Sekite 15min Google
Įraše mėginama apversti įprastą Sosnovskio barščio vertinimą – invazine ir pavojinga rūšimi laikomas augalas pristatomas kaip nepelnytai demonizuotas ir galintis žmonėms suteikti įvairios praktinės naudos.
Tvirtinama, kad jis esą tinkamas pašarams ir maistui, pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis, gali būti naudojamas kaip saugus herbicidas, taip pat – gydyti onkologines ligas.
Kartu keliama mintis, kad didesnę žalą esą daro ne pats augalas, o jo naikinimui naudojami herbicidai. Glifosato ir kitų cheminių priemonių naudojimas pateikiamas kaip neefektyvi ir žmonių sveikatai bei aplinkai pavojinga praktika.
Iš kur atsirado Sosnovskio barštis?
Sosnovskio barštis (Heracleum Sosnowskyi Manden) pirmą kartą buvo aptiktas Kaukaze 1944 m., identifikuotas kaip nauja rūšis ir aprašytas Idos Mandenovos. Ji pavadino jį savo mokytojo Dmitrijaus Sosnovskio – garsaus Kaukazo floros tyrinėtojo – garbei.
Sosnovskio barščio pavojus slypi jo sultyse esančiuose furanokumarinuose – šviesai jautriose cheminėse medžiagose. Tarp jų aptinkama psoraleno, bergapteno, angelicino, metoksaleno ir kitų junginių. Lietuvoje atliktame tyrime, kuriame analizuoti Vilniuje surinkti Sosnovskio barščio lapai, taip pat nustatyta nemaža šių medžiagų koncentracija.
Pačios savaime, tamsoje, jos yra palyginti neaktyvios. Pavojingos tampa tuomet, kai ant odos patekusios augalo sultys gauna UVA spindulių. Tuomet prasideda fotocheminės reakcijos – furanokumarinai jungiasi su odos ląstelių DNR, gali suformuoti kovalentinius ryšius tarp DNR grandinių, taip pat skatina reaktyviųjų deguonies formų susidarymą. Dėl to pažeidžiamos ląstelių membranos, mitochondrijos ir pati genetinė medžiaga, o ląstelės gali žūti.
Būtent todėl kontaktas su Sosnovskio barščiu gali baigtis ne paprastu odos sudirginimu, o stipriu fitofotodermatitu – paraudimu, tinimu, skausmingomis pūslėmis ir giliais odos pažeidimais.
Sosnovskio barščio fototoksiškumą lemia įvairūs šviesai jautrūs furanokumarinai, tarp jų psoralenas, bergaptenas, angelicinas, sfondinas ir kiti. Lietuvoje atliktame tyrime Vilniuje surinktų lapų ekstraktuose nustatyta apie 3,14 mg/g bergapteno, 2,3 mg/g angelicino, 0,76 mg/g metoksaleno ir 0,15 mg/g psoraleno.
Svarbu ir tai, kad ši reakcija nėra alerginė. Jai nereikia, kad žmogus prieš tai būtų įsijautrinęs augalui.
Pakanka, kad jo sultys patektų ant odos, o vėliau tą vietą paveiktų saulės UVA spinduliai. Todėl nudegti gali bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo to, ar anksčiau yra turėjęs kontaktą su Sosnovskio barščiu.
Gali sukelti ne tik nudegimus
Sosnovskio barščio keliama rizika neapsiriboja odos nudegimais. 2026 m. recenzuotoje apžvalgoje, paskelbtoje žurnale „Journal of Xenobiotics“, nurodoma, kad ypač žydėjimo metu augalo išskiriami eteriniai aliejai gali dirginti akių ir kvėpavimo takų gleivines.
Jautresniems žmonėms, ypač sergantiems astma, toks poveikis gali išprovokuoti bronchų spazmą ar alerginę reakciją. Apžvalgoje taip pat minimas kontaktinis dermatitas, siejamas su dirginamuoju ir toksiniu augalo junginių poveikiu.
Atskira rizika kyla augalo sultims patekus į akis. „Photochem“ apžvalgoje nurodoma, kad toks kontaktas gali smarkiai pažeisti akis ir regėjimą, o sunkiausiais atvejais literatūroje minimas net laikinas ar nuolatinis regėjimo praradimas.
