Internete perspėja dėl geležies papildų ir vaikų vėžio: ką iš tiesų parodė cituojamas tyrimas

Socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame mėginama susieti geležies papildų vartojimą su vaikų onkologinėmis ligomis. Jo autorius teigia, kad būtų klaida manyti, jog „perteklinis geležies vartojimas papildų pavidalu ir anemijų „gydymui“ čia tikrai niekuo dėtas“, o kaip vieną iš argumentų pateikia dar 1988 metais publikuoto neuroblastomos tyrimo duomenis.
Sunkus ligonis
Sunkus ligonis / Pexels nuotr.

Įraše pabrėžiama, kad „daugelyje neuroblastomos navikų buvo daug feritino ir geležies“, o didesnis jų kiekis esą dažniau nustatytas pažengusios ligos atvejais.

Šie duomenys susiejami su populiariais geležies papildais ir žmonėmis, kurie socialiniuose tinkluose džiaugiasi „pasikėlę“ feritino rodiklį. Taip sudaromas įspūdis, neva geležies stokos ar anemijos gydymas papildais gali prisidėti prie neuroblastomos atsiradimo ar jos augimo.

Tačiau „Facebook“ įraše cituojamas mokslinis tyrimas tokio priežastinio ryšio nenagrinėjo ir geležies papildų poveikio vaikų vėžio rizikai išvis netyrė.

Unsplash.com nuotr./Kūdikis ligoninėje (asociatyvi nuotr.)
Unsplash.com nuotr./Kūdikis ligoninėje (asociatyvi nuotr.)

Apie ką tyrimas?

Socialiniuose tinkluose minimas 1988 metais žurnale „Cancer“ paskelbtas Theodore'o C. Iancu, Hannos Shiloh ir Amoso Kedaro tyrimas

Iancu, Shiloh ir Kedar tyrimas iš tiesų nagrinėjo geležies – feritino ir hemosiderino – buvimą neuroblastomos navikuose.

Tačiau tai buvo nedidelės imties aprašomasis, koreliacinis tyrimas, kuriame geležies papildų vartojimas ir jų galimas ryšys su vėžio atsiradimu apskritai nebuvo tiriamas.

Mokslininkai elektroniniu mikroskopu analizavo 31 vaiko, kurių amžius siekė nuo 2 dienų iki 6 metų, neuroblastomos audinių mėginius.

Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes – vienoje jų buvo 11, kitoje 20 vaikų. Geležies turtingo feritino ir hemosiderino aptikta atitinkamai 10 iš 11 ir 12 iš 20 tirtų mėginių.

Tyrėjai pastebėjo tendenciją, kad vėlyvesnių stadijų – III ir ypač IV – navikuose geležies buvo daugiau. Daugumai IV stadijos pacientų taip pat nustatytas padidėjęs feritino kiekis kraujyje.

Tačiau net ir šio ryšio tyrimo autoriai nevertino kaip absoliutaus. Jie nurodė, kad pagal turimus duomenis negalima nustatyti aiškaus ryšio tarp paciento amžiaus, ligos stadijos, navike esančios geležies ir feritino koncentracijos kraujyje.

Kai kuriems IV stadijos pacientams nebuvo nustatyta nei padidėjusio feritino kraujyje, nei geležies naviko audinyje.

Geležis navike nereiškia, kad geležis naviką sukėlė

Svarbiausia aplinkybė, kurios nebelieka socialiniuose tinkluose pateikiamoje tyrimo interpretacijoje, – mokslininkai tyrė jau susiformavusius neuroblastomos navikus.

Tyrimas nebuvo skirtas nustatyti, ar didesnis geležies vartojimas gali sukelti neuroblastomą, ir juo labiau nebuvo tiriami geriami ar leidžiami geležies preparatai.

Patys tyrimo autoriai svarstė kelis galimus paaiškinimus, kodėl naviko audinyje galėjo būti sukaupta daugiau geležies. Vienas jų – kraujavimas į patį naviką ir jame esančių eritrocitų irimas. Kitas galimas šaltinis – gydymo metu atlikti kraujo perpylimai.

Shutterstock nuotr./Kraujo lašas
Shutterstock nuotr./Kraujo lašas

Dar vienas paaiškinimas susijęs su pačių naviko ląstelių savybėmis. Ant jų paviršiaus gali būti daugiau transferino receptorių, todėl sparčiai besidalijančios ląstelės iš kraujo pasisavina daugiau geležies. Geležis reikalinga ląstelių augimui ir metabolizmui, įskaitant DNR sintezę bei mitochondrijų veiklą.

