Jaunas vyras su chalatu, vakare sunkiai atėjęs į kliniką, lydimas tėvo – šį pacientą gydytojas prisimena iki šiol. Buvo laikotarpis tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, dvidešimtmetis ką tik buvo grįžęs iš šeimos gydytojos. Jo savijauta buvo labai bloga.
„Tuomet gana greitai tapo aišku, kad situacija rimta“, – pokalbyje su FOCUS online sakė medikas.
Pirminis įtarimas netrukus pasitvirtino: kraujo vėžys.
„Iki šiol matau to paciento veidą“, – sako C.O.Schulzas.
Pranešti vėžio diagnozę – ypač jauniems gydytojams – didelė emocinė našta.
Jau daugiau nei 20 metų Berlyno Volksparko rajone dirbantis onkologas vėžio diagnozę pacientams nustato kelis kartus per savaitę. Jis perduoda vieną sunkiausių gyvenimo žinių.
Ypač karjeros pradžioje, dar dirbant ligoninėje, ši atsakomybė jam slėgė pečius. „Tai, žinoma, labai veikia – ypač universitetinėje klinikoje, kur gydomi ir labai jauni pacientai, kai neaišku, kuria kryptimi pasuks liga“, – teigė gydytojas.
Matyti, kaip jauni suaugusieji staiga išplėšiami iš gyvenimo ir vos pradėtos karjeros, C.O.Schulzui nebuvo lengva. „Ypač kai pats dar tik pradedi dirbti ir susiduri su tokiais atvejais – natūraliai parsineši tai ir namo“, – neslėpė jis.
Laikui bėgant onkologas išmoko į patirtis žiūrėti profesionaliai. Dauguma prisiminimų apie pacientus ir jų likimus pamažu išblėsta. Ne todėl, kad tai būtų nesvarbu. O todėl, kad galėtų tęsti darbą.
Rami aplinka, geriausia – su artimu žmogumi
Pranešti vėžio diagnozę daugeliu atvejų yra sudėtinga. Pacientų pasitikėjimas – viso tolimesnio gydymo pagrindas.
Kai C.O.Schulzas pasako pacientui apie vėžį, jis stengiasi sukurti ramią, kiek įmanoma ramesnę atmosferą. „Kartais tam tiesiog nėra daug laiko, nes gydymą reikia pradėti skubiai“, – aiškina onkologas.
Labai padeda, jei pacientas į pokalbį atsiveda artimą žmogų – tiek emocinei paramai, tiek praktiniams klausimams spręsti.
„Tarsi atsiveda trečią ir ketvirtą ausį, nes šokas dažnai būna toks stiprus, kad visa kita tiesiog pasimiršta“, – dalijosi gydytojas.
Pacientai dažnai mažai žino apie savo ligą
Jei pacientai ateina jau turėdami diagnozę, C.O.Schulzas pirmiausia klausia, ką jie apie savo ligą žino. „Keista, bet dažnai – labai nedaug“, – teigia medikas, nors jau buvo kalbėta su gydytojais. Po diagnozės išgirsta informacija neretai tiesiog „nepasiekia“ žmogaus – ligos priėmimo procese tai vadinama apleidimu, ir tai visiškai įprastas reiškinys.
Todėl gydytojas informaciją pateikia mažomis dalimis. Jis prašo pacientų pakartoti, ką jie suprato. „Taip po truputį judame pirmyn“, – sako jis.
Universalaus recepto, kaip pranešti diagnozes ar blogas naujienas, C.O.Schulzas neturi: „Kiekvienas žmogus skirtingas – reikia stebėti, kaip jis reaguoja.“
Kova, bėgimas arba sustingimas
Po pirminio šoko reakcijos labai skiriasi. Vieni nenori girdėti apie prognozes, kiti nusiteikia kovoti. „Tačiau yra ir tokių, kurie sako: Aš pasiduodu. Jau nugyvenau ilgą gyvenimą – nebeturiu jėgų“, – pasakoja C.O.Schulzas.
Labai retais atvejais pacientai patiria psichologinę krizę – kartais visiškai netikėtai. Onkologas prisimena „itin sunkų atvejį“, kai jaunam pacientui buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys – liga, kuri net pažengusiose stadijose dažnai išgydoma chemoterapija. Pats C.O.Schulzas jo negydė, bet girdėjo šią istoriją.
„Jam buvo pasakyta diagnozė ir paaiškinta, kad yra gerų gydymo galimybių, – pasakoja gydytojas. – Tačiau jis dingo iš ligoninės ir pasitraukė iš gyvenimo. Tai yra tai, ko tokioje situacijoje visiškai nesitiki.“
„Mes galime padaryti labai daug kovojant su vėžiu“
„Vėžys vis dar dažnai siejamas su ribota gyvenimo trukme ir mirtimi, nors tai iš dalies jau pasikeitė. Mes galime padaryti labai daug – išgydyti pacientus arba paversti ligą lėtine“, – sako onkologas.
Tai galioja, pavyzdžiui, kai kurioms plaučių vėžio ar kraujo vėžio formoms. Medicinoje apie lėtinę eigą kalbama tuomet, kai liga neišgydoma, bet puikiai kontroliuojama – pavyzdžiui, kai pavyksta sustabdyti naviko augimą. Tokiu atveju pacientai gali gyventi dešimtmečius ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Geros naujienos – geri įvairių tyrimų rezultatai – C.O.Schulzui visada suteikia džiaugsmo.
„Man patinka būti pacientams tam tikra atrama, nes tokioje sunkioje situacijoje visada galima kažką duoti – ar tai būtų palaikymas, ar skausmo, ar paliatyvioji pagalba“, – pasakojo gydytojas.
Kasdienis susidūrimas su liga ir mirtimi onkologą išmokė nuolankumo. Kasdienės problemos jam dažnai nebeatrodo tokios svarbios.
„Tai suteikia tam tikro dėkingumo jausmą – kad esi sveikas ir, mano atveju – jau 52 metus galiu gyventi gerai“, – sako C.O.Schulzas.