Daugiau skaitykite: Kodėl Rusijoje gaivinamos milijonus žmonių pražudžiusio sovietų mokslininko idėjos?
1947 metais Sosnovskio barštis pradėtas auginti eksperimentinėse žemės ūkio fermose šiaurės vakarų Rusijoje, nuo 1948 m. – Latvijoje, 1950 m. – Lietuvoje; 1957 m. jis atvežtas į Estiją.
Dėl onkologinių ligų – tyrimai
Sosnovskio barštyje esantys furanokumarinai iš tiesų domina mokslininkus kaip potencialiai priešnavikiniu poveikiu pasižymintys junginiai. Tačiau kol kas kalbama apie ikiklinikinius tyrimus, o ne apie patvirtintą ar medicinoje taikomą vėžio gydymo būdą.
Vienas tiesiogiai su Sosnovskio barščiu susijusių darbų 2025 m. paskelbtas žurnale „Biochemical and Biophysical Research Communications“. Tyrėjai iš Heracleum sosnowskyi gautų furanokumarinų pagrindu sukūrė eksperimentinį fotosensibilizatorių ir išbandė jį su pelėmis, kurioms buvo sukelta Lewis plaučių karcinoma arba B16 melanoma.
Rezultatai nebuvo vienodi. Lewis plaučių karcinomos modelyje, preparatą suleidus tiesiai į naviką ir jį apšvitinus, naviko augimas sulėtėjo, sumažėjo navikinių mazgelių, o gyvūnai išgyveno ilgiau. Tačiau melanomos modelyje priešnavikinio poveikio nenustatyta.
Tai svarbi detalė, nes eksperimente buvo naudojamas ne pats Sosnovskio barštis, jo sultys ar paprastas augalo ekstraktas. Buvo sukurta speciali furanokumarinų turinti preparato forma, o poveikiui pasiekti dar reikėjo naviką papildomai apšvitinti.
Galimą furanokumarinų priešvėžinį potencialą rodo ir platesnė mokslinė literatūra. 2020 m. žurnale „International Journal of Molecular Sciences“ paskelbtoje apžvalgoje aprašyti tyrimai, kuriuose įvairūs šios grupės junginiai veikė vėžines ląsteles ar gyvūnų navikų modelius.
Tarp galimų mechanizmų minimas vėžinių ląstelių žūties skatinimas, jų dauginimosi stabdymas ir kai kurių su naviko augimu susijusių signalinių kelių slopinimas. Vis dėlto didžioji šių duomenų dalis gauta tiriant pavienius furanokumarinus, neretai iš kitų augalų, todėl jų negalima automatiškai priskirti visam Sosnovskio barščiui.
Taigi teiginys, kad Sosnovskio barštyje esančios medžiagos yra tiriamos dėl galimo priešnavikinio poveikio, turi mokslinį pagrindą.
Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad pats augalas gydo onkologines ligas. Žmonių klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų tokio gydymo veiksmingumą ir saugumą, nėra, o furanokumarinai patys pasižymi stipriu fototoksiniu poveikiu ir, veikiami ultravioletinių spindulių, gali smarkiai pažeisti odą.
Tiriamas, bet nepatvirtintas kaip herbicidas
Teiginys, kad Sosnovskio barštį galima naudoti kaip saugų herbicidą, yra gerokai perdėtas. Moksliniuose darbuose tik svarstoma galimybė furanokumarinų turinčius augalo ekstraktus ateityje panaudoti kuriant daugiafunkcius biopesticidus, tačiau tai kol kas yra tyrimų kryptis, o ne praktikoje taikomas sprendimas.
Registruoto herbicido, pagaminto Sosnovskio barščio pagrindu, nėra. Be to, jo vadinti „saugiu“ nėra pagrindo – tos pačios veikliosios medžiagos, kurios domina tyrėjus dėl galimo pesticidinio poveikio, yra fototoksiškos ir patekusios ant odos bei veikiamos ultravioletinių spindulių gali sukelti stiprius pažeidimus.
Kaip teigiama „Facebook“ įraše, Sosnovskio barštis iš tiesų yra augalas, iš kurio žiedų bitės renka nektarą ir gali pagaminti medų. Europos ir Viduržemio jūros augalų apsaugos organizacija (EPPO) nurodo, kad Rusijoje ir Baltijos šalyse jis buvo augintas ne tik silosui ir biomasei, bet ir medaus gamybai.
