Gera žinia ta, kad mirtingumas nuo krūties vėžio nuosekliai mažėja nuo 1989 metų. Pagrindinė priežastis – ankstyvas ligos nustatymas. Kaip ir kitų vėžio formų atveju, ankstyva diagnostika yra itin svarbi sėkmingam gydymo rezultatui.
Atsižvelgiant į tai, natūraliai kyla klausimas – kokios yra krūties vėžio patikros rekomendacijos? Rekomenduojama, kad vidutinės rizikos moterys nuo 40 iki 75 metų amžiaus kas dvejus metus atliktų mamografiją (krūties vėžio patikros tyrimą). Jei rizika padidėjusi (pavyzdžiui, dėl šeimos ligos istorijos), reikėtų su gydytoju aptarti ankstesnės ar dažnesnės patikros galimybę.
Taip pat naudinga suprasti, kada krūties vėžio rizika yra didžiausia. Neseniai Kembridžo universiteto ir Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai sukūrė iki šiol išsamiausią krūties audinio pokyčių su amžiumi žemėlapį ir tai, kaip šie pokyčiai veikia vėžio riziką. Apie šį tyrimą ir kitus rizikos veiksnius „Parade“ kalbėjosi su specialistais.
Proveržis sunkių vėžio formų gydyme: vaistas veikia kitaip nei iki šiol
Gyvenimo etapas, kai krūties vėžio rizika didžiausia
Žurnale „Nature“ publikuotame tyrime mokslininkai sudarė žemėlapį, rodantį, kaip krūties audinys keičiasi moterims senstant. Jie nustatė, kad su amžiumi krūties audinyje mažėja ląstelių skaičius, o ryškiausi pokyčiai vyksta menopauzės metu.
Gydytojas Kyle Bowers aiškina, kad krūties audinio mažėjimas susijęs su hormonų lygio kritimu moters organizme senstant. Mažėjant hormonų kiekiui, epitelinės ląstelės, įskaitant pieną gaminančias liaukas, gali susitraukti ir sumažėti. Ilgainiui dalis šio audinio pakeičiama riebaliniu audiniu.
„Stromos ląstelės, kurios suteikia krūtims struktūrinę atramą, taip pat gali sumažėti, o tai lemia mažesnį krūtų tankį ir su amžiumi susijusius pokyčius krūties formoje. Kai nebelieka tokio paties ląstelinio stimuliavimo, ląstelių ciklas sulėtėja, o ląstelės rečiau gauna signalus dalytis nei jaunesniame audinyje“, – aiškina gydytojas Bowers.
Būtent čia atsiranda ryšys su padidėjusia vėžio rizika. Onkologė Marleen Meyers pabrėžia, kad stromos (audinio aplink krūties ląsteles) pokyčiai gali būti susiję su agresyvesnių vėžio formų rizika.
„Svarbiausia yra ne vien amžius, o mikroaplinka – būtent ji gali lemti, kaip tikėtina, kad krūtyje išsivystys agresyvus vėžys“, – sako ji.
Krūties chirurgė onkologė Anupama Saigal taip pat pažymi, kad senėjimas nėra vien tik ląstelių nykimas.
„Tai sudėtingas audinių, esančių aplink krūties ląsteles, pokytis, įskaitant imuninės sistemos ląsteles, jungiamąjį audinį ir ląstelių tarpusavio signalizaciją“, – aiškina ji.
Kodėl vėžiu suserga net kūdikiai? Gydytojos atsakė į klausimą, kurį užduoda daugelis tėvų
Kiti pokyčiai, kurie didina krūties vėžio riziką
Be krūties audinio pokyčių, menopauzės metu vyksta ir kiti procesai, galintys didinti riziką. Gydytojas Bowers teigia, kad svorio augimas bei ilgalaikis hormonų pakaitinis gydymas (ilgiau nei penkerius metus) taip pat gali prisidėti prie didesnės rizikos.
Gydytoja Saigal priduria, kad senstant organizme natūraliai kaupiasi genetinės mutacijos, o tai taip pat gali didinti krūties vėžio riziką.
„Visi šie su amžiumi susiję pokyčiai kartu gali prisidėti prie vėžio vystymosi. Todėl krūties sveikata turėtų būti vertinama kaip bendros sveikatos dalis – kartu su fiziniu aktyvumu, mityba, miegu, streso valdymu, profilaktiniais tyrimais ir reguliariomis konsultacijomis su gydytoju“, – pabrėžia ji.
Nors naujas tyrimas suteikia daugiau supratimo apie krūties audinio pokyčius, jis nepakeičia esamų patikros ar gydymo rekomendacijų. Tačiau jis padeda geriau suprasti, kodėl rizika didėja su amžiumi ir kaip audinių aplinka gali prisidėti prie ligos vystymosi.
Viskas prasidėjo nuo mažo apgamo: Gintaras iš visų jėgų kovoja su agresyviu vėžiu ir svajoja dirbti
Kaip sumažinti krūties vėžio riziką menopauzės metu ir po jos
„Nors jokiu būdu negalima visiškai panaikinti krūties vėžio rizikos, moterys gali imtis mokslu pagrįstų veiksmų jai sumažinti“, – sako gydytoja Saigal.
Pasak jos, svarbiausia sutelkti dėmesį į bendrą medžiagų apykaitos ir viso kūno sveikatą.
Gydytojai sutaria, kad šie įpročiai gali padėti mažinti riziką:
- sveiko kūno svorio palaikymas;
- nerūkymas;
- reguliarus fizinis aktyvumas;
- alkoholio vartojimo ribojimas.
Kadangi svorio augimas menopauzės metu yra dažnas reiškinys, jo kontrolė gali pareikalauti daugiau pastangų nei jaunesniame amžiuje. Jei tai tampa sudėtinga, rekomenduojama pasitarti su gydytoju – kartais gali būti siūlomas ir medikamentinis sprendimas, pavyzdžiui, GLP-1 grupės vaistai.
Taip pat itin svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir atlikti krūties vėžio patikras, ypač jei šeimoje yra buvę šios ligos atvejų.
Nors visiškai kontroliuoti sveikatos neįmanoma, daugelį rizikos veiksnių galima sumažinti. Sveiki įpročiai ir reguliari profilaktika išlieka vieni svarbiausių būdų rūpintis krūtų sveikata.
Parengta pagal „Parade“.
