Kaip rašoma tinklalapyje meteofor.lt, pirmadienį, rugpjūčio 18-ąją, Lietuvoje magnetinio lauko suaktyvėjimas nebus fiksuojamas. Daugiausia – 4 balai – prognozuojami tik vakare, nuo 21 val.
Visgi to paties negalima pasakyti apie antradienį, rugpjūčio 19-ąją.
Iš pradžių geomagnetinis aktyvumas pavojingos ribos tądien neperžengs – iki 6 val. ryto jis sieks 4 balus.
Tačiau vėliau jis šoktelės iki 5 balų, o tai jau traktuojama kaip silpna magnetinė audra.
Ši audra Lietuvoje išsilaikys gerą pusdienį – nuo 6 val. iki pat 15 val.
Laimei, likusią dienos dalį magnetinis laukas bus gana ramus, aktyvumas nuslūgs iki 4 ir 3 balų.
Remiantis dabartinėmis prognozėmis, Lietuvoje trečiadienį, rugpjūčio 20-ąją, magnetinis aktyvumas pavojingos ribos neperžengs.
Ką tai reiškia mūsų sveikatai?
Svarbu prisiminti, kad 5 balai jau laikomi riba, kai poveikį gali pajusti jautresni asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ir kitomis ligomis.
Kaip anksčiau portalui 15min yra minėjęs gydytojas dr. Julius Kalibatas, „geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų, kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo.“
Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius. Dažniausiai kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kt.
Kaip sau padėti?
Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, patariama:
- nebūti ilgai lauke,
- vengti tiesioginių saulės spindulių,
- sumažinti fizinį krūvį – geriau šias dienas likti namuose.
Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti, o to daryti nereikia.
„Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas bloga nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinksčiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“, – kalbėjo dr. J.Kalibatas.