Vis dėlto toks panaudojimas ilgainiui prarado populiarumą. Jungtinės Karalystės invazinių rūšių specialistai pažymi, kad Sosnovskio barščio naudojimas pašarams ir medui sumažėjo, nes augalui būdingas anyžius primenantis kvapas galėjo paveikti mėsos, pieno ir medaus skonį.
Taigi faktas, kad iš Sosnovskio barščio galima gauti medaus, yra teisingas. Tačiau jo apibūdinimas kaip „fantastiško“ yra subjektyvus vertinimas, o ne patikrinamas faktas.
Naikinama įvairiomis priemonėmis
Teiginyje, kad Sosnovskio barščiai jau daug metų naikinami herbicidais, yra dalis tiesos.
Aplinkos ministerija nurodo, kad kovojant su šiuo invaziniu augalu naudojami ir glifosato turintys preparatai. Pats naikinimas iš tiesų sudėtingas – augalas gali atželti net tuose plotuose, kuriuose anksčiau jau buvo naikintas. Ministerija taip pat yra skelbusi, kad norint pasiekti ilgalaikį rezultatą būtina nuosekli ir pakartotinė kontrolė.
Tačiau įspūdis, kad Sosnovskio barščiai naikinami vien glifosatu, klaidina. Taikomas visas priemonių kompleksas – augalai kasami, šienaujami, naudojami įvairūs herbicidai.
Aplinkos ministerija rekomenduoja ir mechaninį kasimą, o integruoto naikinimo metodikoje numatyta naudoti ir selektyvius herbicidus, kurie veikia ne visus augalus, todėl dalis kitų rūšių gali toliau augti.
Kur kas kategoriškesnis yra teiginys, kad toks naikinimas „griauna žmogaus sveikatą ir ekologiją“. Glifosato poveikis vertinamas nevienodai. 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) glifosatą priskyrė 2A grupei – medžiagoms, kurios laikomos tikriausiai kancerogeniškomis žmonėms. Tačiau ši klasifikacija nusako galimą medžiagos keliamą pavojų, o ne konkrečią riziką žmogui esant tam tikram poveikio lygiui.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) 2023 m. atlikusi glifosato rizikos vertinimą nenustatė kritinių susirūpinimą keliančių sričių, kurios savaime užkirstų kelią pratęsti šios veikliosios medžiagos patvirtinimą. Vis dėlto vertinime buvo nurodyta ir duomenų spragų, o kai kurių poveikio aplinkai aspektų nepavyko galutinai įvertinti.
Europos Komisija 2023 m. glifosato patvirtinimą pratęsė dar dešimčiai metų – iki 2033 m. gruodžio 15 d. Jo naudojimui ES taikomos nustatytos sąlygos ir apribojimai.
Todėl teiginys, kad Sosnovskio barščių naikinimas glifosatu savaime „griauna žmogaus sveikatą ir ekologiją“, yra pernelyg kategoriškas. Oficialūs vertinimai tokios išvados nepagrindžia.
Kita vertus, tai nereiškia, kad herbicidų naudojimas apskritai neturi poveikio aplinkai ar nekelia jokios rizikos – ji priklauso nuo konkretaus preparato, jo naudojimo būdo, poveikio masto ir kitų aplinkybių.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Įraše apie Sosnovskio barštį sumaišomi tikri faktai, preliminarūs moksliniai tyrimai ir nepagrįstos išvados.
Augalas iš tiesų gali būti naudojamas medui gauti, o kai kurie jame esantys furanokumarinai tiriami dėl galimo priešnavikinio ar pesticidinio poveikio.
Tačiau tai nereiškia, kad pats Sosnovskio barštis gydo vėžį ar gali būti laikomas saugiu herbicidu – šios galimybės kol kas tiriamos laboratorijose ir su gyvūnais. Klaidina ir teiginys, kad augalas naikinamas vien pavojingais herbicidais: taikomi įvairūs cheminiai ir mechaniniai metodai, o glifosato keliama rizika priklauso nuo poveikio ir naudojimo sąlygų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
