Sekite 15min Google
Skiepai sukelia alergijas?
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje vasarą ir rudenį pasidalijo keliais panašiais įrašais, kuriuose citavo R.F.Kennedy teiginius, neva vakcinos atsakingos už išaugusį alergijų maistui skaičių. Tarp pavyzdžių vardijami žemės riešutai, pieno produktai, kiaušiniai, mėsa ir kt.
„Kaip galima sukelti staigią, VISĄ GYVENIMĄ VARGINANČIĄ ALERGIJĄ?“ Suleidžiama aliuminio adjuvanto su baltymu“, – R.F.Kennedy citavo moteris.
Pasidalintuose klipuose R.F.Kennedy kalba apie eksperimentus su žiurkėmis ir apibūdina, kaip mokslininkai joms sukelia alergijas, panaudodami adjuvantus bei atitinkamą ingredientą. Tokiu būdu žiurkė esą tampa alergiška šiam ingredientui.
Kennedy pareiškimai
R.F.Kennedy ilgą laiką buvo aktyvus vakcinų priešininkas ir anksčiau teigė, kad aliuminio adjuvantai yra susiję su autizmu, astma, autoimuninėmis ligomis bei maisto alergijomis. Savo abejones apie alergijas viešai jis išsakė ne kartą. Tačiau, ekspertų vertinimu, sveikatos sekretoriaus komentarai nėra pagrįsti patikimais moksliniais įrodymais.
Praėjusiais metais jis pripažino, kad nėra mokslinių duomenų, pagrindžiančių ryšį tarp skiepų ir maisto alergijų. Visgi sakė norintis, kad mokslininkai ištirtų aliuminio adjuvantus vaikų skiepuose, nes esą jų naudojimas sutampa su padidėjusiu alergijų maisto produktams paplitimu. Jis pridūrė, kad pesticidai ir itin perdirbtas maistas taip pat gali būti to veiksniai. Nei vienam teiginiui jis nepateikė įrodymų.
R.F.Kennedy anksčiau pareiškė, kad jo vadovaujama federalinė sveikatos agentūra planuoja atlikti tyrimą apie maisto alergijas ir jų priežastis.
Ekspertų verdiktas
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) nurodo, kad adjuvantai yra kai kuriose vakcinose naudojama medžiaga, kuri padeda skiepams veikti veiksmingiau. Anot organizacijos, adjuvantai jau dešimtmečius saugiai naudojami vakcinose.
Kad aliuminio adjuvantai yra saugūs, pritaria infekcinių ligų, imunologijos, pediatrijos ir epidemiologijos sričių mokslininkai.
„Aliuminis jau daugelį metų laikomas blogiuku. Tai neturi jokio mokslinio pagrindo. Valgydami ir kvėpuodami kiekvieną dieną įsisavinate daugiau aliuminio nei skiepydamiesi“, – aiškino Kalifornijos „Providence Saint John‘s Health“ centro pediatrė Danelle Fisher.
Tai patvirtino ir Maisto alergijų instituto Kalifornijoje direktorius Inderpal Randhawa: „Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad skiepuose esantis aliuminis sukelia alergiją žemės riešutams ar kitiems maisto produktams. Aliuminis jau daugiau nei aštuonis dešimtmečius yra daugelio vaikų ir suaugusių vakcinų sudėtinė dalis. Jei priežastis būtų aliuminis, alergijų maisto produktams skaičius per aštuonis dešimtmečius turėtų nuolat augti.“
Stanfordo universiteto pediatrijos specialistė Anne Liu patikino, kad yra atlikta daug tyrimų, rodančių, jog skiepai nėra maisto alergijų priežastis: „Buvo atlikti dideli tyrimai apie vakcinas ir alergijas, ir nė vienas jų nerado patikimo ryšio tarp skiepijimo ir padidėjusios alergijų, įskaitant alergijas maistui, rizikos.“
2025 m. buvo paskelbti tyrimo kuriame dalyvavo 1,2 mln. vaikų, gimusių Danijoje 1997-2018 m., rezultatai. Tyrėjai padarė išvadą, kad aliuminio poveikis dėl skiepų per pirmus dvejus gyvenimo metaus nebuvo susijęs su padidėjusiu nė vieno iš 50 tirtų sutrikimų dažniu, įskaitant ir maisto alergijas.
R.F.Kennedy atmetė šį didelį tyrimą, pavadindamas „apgaulingu propagandiniu triuku“, ir pareikalavo jį atšaukti. Tačiau studiją publikavęs mokslinis žurnalas atmetė politiko pretenzijas ir atsisakė paklusti jo norams.
Aliuminis skiepuose ir kitur
Skiepuose esantis aliuminis nėra lyg folija ar metalas. Tai aliuminio druskų junginiai. Aliuminis skiepuose veikia kaip adjuvantas – medžiaga, sukelianti stipresnį imuninį atsaką (t.y. padidinanti tikimybę, kad skiepas bus veiksmingas, leidžianti sumažinti skiepo dozės dydį ir dozių skaičių).
