Greičiausiai dalis visuomenės mitybos nepakankamumo nepavadintų rimta būkle. Žmonės galbūt tai įvardintų etapu, kai žmogus maitinasi ne taip, kaip įpratęs, bet nepriskirtų to rimtiems sveikatos sutrikimams. Kas tai yra ir kokį visuomenės požiūrį matote jūs?
Gyvename išties keistu laikmečiu. Mitybos nepakankamumas, beje – kaip ir nutukimas, visuomenėje yra savotiškai priimami. Kartais mitybos nepakankamumas įvardijamas neva kaip geras dalykas, nes žmogus, tarytum, liesas. Bet situacija yra tokia, kad šios dvi mitybos būklės – tiek nepakankamumas, tiek nutukimas, yra rimti sveikatos sutrikimai. Tai yra ligos, kurias reikia gydyti, nes jos ne tik blogina žmogaus gyvenimo kokybę, bet ypač reikšmingai keičia jo sveikatos būklę.
Kalbant detaliau apie mitybos nepakankamumą, jeigu jį jau mes galime žmogui diagnozuoti, tai žinome, kad gulėjimo ligoninėje trukmė bus gerokai ilgesnė. Jeigu jam reikės atlikti operaciją, jo sveikimas po operacijos užtruks. Kalbant apie chemoterapiją, kartais dėl mitybos nepakankamumo net negalima jos taikyti, nes vaistai nesuveiks. Galų gale, esant šiai būklei vaistų veikimas yra visiškai kitoks.
Na, ir kas baisiausia – gyvenimo trukmė. Mitybos nepakankamumu sergančio žmogaus gyvenimo trukmė yra kur kas trumpesnė nei to, kuris maitinasi palankia sveikatai mityba.
Kaip šią būklę atpažinti? Galiausiai – kaip ilgai žmonės jos neatpažįsta, turint mintyje tai, kad dalis simptomų klaidina ir verčia galvoti apie kitas ligas.
Būtent taip ir yra. Mitybos nepakankamumas yra klastinga būklė. Kažkokių specifinių simptomų pačioje pradžioje dažnai nėra – gali būti bendras silpnumas, gali būti šiek tiek pablogėjęs apetitas, pacientai sako: „Na, šiandien nenoriu valgyt. Tiesa, lyg ir vakar nenorėjau.“
Galbūt žmonės suvalgo mažiau dėl tam tikrų priežasčių – negali nuryti maisto, bet mano, kad tai praeis. Žmonės nekreipia į tai dėmesio ir ima kristi svoris. Nevalingas svorio mažėjimas yra vienas reikšmingiausių simptomų. Jei per mėnesį nevalingai nukrenta 5 proc. svorio žmogaus kūno masės, reikia paieškoti priežasčių – dėl ko taip įvyko? Liūdna, bet tai dažniausiai yra dėl sveikatos priežasčių.
Taigi – tie simptomai nėra specifiniai, bet juos pastebėti tikrai galima. Žmogus negali gyventi nevalgęs, taigi jei stebėsime, matysime – sutrinka režimas, pasikeičia suvalgomo maisto kiekis ir pan.
Kitas dalykas – kraujo tyrimai rodo mitybos nepakankamumą, tačiau jau tik pažengusiose stadijose. Rodiklis, kuris dažniausiai parodo mitybos nepakankamumą yra toks lyg prisitaikantis. Tai – bendras baltymo ir albumino kiekis. Iš tiesų jie gali būti mėnesių mėnesiais normalūs, nors mitybos nepakankamumas jau vystosi. Ir jei mes juos randame pamažėjusius, signalas jau yra labai rimtas.
Kokios yra dažniausios priežastys, sukeliančios šią būklę – ligos, operacijos ar gali būti ir sąmoningas lieknėjimas?
Mitybos nepakankamumas išsivysto tuomet, kai žmogaus organizmas negauna jam reikalingų maistinių medžiagų. Kodėl taip nutinka? Gali būti valingas liesėjimas, kuris, liūdna, bet kartais priveda prie mitybos nepakankamumo.
Kad ir kaip skambėtų, bet mums gydytojams ši situacija kiek paprastesnė. Labiausiai rūpestį kelia nevalingas svorio kritimas, kurį dažnai provokuoja liga. Tai gali būti psichikos sveikatos sutrikimai, tai gali būti vienas iš onkologinės ligos simptomų, tuomet jau signalizuoja net ne ligos pradžią, o etapą. Kartais mitybos nepakankamumas išsivysto ligos pradžioje ar eigoje, o kartais prieš operacijas ar po jų.
Kitaip tariant, mes nesame apsaugoti, negali pasakyti, kad sergant kuriomis nors ligomis, mitybos nepakankamumo nebus – ne, negalime taip pasakyti. Norisi atkreipti ne tik kiekvieno žmogaus, bet ir medikų dėmesį. Pamatykime žmogų! Žinoma, jei žmogus atvyksta į priėmimo skyrių, dažnai įvyko kažkas skubaus, ūmaus ir reikia būklę stabilizuoti. Bet tai atlikus, du veiksmai, kurie leistų atpažinti mitybos nepakankamumą yra labai paprasti – žmogų pasverti ir pamatuoti ūgį. Kartais tai padarius ir įgarsinus žmogui, išgirsti, kad nustemba, nes buvo daugiau.
Reikia žinoti, kad paprasti veiksmai kartais duoda labai gerų rezultatų atpažįstant sutrikimus.
Bet kaip jūs padedate žmonėms, kurie nenori valgyti? Ką darote, jei apetito tiesiog nėra?
Atstatinėjimo situacijos priklauso nuo to, kada mes atpažinome mitybos nepakankamumą, bet šioje situacijoje turime pačių įvairiausių įrankių. Priklausomai nuo to, kada konkrečiai pastebime mitybos nepakankamumą, priklauso ir laikas, kiek truks sveikimas – kartais savaitė, kartais reikia dešimties dienų, o kartais ir mėnesio ar pusės metų, be to yra žmonių, kuriems mitybos nepakankamumo rizika išlieka visam gyvenimui.
Bet pačių įrankių gydyti šią būklę dietologai turi daug. Visuomet iš pradžių parenkamas maistas, kurio žmogus gali suvalgyti daugiau ir jame turi būti visos maistinės medžiagos. Žmogus veda maisto dienoraštį arba prašome tiesiog nufotografuoti maistą, kurį valgo. Mes turime būti tikri, kad su įprastu maistu viskas yra tvarkoje – suvalgoma pakankamai.
O kartais turime situacijas, pavyzdžiui – rijimo sutrikimas, ankstyvas sotumo jausmas dėl ligos, šleikštulys ar pan., kai žmogus įprastais būdais negali pasisavinti tiek maisto medžiagų. Tuomet turime galimybę jam padėti specialiosios paskirties maisto produktais.
Kitaip tariant, iš pradžių mes žengiame žingsnius, kuomet stengiamės išnaudoti virškinamąjį traktą, nes tai yra fiziologiškiausia. Specialiosios paskirties maisto produktai vėl gi parenkami pagal konsistenciją, pagal sudėtį – didesnis baltymų kiekis ar mažesnis, didesnis kalorijų kiekis ar mažesnis. Taigi specialiosios medicininės paskirties maisto produktai būtų kaip dar vienas etapas žmogui duoti maistą įprastu būdu – pro burną.
Kitas etapas jau yra maitinimas per zondą. Yra situacijų ir tokių, kai žmogus, sakykime, serga išsėtine skleroze ir sunku tikėtis, kad jo rijimas atsistatys per pusę metų, tuomet naudojamas ne zondas, o per pilvo sienelę suformuojama gastrostoma ir per ją, beje, irgi į virškinamąjį traktą švirkščiamas tas pats specialus medicininės paskirties pramoniniu būdu gamintas enterinis mišinys.
Visą pokalbį klausyti čia:
