Sekite 15min Google
Virusą sunaikina imunitetas?
Įžvalgomis apie erkių platinamas ligas, visų pirma – erkinį encefalitą (EE) ir skiepus nuo jo pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja. Ilgame įraše ji pateikė nemažai statistikos ir citavo įvairius tyrimus, kurių rezultatais remdamasi pateikė atsakymą į savo pačios iškeltą klausimą, ar skiepytis nuo EE.
„Jei remsimės naujesniais (?!) moksliniais tyrimais, tai gal ir taip… ALE (greičiausiai turėtų būti à la – prancūziški žodžiai, reiškiantys „kaip“ – red. past.) saugu... Jei senesniais ir visais kitais, išanalizavusiais sudedamųjų vakcinų dalių žalą, – tikrai ne“, – tvirtino internautė.
Anot jos, užsikrėtę EE virusu, 66-75 proc. žmonių nesuserga jokia klinikine ligos forma, mat esą jų organizmo imuninė sistema sunaikina virusą pati. „Todėl, kad jų mikrobiota, atsakinga už visą sveikatą, yra geresnė nei tų, kurie suserga“, – paaiškino įrašo autorė.
Po to ji pažymėjo, kad didžiuma žmonių, net įsisiurbus užsikrėtusiai erkei, ligos apskritai išvengia, išvardijo sunkius nepageidaujamus reiškinius, kurie esą pasireiškė vos keletui žmonių (tiesa, šie duomenys gauti per nedidelės imties tyrimus).
Iš kur ėmė vardijamus skaičius ir kitą išdėstytą informaciją, internautė nenurodė – pasiūlė patiems susirasti šaltinius. Moters įrašas sulaukė maždaug 450 reakcijų, beveik 140 žmonių juo pasidalijo.
Nuo lengvos pradžios – iki paralyžiaus
Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus, nugaros smegenis, gali sukelti meningitą, encefalitą ar net baigtis mirtimi.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teigimu, EE yra viena iš sunkiausių virusinių centrinės nervų sistemos infekcijų. Ja dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus virusu užkrėstai erkei.
Rečiau galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą užkrėstų ožkų, avių ar karvių pieną ir iš jo pagamintus produktus. Liga nuo žmogaus žmogui įprasto kontakto metu neplinta, išskyrus galimybę užsikrėsti žindomam kūdikiui nuo motinos.
Inkubacinis periodas trunka 2-28 dienas, vidutiniškai 7. Anot NVSC specialistų, maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė. EE ne visada prasideda iš karto sunkiais simptomais, gali priminti įprastą virusinę infekciją, todėl pirmuosius simptomus lengva supainioti su peršalimu ar gripu.
Iš pradžių (2-10 dienas, vidutiniškai 5) gali kamuoti karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos ar sprando skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, pykinimas. Vėliau seka „tariamo pasveikimo“ periodas (1-33 dienas, dažniausiai 5-8), savijauta laikinai, bet apgaulingai pagerėja.
-
Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo? Gydytoja paaiškino, ką svarbu žinoti
-
Po erkės įkandimo per atostogas – 42 dienos komoje: moters gyvenimas virto košmaru
-
Erkės šiemet jau pražudė žmogų: vaistininkė įvardijo 5 dažniausias klaidas
-
Ruošiatės grybauti miške? Gydytoja perspėja: nedarykite šios klaidos
Antrajai fazei būdinga aukštesnė temperatūra, stipresnis galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, vėmimas, sprando sustingimas, jautrumas šviesai, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai. Tuomet būna nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje (meningitas, meningoencefalitas, mielitas, paralyžius, radikulitas).
Mirtingumas – iki 35 proc.
EE pirmą kartą aprašytas 1927 m. Austrijoje, o sukėlėjas išskirtas 1937 m. tuometėje Sovietų Sąjungoje. Ligą sukelia RNR virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai, Flavivirus genčiai. Yra trys jo potipiai:
- Europos, perduodamas Ixodes ricinus erkių, paplitęs Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos kaimo ir miško vietovėse. Šios rūšies erkių randama visuose Lietuvos rajonuose.