Aliuminis yra trečias dažniausiai aptinkamas elementas Žemėje po deguonies ir silicio. Jo galime rasti maiste, gėrimuose, dirvožemyje, sveikatos priežiūros produktuose ir įvairiuose pramoniniuose gaminiuose.
Skaičiuojama, kad žmonės paprastai per dieną su maistu suvartoja 7-9 miligramus aliuminio, kurį išfiltruoja inkstai. Palyginimui, kūdikis per pirmuosius šešis mėnesius iš skiepų gauna šiek tiek daugiau nei 4 miligramus aliuminio. Motinos piene ir mišiniuose taip pat yra aliuminio pėdsakų.
Skaičiuojama, kad užbaigus JAV numatytą vaikystės vakcinacijos planą, į organizmą per skiepus patenka apie 8 miligramus aliuminio. Per pirmuosius 18 gyvenimo metų žmonės natūraliai suvartoja apie 400 miligramų aliuminio iš kasdienių šaltinių.
Buvęs JAV maisto ir vaistų administracijos vakcinų ekspertas tikino nesuprantąs, iš kur kyla toks susirūpinimas: „Aliuminis pasiskirsto po visą organizmą. Galiausiai jis pašalinamas per inkstus su šlapimu. Aliuminis organizme nelieka.“
Reaguodami į R.F.Kennedy teiginius, mokslininkai teigė, kad viskas, kas veikia kaip adjuvantas, teoriškai gali sustiprinti alerginę reakciją. Tačiau tai nereiškia, kad vakcinos su aliuminio adjuvantu pavers vaikus alergiškus maisto produktams. Skiepuose esantys antigenai nėra alergenai, be to, į juos nededama jokių maisto baltymų.
R.F.Kennedy aptariamuose klipuose remiasi gyvūnų tyrimais, samprotaudamas, kad vakcinose esantys aliuminio adjuvantai gali sukelti alergijas ir žmonėms. Šie tyrimai sudaro ir pagrindą jo hipotezei. Tokių eksperimentų metu mokslininkai tyčia įjautrina žiurkes ar peles, švirkšdami joms maisto baltymus, sumaišytus su aliuminiu. Aliuminis sustiprina imuninį atsaką, tačiau pats savaime alergijos nesukelia.
Imunopatologijos eksperto Harmo HogenEscho teigimu, „nėra žinoma, kad į skiepų sudėtį būtų įtraukiamas koks nors maisto antigenas, todėl tikrai nematau būdo, kaip tai galėtų nutikti“.
Kiti mokslininkai pastebėjo, kad nėra jokio įtikimo būdo, kaip vakcinos galėtų iš niekur sukelti alergiją, pavyzdžiui, žemės riešutams. Tokiu atveju kažkas turėtų sumaišyti jų baltymus su pačiu skiepu prieš injekciją. Be to, tyrimų su pelėmis rezultatai dažnai nesutampa su tuo, kas vyksta žmogaus imuninėje sistemoje. Pelėms sukelti alergines reakcijas yra kur kas lengviau nei žmonėms, o tyrimų rezultatai gali stipriai skirtis.
Kas sukelia alergijas?
Skaičiuojama, kad maisto alergijos pasireiškia apie 10 proc. žmonių pasaulyje ir apie 8 proc. vaikų. Alergijos simptomai atsiranda dėl to, kad imuninė sistema kovoja su tuo, ką ji laiko svetima ir kenksminga medžiaga. Dažniausiai pasitaikantys maisto alergenai yra: karvės pienas, vištos kiaušiniai, žemės riešutai, medžių riešutai, jūros gėrybės, žuvis, kviečiai, soja.
Alergijos maistui rizika yra didesnė, kai ja serga kitas šeimos narys. Ją padidina ir alergijos kitiems produktams. Alergijos dažnai prasideda vaikystėje, bet kai kuriais atvejais iš jų išaugama. Jei žmogus serga egzema, taip pat padidėja alergijų maistui rizika.
2015 m. paskelbtas tyrimas nustatė, kad ankstyvas žemės riešutų įtraukimas į maisto racioną reikšmingai sumažino alergijos išsivystymo dažnį. Atsakingoms institucijoms JAV tėvams rekomendavus anksti duoti kūdikiams žemės riešutų turinčio maisto, alergijų žemės riešutams sumažėjo.
Kaip paaiškina Filadelfijos vaikų ligoninė, didelio masto tyrimai rodo, kad skiepai nepadidina alergijų maistui, egzemos ar astmos rizikos. Vaikams alergijos paprastai pradedamos diagnozuoti maždaug tuo pačiu metu, kai jiems skiriamos įprastos vakcinos. Dėl to kai kurie žmonės šiems sutapimams priskiria neegzistuojantį priežastinį ryšį.
Alerginės reakcijos į skiepus yra itin retos ir pasireiškia maždaug vienu atveju iš milijono dozių. Be to, jos pasireiškia greitai, dėl ko medikai po skiepijimo trumpą laiką stebi vaikus.
15min verdiktas: iš dalies melas. R.F.Kennedy iš tiesų ne kartą aiškino, kad skiepuose esantys aliuminio adjuvantai galimai sukelia alergiją maisto produktams. Tačiau ekspertai šiuos jo teiginius atmeta.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
