Per pastarąjį mėnesį Lietuvoje užfiksuoti mažiausiai keturi atvejai, kai ciberžolės papildus vartojusiems žmonėms buvo diagnozuotas kepenų nepakankamumas. Vienai pacientei dėl itin sunkios būklės prireikė kepenų transplantacijos.
Tačiau socialiniuose tinkluose ciberžolė kartu su medumi ir imbieru vis dar pristatoma kaip kone universali priemonė nuo infekcijų, širdies ligų ir net onkologinių susirgimų.
Šių trijų komponentų mišiniui priskiriamos antibakterinės, priešuždegiminės ir imunitetą stiprinančios savybės, taip pat teigiama, kad jis gali padėti kovoti su infekcijomis, stiprinti nusilpusį organizmą ir mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Didžiausias dėmesys įraše skiriamas tariamam priešvėžiniam poveikiui. Remiantis ciberžolėje esančio kurkumino ir imbiero savybėmis, mišinys siejamas su įvairių rūšių navikų augimo ir vėžinių ląstelių plitimo slopinimu.
Taip sudaromas įspūdis, kad įprasti maisto produktai gali ne tik palengvinti sergančiųjų būklę, bet ir stabdyti onkologinių ligų vystymąsi.
Tačiau įraše neatskiriami laboratorinių tyrimų rezultatai nuo žmonėms patvirtinto gydomojo poveikio, o maisto produktams nepagrįstai suteikiamos vaistams būdingos savybės.
Dalis tiesos yra
Teiginiai, kad ciberžolėje esantis kurkuminas gali veikti uždegiminius procesus ar su vėžio vystymusi siejamus signalinius kelius, nėra visiškai išgalvoti.
Laboratorinių ląstelių ir gyvūnų tyrimų metu iš tiesų nustatyta, kad ši medžiaga gali veikti tokius molekulinius mechanizmus kaip NF-κB, JNK ar STAT3. Vis dėlto tokie rezultatai dar neįrodo, kad ciberžolė ar jos papildai gali užkirsti kelią vėžiui arba jį gydyti žmogaus organizme.
Socialiniuose tinkluose būtent šis svarbus skirtumas dažniausiai nutylimas: ikiklinikinių tyrimų duomenys pateikiami taip, tarsi jie jau būtų patvirtintas gydymo metodas.
JAV Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad šiuo metu nepakanka patikimų įrodymų, jog kurkumino produktai galėtų būti naudojami vėžio prevencijai ar gydymui.
Ankstyvųjų fazių klinikiniuose tyrimuose gauti kai kurie vilčių teikiantys rezultatai, tačiau jų nepakanka išvadoms apie veiksmingumą ir saugumą – tam reikėtų didesnių, gerai suplanuotų tyrimų.
Tam tikrą klinikinį pagrindimą ciberžolė turi tik labai siauroje srityje: kaip pagalbinė priemonė mažinant burnos gleivinės uždegimo simptomus po spindulinio gydymo.
Tai nėra paties naviko gydymas ir nesuteikia pagrindo ciberžolę vadinti priešvėžine priemone.
Pavojingų atvejų virtinė
Lietuvoje pastaruoju metu užfiksuoti keli sunkūs kepenų pažeidimo atvejai, siejami su ciberžolės turinčių maisto papildų vartojimu. Per mėnesį į medikų akiratį pateko mažiausiai keturi tokie pacientai, vienai moteriai jau atlikta kepenų transplantacija, o kita jos laukia. Pranešama, kad dalis pacientų vartojo neaiškios kilmės papildus ir galėjo gerokai viršyti rekomenduojamas dozes.
Medikai pabrėžia, kad ciberžolės vartojimas nedideliais kiekiais kaip prieskonio paprastai nekelia tokios rizikos. Problema atsiranda ją vartojant koncentruotų papildų pavidalu, didinant dozes ar derinant su kitais vaistais ir preparatais.
Tokiais atvejais gali būti pažeistos kepenų ląstelės ir išsivystyti gyvybei pavojingas kepenų nepakankamumas. Riziką didina ir tai, kad ankstyvosiose stadijose žmogus gali nejausti aiškių simptomų, o gelta, kraujavimas, skysčių kaupimasis ar sąmonės sutrikimai gali pasireikšti jau ligai pažengus.
Didelėmis dozėmis ciberžolė dažniausiai pradedama vartoti ne kaip prieskonis, o kaip tariama gydomoji priemonė. Internete ir socialiniuose tinkluose jos papildai reklamuojami kaip būdas slopinti lėtinį uždegimą, padėti mažinti svorį ar net stabdyti onkologinių ligų vystymąsi.
Tokie pažadai skatina žmones savarankiškai didinti dozes, derinti kelis preparatus ir vartoti juos ilgą laiką, nors patikimų klinikinių įrodymų apie tokį gydomąjį poveikį nėra, o koncentruoti papildai gali sukelti rimtą žalą sveikatai.
Vaistą nuo nuodo skiria dozė
Šiandien ciberžolės ir kurkumino papildai siūlomi kone nuo visko – sąnarių skausmo, depresijos, alergijų, padidėjusio cholesterolio ar kepenų suriebėjimo iki lėtinio uždegimo, nutukimo ir onkologinių ligų.
Tačiau biologinio mechanizmo nustatymas dar nereiškia, kad medžiaga patikimai gydo žmogų. Klinikinių įrodymų, jog ciberžolė galėtų gydyti minėtas ligas ar pakeisti įprastą gydymą, kol kas nepakanka.
Tyrimuose naudojami labai skirtingos sudėties preparatai, nevienodos dozės ir vartojimo formos, o dalis papildų papildomai praturtinami piperinu iš juodųjų pipirų, kad kurkuminas būtų geriau pasisavinamas.
Pats kurkuminas menkai tirpsta vandenyje ir prastai absorbuojamas, todėl žmogaus organizme sunku pasiekti laboratoriniuose tyrimuose veiksmingomis laikytas koncentracijas.
Be to, klinikiniai tyrimai dažnai būna nedideli ir trumpi. Todėl ciberžolė negali būti laikoma patvirtinta priemone lėtiniam uždegimui, nutukimui ar vėžiui gydyti.
Svarbu atskirti ciberžolę kaip prieskonį nuo koncentruotų papildų, ypač vartojamų didelėmis dozėmis arba specialiai pagerinus jų pasisavinimą. Čia galioja klasikinis toksikologijos principas: vaistą nuo nuodo skiria dozė.
Ciberžolė maiste ar įprastomis dozėmis trumpą laiką dažniausiai laikoma saugia, tačiau didesni kiekiai nėra nekalti – geriau pasisavinami kurkumino preparatai siejami ir su kepenų pažeidimu.
Riziką gali didinti ne tik per didelė dozė, bet ir ilgas vartojimas, piperinas, neaiški papildo sudėtis ar sąveika su vaistais. Atsiradus nuovargiui, pykinimui, apetito stokai, patamsėjus šlapimui ar pageltus odai ir akių baltymams, papildų vartojimą reikėtų nutraukti ir kreiptis į medikus.
Imbieras negali pakeisti chemoterapijos
Imbieras taip pat negali būti laikomas savarankiška ar alternatyvia vėžio gydymo priemone.
Klinikiniai tyrimai su žmonėmis, kuriuose vertintas jo poveikis su vėžiu siejamiems biologiniams rodikliams, pateikė prieštaringų ir kol kas nepakankamai įtikinamų rezultatų.
Teiginys, esą imbieras yra 10 tūkst. kartų veiksmingesnis už chemoterapiją, internete plačiai pasklido 2019 metais. Jį paskelbęs straipsnis per maždaug mėnesį surinko daugiau kaip 800 tūkst. pasidalijimų, tačiau jame pateikta išvada neatitiko tyrimo, kuriuo buvo remiamasi, rezultatų.
2012 metais paskelbtame Džordžijos valstijos universiteto mokslininkų tyrime imbiero ekstrakto poveikis vertintas laboratorijoje auginamoms prostatos vėžio ląstelėms ir pelėms, kurioms šios ląstelės buvo implantuotos.
Tyrėjai nustatė, kad imbiero ekstraktu veiktos vėžinės ląstelės augo lėčiau, o pelių navikų augimas sumažėjo maždaug 56 proc. Tačiau tai nereiškia, kad navikai susitraukė 56 proc., kaip buvo teigiama straipsnyje.
Svarbiausia, kad šiame tyrime imbiero poveikis apskritai nebuvo lyginamas su chemoterapija. Todėl išvada, jog imbieras yra 10 tūkst. kartų veiksmingesnis už chemoterapinius vaistus, neturi mokslinio pagrindo.
Be to, tyrimas buvo atliktas ne su žmonėmis, o su ląstelių kultūromis ir pelėmis, todėl jo rezultatų negalima tiesiogiai perkelti vėžiu sergantiems pacientams.
Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad pelių modelis neatspindi viso žmogaus navikų sudėtingumo, o imbiero ekstrakto pasisavinimas ir metabolizmas žmonių organizme gali skirtis.
Nors imbieras gali būti naudingas mažinant su gydymu susijusį pykinimą, nėra pagrindo teigti, kad jis gydo vėžį ar gali pakeisti chemoterapiją.
Taip pat negalima daryti prielaidos, kad ilgalaikis didelių imbiero ekstrakto dozių vartojimas būtų visiškai saugus.
Medus irgi negydo onkologinių ligų
Medaus priešvėžinis poveikis kol kas daugiausia tirtas laboratorijose ir su gyvūnais. Kai kuriuose tokiuose tyrimuose skirtingų rūšių medus ar jo sudėtyje esančios medžiagos slopino vėžinių ląstelių dauginimąsi, skatino jų žūtį ir veikė su uždegimu, navikų kraujotaka bei metastazavimu siejamus procesus.
Kai kuriuose modeliuose taip pat tirta, ar medus gali sustiprinti chemoterapinių vaistų poveikį. Tačiau didžioji dalis šių rezultatų gauta vėžines ląsteles auginant laboratorinėmis sąlygomis arba naudojant gyvūnų modelius, todėl jų negalima tiesiogiai prilyginti poveikiui žmogaus organizme.
Pabrėžiama, kad veiksmingos medaus sudedamųjų dalių koncentracijos laboratorijoje gali būti gerokai didesnės, nei įmanoma pasiekti žmogaus organizme valgant medų.
Klinikinių tyrimų su žmonėmis kol kas atlikta nedaug, jų imtys dažniausiai buvo nedidelės. Daugiausia duomenų sukaupta ne apie paties vėžio gydymą, o apie galimą medaus naudą mažinant chemoterapijos ar spindulinio gydymo sukeltą burnos gleivinės uždegimą ir kitus gydymo nepageidaujamus reiškinius.
Be to, skirtingų rūšių medaus sudėtis labai priklauso nuo augalų kilmės, geografinės vietovės, sezono ir apdorojimo, todėl tyrimų rezultatų negalima lengvai palyginti, o vienodų gydomųjų dozių nustatyti nepavyksta.
Trūksta ir duomenų, kaip medaus veikliosios medžiagos žmogaus organizme pasisavinamos, metabolizuojamos ir pašalinamos. Todėl šiuo metu medus vertinamas tik kaip galima pagalbinė priemonė, o ne moksliškai patvirtintas vėžio gydymo būdas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialiniuose tinkluose platinami teiginiai apie medaus, ciberžolės ir imbiero mišinio gebėjimą gydyti infekcijas, širdies ligas ar vėžį grindžiami netinkamai interpretuotais laboratorinių ir gyvūnų tyrimų rezultatais. Tyrimuose iš tiesų nustatytas šių medžiagų poveikis tam tikriems uždegimo, ląstelių dauginimosi ar navikų vystymosi mechanizmams, tačiau tai nėra įrodymas, kad toks mišinys gydo žmones ar gali pakeisti medicinoje taikomą gydymą.
Patikimų klinikinių duomenų, kad ciberžolė, imbieras ar medus galėtų sustabdyti onkologinės ligos progresavimą, išgydyti vėžį ar atstoti chemoterapiją, spindulinį gydymą ar operaciją, nėra. Kai kuriose srityse jie tiriami kaip galimos pagalbinės priemonės, pavyzdžiui, gydymo sukeltam pykinimui ar burnos gleivinės uždegimui mažinti, tačiau tai nėra paties naviko gydymas.
Be to, augalinė kilmė nereiškia, kad preparatas yra nekenksmingas. Koncentruoti ciberžolės papildai, ypač vartojami didelėmis dozėmis, ilgą laiką ar kartu su pasisavinimą didinančiomis medžiagomis, gali pažeisti kepenis. Lietuvoje jau užfiksuota sunkių kepenų nepakankamumo atvejų, po kurių pacientėms prireikė arba gali prireikti transplantacijos. Todėl tokio mišinio pristatymas kaip universalaus ir saugaus gydymo būdo ne tik klaidina, bet ir gali paskatinti atsisakyti veiksmingo gydymo ar pavojingai eksperimentuoti su papildų dozėmis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