- Tolimųjų Rytų, daugiausia perduodamas I.persulcatus erkių, endeminis Tolimųjų Rytų Rusijoje ir miškinguose Kinijos ir Japonijos regionuose;
- Sibiro, taip pat perduodamas I. persulcatus erkių, endeminis Uralo regione, Sibire ir Tolimųjų Rytų Rusijoje, taip pat kai kuriose šiaurės rytų Europos vietovėse.
Šie virusai ypač paplitę Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, pietinėje Vokietijoje. EE sergama daugelyje Europos ir Azijos šalių.
Europos potipis siejamas su švelnesne forma: 20-30 proc. pacientų patiria antrąją fazę, miršta 0,5-2 proc. pacientų ir iki 10 proc. pacientų pasireiškia sunkios neurologinės pasekmės.
Tolimųjų Rytų potipis siejamas su sunkesne liga, mirtingumas siekia iki 35 proc., dažniau fiksuojamos sunkios neurologinės pasekmės.
Sibiro potipis susijęs su ne tokia sunkia liga (mirštamumas siekia 1-3 proc.), bet dažniau išsivysto lėtinė arba ilgai trunkanti infekcija.
Skiepai – efektyviausia profilaktika
Anot NVSC, infekcija tampa vis didesniu visuomenės sveikatos iššūkiu Europoje ir kitose pasaulio dalyse. Per pastaruosius 30 metų EE atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc.; rizikos sritys išplito ir aptikta naujų židinių.
Sergamumas mūsų šalyje yra didžiausias Europoje, nors šių metų pradžioje sergamumas sumažėjo. NVSC pateikiamais duomenimis, 2019 m., bendram sergamumui žemyne esant 0,7 atvejo 100 000 gyventojų, Lietuvoje jis išliko didžiausias ir siekė 25,4 atvejo. Nuo 1990 iki 2021 m. Lietuvoje šia liga persirgo 12 356 asmenys.
Taip pat skaitykite: Pirmąjį pusmetį šalyje fiksuota mažiau erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų
EE yra dažniausia ir sunkiausia virusinė nervų sistemos infekcija Lietuvoje. 56 proc. ligonių ja užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje, pavyzdžiui, sodyboje. Kaimo gyventojai serga 1,3-2,2 karto dažniau nei miesto.
Sveikimo po erkinio encefalito laikotarpis ilgas – 6-9 mėn., maždaug trečdalis iki galo nepasveiksta. Ligai būdingi liekamieji reiškiniai: parezės (paralyžiai), pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos ar dėmesio sutrikimai, psichologinės problemos.
Taip pat skaitykite: Gydytoja įspėja apie pavojingą ligą, galinčią sukelti paralyžių
Kai kuriais atvejais liekamieji reiškiniai lemia neįgalumą. 8-9 proc. persirgusiųjų nebegali gyventi be kažkieno pagalbos. Penktadaliui lieka vidutinio sunkumo pasekmės, turinčios įtakos gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, sutrinka atmintis, dėmesys, miegas, taigi neišeina tęsti studijų ar dirbti to paties darbo.
Norint sumažinti erkių platinamų ligų riziką, patariama rinktis tinkamą aprangą (ilgas kelnes, drabužius su ilgomis rankovėmis), naudoti repelentus, grįžus iš pievos ar miško kruopščiai apžiūrėti kūną. Tačiau efektyviausia apsauga nuo EE, ypač – nuo sunkios ligos formos laikoma vakcinacija. Skiepytis patariama ir todėl, kad specifinio gydymo nuo šios infekcijos nėra, gydomi tik simptomai ir komplikacijos.
Taip pat skaitykite: NVSC ragina skiepytis: rizika užsikrėsti šia rimta liga egzistuoja visoje Lietuvoje
Kaip teigiamas pavyzdys pateikiama Austrijos patirtis. 1982 m. šalyje, kur sergamumo EE rodiklis siekė 8,75/100 tūkst. žmonių, buvo pradėta visuotinė vakcinacija nuo šios ligos. Dabar, kai 80-90 proc. gyventojų yra pasiskiepiję, susirgimų EE sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Priešingai nei teigiama įraše, skiepai laikomi efektyviausia erkinio encefalito profilaktika.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
