Kūno temperatūra pamažu kinta visą dieną, tačiau jos svyravimai yra labai nedideli – 0,5–0,7 laipsnio. Aukščiausia kūno temperatūra paprastai būna po pietų, tarp 16 ir 18 val., o žemiausia – apie 3–4 val. ryto, rašo tvnet.lv. Taip yra todėl, kad naktį kūnas ilsisi, taigi tuomet energijos suvartojimas yra minimalus.
„Tačiau jei žmogus nuolat jaučia šaltį, net tada, kai kitiems yra šilta, nereikėtų to ignoruoti. Šis simptomas gali būti susijęs su organizmo disfunkcija“, – sako vaistininkė Alina Fleishmane.
Hipotirozė?
„Medical News Today“ rašo, kad viena iš nuolatinio šalčio jausmo priežasčių gali būti hipotirozė.
Ši diagnozė atsiranda tuomet, kai skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų, kurie būtent ir padeda reguliuoti medžiagų apykaitą bei temperatūrą.
Be nuolatinio šalčio jausmo, hipotirozei būdingi ir šie simptomai:
- nuovargis;
- depresija;
- plaukų retėjimas;
- vidurių užkietėjimas;
- menstruacijų sutrikimai;
- žemas kraujo pulsas;
Šilumą gamina raumenys
Tvnet.lv teigia, kad kūno temperatūra priklauso nuo trijų termoreguliacijos tipų – cheminio, fizikinio ir sąminingo. Cheminė termoreguliacija – tai šilumos gamyba, už kurią atsakingi kūno raumenys, kepenys ir virškinamasis traktas. Maistinių medžiagų oksidacijos procesai užtikrina, kad pusė cheminės energijos būtų paverčiama šiluma.
Vaistininkė aiškina, kad tiems, kurių kūno riebalų sluoksnis storesnis, dažniausiai yra šilčiau nei tiems, kurių riebalinis audinys plonesnis.
Riebalai, veikdami kaip barjeras, gali padėti išlaikyti kūno šilumą, bet vis dėlto, gerokai svarbesnis procesas yra šilumos gamyba.
Antrasis termoreguliacijos tipas yra fizinis termoreguliavimas. Pastovią kūno temperatūrą organizmas palaiko įvairiais procesais – pavyzdžiui, prakaitavimu, kai kūnui yra per šilta.
Taip pat organizme vyksta ir „nepastebimas prakaitavimas“ – vandens, garinimas, pavyzdžiui, per odos paviršių.
Trečiasis termoreguliacijos etapas yra sąmoningas termoreguliavimas arba kitaip tariant, veiksmai, kuriems daro įtaką pats žmogus. Pavyzdžiui, jei žmogui karšta, jis eina į pavėsį arba nusirengia papildomą drabužių sluoksnį, o jei šalta – apsirengia šilčiau.
Tiesa, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad reguliarūs peršalimai gali rodyti nepakankamą žmogaus mitybą ar miegą, bet šiuos veiksnius nesunkiai galima koreguoti, bet dažnas šalčio jausmas gali rodyti ir rimtesnės sveikatos bėdas.
Dažniausios padažnėjusio šalimo priežastys
Kalorijų deficitas. Jei kasdien negaunate reikiamų maistinių medžiagų ir kalorijų, jūsų medžiagų apykaita sulėtėja, o kūnas negali palaikyti pakankamo šilumos lygio.
Norint palaikyti optimalią kūno temperatūrą, reikia suvartoti pakankamai kalorijų. Tam mityba turi būti subalansuota, kitaip tariant, joje turėtų būti pakankamai sveiko maisto, kuriame gausu baltymų, riebalų ir angliavandenių.
Prasta miego kokybė. Termoreguliacijos procesas taip pat gali sutrikti, jei žmogus nėra pakankamai pailsėjęs. Nepakankamas ir prastos kokybės miegas taip pat gali sulėtinti medžiagų apykaitą.
Skydliaukės disfunkcija. Skydliaukė yra atsakinga už medžiagų apykaitą, todėl jei skydliaukės veikla sutrikusi, tai paveikia viso organizmo veiklą, o svarbiausia - organizmo termoreguliaciją ir gebėjimą palaikyti tinkamą šilumos lygį.
Kraujotakos sutrikimai: Jei tam tikra kūno dalis, pavyzdžiui, rankos ir kojos nuolat šąla, o likusios dalys - ne, tai gali signalizuoti apie kraujotakos sutrikimus. Jei dėl kokių nors priežasčių arterijos yra užsikimšusios, kraujas negali pasiekti rankų ir kojų pirštų.
Geležies arba vitamino B12 trūkumas. Šie elementai yra būtini kraujodaros procesui – padeda užtikrinti hemoglobino, atsakingo už deguonies pernešimą į audinius, susidarymą. Jei organizme trūksta šių medžiagų, audiniai deguonimi aprūpinami mažiau. Tai gali sukelti ir silpnumą ir dažną šalčio pojūtį. Tokiais atvejais taip pat pastebimi ir kiti ryškus simptomai - blyškumas, galvos svaigimas ir dusulys.
Hormoniniai pokyčiai. Moterims šalčio pojūtis gali būti susijęs su hormonų svyravimų laikotarpiais – menstruacinio ciklo fazėmis, nėštumu ar menopauze. Hormonų pusiausvyra veikia tiek kraujotaką, tiek kūno temperatūros reguliavimą, taigi svyravimai gali sukelti tiek staigius karščio pylimus, tiek nepaaiškinamą šaltkrėtį.
Lėtinis stresas arba nerimas. Streso metu organizmas gamina padidėjusį adrenalino ir kortizolio kiekį, kurie sutraukia kraujagysles, ypač galūnių. Dėl to rankos ir kojos tampa šaltos, o žmogui gali būti šalta labai net šiltame kambaryje.
Kaip padėti savo kūnui išlikti šiltam
Norint sumažinti šalčio pojūtį, svarbu ne tik pasirinkti tinkamus drabužius, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje rūpintis bendra savijauta – tinkama mityba, kokybišku miegu ir judriu dienos režimu.
Taip pat turėtumėte palaikyti normalų geležies ir vitamino B12 kiekį, gerti pakankamai vandens ir stengtis sumažinti stresą.
Reguliarūs ar staigūs šalimai rodo, kad galbūt organizmas jums siunčia signalą apie sveikatos bėdas, todėl reikėtų kreiptis į medikus.
