yra žmogiškieji ištekliai: „Įstaigos veiklos sėkmė – žmonės, tačiau šiuo metu patvirtinta valdymo schema sukuria struktūrinę nelygybę, neaiškios atsakomybės ribos.“ Pasak jos, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis patvirtinti teritoriniai skyriai, jų veikla yra netolygi – mažiausias aptarnaujamas gyventojų skaičius yra Molėtų teritoriniame skyriuje, o didžiausias – Kaune, skirtumas tarp jų siekia net aštuonis kartus.
Vienas iš reformų tikslų buvo sulyginti darbo užmokestį, tačiau pasirinktas modelis, kai viena iš pagrindinių dalių yra fiksuotas koeficientas. „Skiriasi ir darbuotojų kvalifikacija, ir darbo intensyvumas, ir patirtis, siūlytume galvoti apie tai ir ieškoti galimybių tobulinti darbo apmokėjimą. Numatyti pagrindinės darbo apmokėjimo dalies rėžius“, – tikino auditorė.
Didelis dėmesys atkreiptinas į neatsakingą turto lėšų valdymo sistemą. GMPT kritikuota dėl neatliekamos kaštų naudos analizės ir užsitęsusių viešųjų pirkimo procedūrų, dėl kurių neatnaujintas ir automobilių parkas. Vidutinis GMPT automobilio amžius – 8 m., bet net 16 proc. automobilių yra senesni nei 10 metu. Deja, anot auditorės, pasitaiko ir ne laiku išmokamo atlyginimo atvejų.
Anot auditorės, pasitaiko ir ne laiku išmokamo atlyginimo atvejų.
Auditorė atkreipė dėmesį, kad darbo drabužių atsargos šiandien beveik išsekusios. Neigiamai įvertinta pavežėjimo paslauga – tiek iš finansinės, tiek efektyvumo pusės.
Galiausiai, V. Pamerneckienė paminėjo dar vieną didelę problemą – viešuosius pirkimus. Anot jos, yra labai aukštas vieno tiekėjo pirkimų skaičius, kas rodo galimą aukštą korupciją. Tik 49 proc. viešųjų pirkimu pasibaigia pirkimu, o tarnyba konstatavo, kad iš dešimt viešųjų pirkimų, net 9-iuose nustatė pažeidimų.
Imsis veiksmų?
Reaguodama į audito išvadas viceministrė L. Vaidelienė tikino, kad dar šiemet bus inicijuojamas GMPT finansavimo tvarkos peržiūrėjimas, taip pat skiriami resursai spręsti pavežėjimo problemos klausimą.
Daugiau veiksmų, kurių ketinama imtis, siekiant išspręsti visus išvardintus trūkumus, pristatė GMPT vadovas Donatas Paliulionis, prašydamas nepamiršti, kad tarnyba gyvuoja tik dvejus metus – klysta, mokosi, auga.
Jis tikino, kad šiuo metu yra braižoma nauja GPMT valdymo struktūra su pareigybių sąrašu, kuri turėtų būti pateikta patvirtinimui SAM iki rugsėjo 30 d.: „Dėliojamės. Centras – penki filialai, kai kurios funkcijos jau su filialais sutartos. Finansai ir viešieji pirkimai centralizuojami, o kai kurias funkcijas paliekame autonomines filialams. Tą reikės dar išgryninti.“
D. Paliulionis atkreipė dėmesį, kad dabartinis finansavimas neatsižvelgia į dabartines GMPT sąnaudas, todėl artimiausiu metu ketinama inicijuoji dialogą su SAM dėl šio klausimo – anot jo, būtinas finansavimo modelio keitimas.
Pereidamas prie darbų plano D. Paliulionis trumpai išvardijo, ką GMPT ketina atlikti artimiausiu metu – priimti individualius sprendimus dėl vidaus kontrolės, jos tobulinimo atsižvelgiant į organizacijos specifiką. Vadovas tikino, kad GMPT įsipareigoja tikslinti dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos saugojimo kontrolės procedūrą, peržiūrėti atostogų dienų registravimą apskaitoje, įdiegti kontrolės priemonę, kuri padėtų atsakingiems filialų darbuotojams valdyti informaciją apie besibaigiančias valstybės panauda gautus objektus ir parengti strateginį planą 2025–2030 metams.
Taip pat numatoma parengti tarnybos finansų politikos aprašą bei identifikuoti informacijos poreikį ir metodus – kalbant apie viešųjų pirkimų komisijas, galiausiai parengti GMPT korupcijos veiksmų planą.
D. Paliulionis pabrėžė, kad vienas iš taip pat svarbių veiksmų – parengti ir patvirtinti TLK gautų lėšų naudojimo tvarką, filialų finansavimo tvarką bei bendrą apskaitos politiką. Galiausiai, vadovas paminėjo, kad bus atliekama ir kaštų analizė. Be to, ketinama peržiūrėti viešųjų pirkimo procesą bei įkurti tam atskirą skyrių.
Seimo narys Saulius Čaplinskas komentavo, kad, anot jo, tokio masto pertvarka vargu ar gali įvykti be nesklandumų: „Turėtume suprasti, jei dabar automobilis atsidūrė greitkelyje, reikia žiūrėti, ar trukdo kokie nors barjerai judėti pirmyn. Mąstyti, kaip juos pašalinti. Manau, reiktų suteikti laiko ir galimybių. Jei ministerijai kiltų abejonių, reikėtų nedelsiant rekomenduoti priemonių. Dabar trūko vadybos, susikalbėjimo. Svarbu nepasiduoti emocijoms.“
Jei nėra labai rimtų trūkumų, anot S. Čaplinsko, reikia leisti judėti pirmyn ir įdėmiau stebėti situaciją.
Žemaitaitį stebino, kad vadovai nenušalinti
Remigijus Žemaitaitis audito rezultatus vertino kaip „baisius“ ir tikino siūlysiantis kreiptis į prokuratūrą: „Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija dar kalbasi su šiuo vadovu ir jis nėra laikinai nušalintas, tai aš nežinau, ką jūs čia palaikote. Tapino ir Černiausko tyrimai yra nuliniai palyginti su tuo, kas čia vyksta. Dėl pirkimų ir asmenų, papasakokit, direktoriau, kas vyksta, kai jūs praplėšiat vokus ir pamatot, kad kainos yra tokios ir nelaimi draugų ar artimų pažįstama įmonė, ir tada stebuklingu būdu jūs priimate sprendimą, kad kainos yra aukštesnės, nei jūs numatėte.
Nors aš nerandu tokio dalyko. Tai viena. Kitas dalykas – ar jums žinoma tokia įmonė kaip „Pokyčių valdymas“, – klausė R. Žemaitaitis, tikindamas, kad istorija labai įdomi, mat įmonės vadovui pradėjus dirbti GMPT, įmonės pajamos patrigubėjo – pelnas padidėjo nuo 27 iki 203 tūkst. Eur.
R. Žemaitaitis taip pat citavo Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų dalį, kuri jam užkliuvo, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jam įtartina, jog viešuosius pirkimus laimėjo mažoji bendrija. „Elektromobiliai yra įkraunami, čia yra iš viso pasityčiojimas, nes sukuriamos sąlygos, kad laimėtų viena ir ta pati įmonė, ir „paima“ epizodais. Viešoji pirkimų tarnyba sako – UAB „Martada“ pasiūlymas turėjo būti atmestas.
Šiandien jie turi būti nušalinti nuo pareigų, kaip minimum atleisti.
UAB „Martada“ neteisėtai sudarė 41 sutartį. Neteisėtai sudarė! Ir jūs kalbate, kad šie pareigūnai dirba? Šiandien jie turi būti nušalinti nuo pareigų, kaip minimum atleisti. Jie sėdi prie stalo, mirksi akytėmis ir sako – viskas yra gerai. Ostapas Benderis atsirado – prasuksim dar biznelį“, – piktinosi R.Žemaitaitis, pabrėžęs, kad jis nėra prieš pačią centralizavimo sistemą.
GMPT vadovas, komentuodamas dėl vokų, tikino, kad vadovybė nedalyvauja komisijos veikloje, mat ji dirba uždarai, o apie įmonę „Pokyčių valdymas“, kurios direktorius yra Tomas Vasiliauskas, GMPT vadovas atkirto, kad ji su Greitosios pagalbos tarnyba jokių pirkimų nevykdo.
Apie auditą pasisakiusi L. Sėjonienė tikino, kad nedramatizuotų situacijos, o labiau pritartų, kad centralizacija buvo teisingas sprendimas, tik svarbu išspręsti susidariusius trūkumus: „Pirmiausia, pradedant nuo finansavimo. Ne paslaptis, kad finansų visada trūksta. Juos reikėtų protingai numatyt kitiems metams ir palaikysim visi dar didesnį finansavimą, jei bus rasti šaltiniai.“ Seimo narė tik pridūrė, kad liūdina, jog pavežėjimo problemos sprendimas nevyksta greičiau, nes į jį kreipiamas dėmesys jau ne pirmą kartą, o paslauga neabejotinai labai reikalinga.
Kilus pasipiktinimui dėl galimai netinkamų viešųjų pirkimų ir švaistomų valstybės pinigų, kancleris patikino R, Žemaitaitį ir Seimo reikalų komiteto pirmininkę Liną Korsakienę, kad į Generalinę prokuratūrą yra kreiptasi ir audito išvados jai perduotas, o savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija atliko auditą pagal įstatymą ir kas yra pagal jos kompetenciją.
„Vieningos GMP“ profesinės sąjungos tarybos narė Vilma Namavičiūtė tikino, kad situacija tokia, jog darbuotojai tylėti daugiau negali. „Esama greitosios pagalbos reforma yra nusikaltimas prieš pacientus ir greitosios darbuotojų menkinimas. Reformą būtina tobulinti ir nerizikuoti pacientų gyvybėmis.
Mus neseniai pasiekė informacija, kad jau trūksta lėšų degalams. Tai iškilo rizika, kad nebus nei kas, nei su kuo gelbėja pacientų gyvybes“, – atstovė tikino, kad situacija tokia, jog profesinė sąjunga jau nebegali tylėti. GMPT vadovas D. Paliulionis tik trumpai sureagavo ir ramino, kad lėšų degalams GMPT tikrai turi.
Pabaigai viceministrė tikino, kad veiksmų atlikti reikia labai daug. „Toliau diskutuosime dėl pavežėjimo paslaugos ir jos perdavimo savivaldai. Bet turime refleksiją, kad su tokiu finansavimu savivalda nenori imti šios paslaugos.“ Anot viceministrės, ši diskusija kelsis į rudenį. Galiausiai ji pabrėžė, kad emocijos yra rimtas dalykas, bet dirbant darbus reikia šalto proto: „Norėčiau, kad visi dirbtume ne tam, kad sugriautume, o tam, kad sukurtume.“