Taigi tyrime nustatyta geležis naviko audinyje gali būti jau vykstančių biologinių procesų ir spartaus naviko augimo pasekmė, o ne įrodymas, kad geležis buvo jo atsiradimo priežastis.

Be to, patys autoriai pažymėjo, kad padidėjęs geležies ar feritino kiekis būdingas ne visiems navikams, o kai kuriais atvejais geležis kaupiasi aplink naviką, o ne jo viduje. Todėl šių rezultatų negalima paversti universalia išvada apie geležies vaidmenį vėžio atsiradime.

Apie anemijos gydymą tyrimas nieko nepasako

Svarbūs ir paties darbo apribojimai. Tyrime dalyvavo vos 31 pacientas, buvo nagrinėjama viena konkreti ir reta vaikų onkologinė liga – neuroblastoma, o dalis pacientų prieš paimant audinius jau buvo gydyti chemoterapija, todėl tai galėjo turėti įtakos rezultatams. Be to, tyrimas atliktas 1988 metais, gerokai prieš atsirandant daugeliui šiuolaikinių molekulinės biologijos tyrimo metodų.

Todėl 1988 metų publikacija leidžia kalbėti apie pastebėtą sąsają tarp ligos stadijos ir geležies bei feritino kiekio jau susiformavusiame neuroblastomos navike, tačiau ne apie geležies papildų poveikį vėžio rizikai.

Tyrime nebuvo tiriama, ar vaikai vartojo geležies preparatus, ar jų vartojimas didino tikimybę susirgti neuroblastoma, ar skatino jau atsiradusio naviko augimą. Tad šiuo darbu grįsti teiginį, kad anemijai gydyti vartojama geležis prisideda prie vaikų vėžio, reiškia koreliaciją supainioti su priežastiniu ryšiu ir vieno nedidelio, specifinę ligą nagrinėjusio tyrimo rezultatus perkelti į visiškai kitą kontekstą.

Shutterstock nuotr./Geležis, feritinas
Shutterstock nuotr./Geležis, feritinas

Vieningos nuomonės nėra, o vaikai išvis netirti

Geležis iš tiesų dalyvauja įvairiuose procesuose, svarbiuose ir navikinių ląstelių biologijai, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos vartojimas sukelia vėžį.

Daugiausia duomenų apie galimą ryšį tarp didelio su maistu gaunamos geležies, ypač hemo geležies, kiekio ir vėžio rizikos sukaupta tiriant suaugusiųjų vėžį, pavyzdžiui, storosios žarnos ar krūties.

Vis dėlto ir šių tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: vieni rodo galimą didesnę riziką, kiti tokio ryšio nepatvirtina. Vaikų neuroblastomos atveju moksliniai šaltiniai tiesioginio priežastinio ryšio tarp geležies papildų vartojimo ir ligos atsiradimo nepatvirtina.

Gąsdina be reikalo

Teiginys, kad vaikų vėžio atvejų „labai išaugo ir dar labai augs“, taip pat pernelyg supaprastina statistiką. Ankstesni pasauliniai duomenys rodė, kad 2001–2010 metais vaikų vėžio atvejų buvo apie 13 proc. daugiau nei 9-ajame dešimtmetyje.

Tačiau naujausia, 2026 metais paskelbta analizė rodo kitokią tendenciją: 2000–2021 metais pasaulyje mažėjo tiek pagal amžių standartizuotas vaikų vėžio sergamumo, tiek mirtingumo rodiklis – vidutiniškai atitinkamai 0,88 ir 2,13 proc. per metus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kostiumo dizaino katedros studentai Nacionaliniame vėžio institute pristatė savo sukurtų galvos apdangalų kolekciją
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kostiumo dizaino katedros studentai Nacionaliniame vėžio institute pristatė savo sukurtų galvos apdangalų kolekciją

Prognozės 2020–2040 metams numato tik nedidelį sergamumo augimą. Todėl teiginys apie labai smarkų vaikų vėžio augimą ir dar didesnį jo didėjimą ateityje naujausiais duomenimis nėra tiksliai pagrįstas.

15min verdiktas: trūksta konteksto. 1988 metų tyrimas parodė, kad dalyje jau susiformavusių neuroblastomos navikų buvo daugiau geležies ir feritino, tačiau jis netyrė nei geležies papildų vartojimo, nei jų ryšio su vėžio atsiradimu ar augimu. Todėl šiuo darbu grįsti teiginį, kad anemijos gydymas geležies preparatais prisideda prie vaikų vėžio, reiškia koreliaciją supainioti su priežastiniu ryšiu.

Klaidinantis ir teiginys, kad vaikų vėžio atvejų „labai išaugo ir dar labai augs“ – naujausi pasauliniai duomenys tokio masto augimo nerodo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą