„Baimė ateina etapais – kartais stipriau, kartais mažiau. Daugiau, žinoma, kai lieki vienas vakare su savimi. Man kiekviena diena kaip dovana“, – dalijasi ji tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“, kurią veda mokslininkė Edita Kondrotienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Žmonės išbando net ir mistinius metodus
Šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialistė, knygos „Skauda kūną – gydyk sielą“ autorė Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė pabrėžia, kad atkryčio baimė yra universali patirtis: „Dauguma žmonių ją turi ir tai natūralu – pati diagnozė yra gąsdinanti ir primena žmogui jo mirtingumą. Kyla klausimas – ką galiu padaryti, kaip kontroliuoti procesą? Svarbu išgirsti žmogų ir suprasti, ko jis labiausiai bijo. Juk šiuo metu mes nemirštame – mes gyvename. Vadinasi, pastangos turi būti nukreiptos į gyvenimą, o ne į baimę.“
Pasak gydytojos, žmonės, siekdami užsitikrinti saugumą, kartais griebiasi visko iš eilės, išbando metodus, kurie žada greitą efektą, bet nėra moksliškai pagrįsti.
„Žmonės aukoja daug pinigų dirbtiniam saugumui, ir čia mūsų – specialistų – atsakomybė užtikrinti psichologinį stabilumą ir informuotą sprendimą“, – sako Evelina.
Nėra augalo, kuris naikina pirminį vėžį
Gydytoja pabrėžia: nėra augalo, kuris išgydo pirminį vėžį. Tai svarbu suprasti, nes kiekvienas žmogus turi praeiti tradicinį vėžio gydymą.
Taip pat ji priduria, kad praėjus gydymą, kai kalbame apie ląstelinį imunitetą, citotoksiškai veikiančius augalus, į pagalbą gali ateiti daugybė alternatyvios medicinos būdų– aromaterapija, endobiogenika, fitoterapija ir pan.
Medikė išskiria fitoterapiją kaip sritį, galinčią prisidėti prie imuninės sistemos palaikymo po vėžio gydymo. Vienas stipriausių augalų šioje srityje – ugniažolė.
„Ugniažolė daug kam pažįstama kaip patvoriuose augantis senas lietuviškas augalas su geltonais žiedais, tačiau savarankiškai ruošti ir vartoti ugniažolę yra pavojinga – naminiai antpilai gali būti toksiški ir pažeisti kepenis“, - sako medikė.
Jai antrina ir vėžį įveikusi Vaiva. Mokslininkei E.Kondrotienei pasiteiravus, ar jai nekilo noras išsivirti „užpiliukų“, vartoti raugą, pašnekovė akcentuoja, kad nebuvo linkusi eksperimentuoti su savo sveikata ir rinkosi tik tai, kas saugu, patvirtinta mokslo ir aptarta su gydytoju.
Nors, pasak Vaivos, jos bendruomenėje „Vėžys ne sloga“ dažnai stebėdavo tokias tendencijas – žmonės linkę eksperimentuoti su savo sveikata: „Ir dažnai tų eksperimentų pasekmė – pakenkti kepenų rodikliai ir panašūs dalykai.“
E.Kondrotienei konstatavus faktą, kad medicinoje svarbu ne tik padėti, bet ir nepakenkti, jai paantrina endobiogenikė Evelina Nevardauskaitė –Rudzikienė, akcentuodama, kad, ko gero, svarbiausia yra – nepakenkti pacientui.
Sukūrė saugų preparatą
Būtent todėl Lietuvos ir Ukrainos mokslininkai, bendradarbiaudami su šviesaus atminimo fitoterapeutu Juozu Ruolia ir vaistininku, žolininku Virgilijumi Skirkevičiumi, sukūrė saugų ugniažolės preparatą, kuriame ugniažolė derinama su gysločiu ir medetka.
Derinys leidžia atsiskleisti ugniažolės priešvėžinėms savybėms, o sudėtis papildyta selenu ir glutationu mažina galimą toksiškumą.
Kaip laidoje sako mokslininkė Edita Kondrotienė, tyrimų duomenys rodo, kad apie 70 % pacientų preparatą vartojo atkryčio prevencijai, apie 50 % – ląsteliniam imunitetui stiprinti, 66 % atvejų stebėtas vėžio progresavimo lėtėjimas.
Pasak gydytojos Evelinos, šis preparatas yra standartizuotas, subalansuotas ir saugus, tačiau kiekvienu atveju dėl jo vartojimo būtina tartis su gydytoju.
Vaivos žinia sergantiems ir pasveikusiems
Vaiva pasakoja, kad ligos metu ji daug skaitė, konsultavosi su specialistais, rinko informaciją ir tik tada priimdavo vienokius arba kitokius sprendimus, susijusius su savo sveikata.
„Kiekvienam iš mūsų labai svarbus sveikatos raštingumas – suprasti, ką galima vartoti, ko nereikėtų. Aš pasirinkau fitoterapiją ir vartoju ugniažolės preparatą tik pagal gydytojų nurodymus ir tik po chemoterapijos, pasibaigus gydymui“, – sako ji.
Ji taip pat kreipėsi ir į kitus pacientus: „Apims neviltis, pyktis, ieškosite kaltų – bet nereikia užsibūti šioje stadijoje. Nesigėdykite prašyti pagalbos.
Gal žmonės šalia ne visada mokės paguosti, bet palaikymas yra labai svarbus. Ir atminkite – po nakties visada ateina rytas.“
Visą pokalbį galite rasti „YouTube“ kanale tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“.
