Neįprastas rytas Kauno klinikų tuneliuose prasidėjo tada, kai skubiosios medicinos gydytoja rezidentė Akvilė, po naktinės pamainos eidama namų link, pastebėjo ant žemės gulintį žmogų su galvos žaizda. Jis buvo be sąmonės.
Šalia buvę praeiviai jau buvo pradėję teikti pirmąją pagalbą – atliko krūtinės ląstos paspaudimus. Įvertinusi situaciją, gydytoja iškvietė papildomos pagalbos ir perėmė pradinius gaivinimo veiksmus.
Į įvykio vietą atvykus Skubios pagalbos ir Intensyvios terapijos skyrių personalui, buvo pradėtas specializuotas gaivinimas. Pacientas buvo intubuotas, prijungtas prie kardiomonitoriaus, kuriame stebėtas skilvelių virpėjimas, kelis kartus atlikta defibriliacija.
Vėliau vyrui diagnozuotas miokardo infarktas. Atlikus širdies kraujagyslių angiografiją, nustatyti kelių kraujagyslių užsikimšimai. Po stentavimo širdies kraujotaka buvo atstatyta, paciento būklė stabilizavosi.
Kauno klinikų medikai pabrėžia, kad dėl laiku ir tinkamai atliktų veiksmų pacientas atgavo sąmonę, o tai leidžia tikėtis, jog staigi klinikinė mirtis nesukėlė reikšmingo neurologinio deficito.
Paaiškėjo, kad pacientas į ligoninę buvo atvykęs planinei operacijai. Nors ją teko atidėti, medikai linki pacientui kuo greičiau sustiprėti ir sėkmingai tęsti reikalingą gydymą.
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius pabrėžia, kad ši istorija galėjo baigtis visai kitaip, jei ne praeivių gebėjimas nedelsiant pradėti krūtinės ląstos paspaudimus.
„Susmukus žmogui svarbu nepasimesti ir nelikti abejingiems. Įvykus staigiai mirčiai, būtina kuo greičiau pradėti krūtinės ląstos paspaudimus. Kiekviena minutė be jų – tai minutė, kai galvos smegenys negauna deguonies, o tai mažina tikimybę, kad pacientas atgaus sąmonę ir galės grįžti į įprastą gyvenimą“, – primena medikai.
