„Klausos sutrikimai yra svarbiausias Alzheimerio rizikos veiksnys vidutiniame amžiuje. Jei jie pasireiškia 45–65 metų žmonėms ir lieka negydomi, vėlesniame amžiuje Alzheimerio rizika reikšmingai padidėja“, – teigia Linda Thienpont, nevyriausybinės organizacijos „Alzheimer Forschung Initiative“ mokslo vadovė.
Didžiausia problema kyla tada, kai klausos sutrikimai ignoruojami. Naujas tyrimas, publikuotas mokslo žurnale ir apėmęs beveik 2800 suaugusiųjų, parodė, kad klausos aparatai vyresniame amžiuje gali sumažinti demencijos riziką net 33 proc. Tikėtina, kad jaunesniems žmonėms šis efektas galėtų būti dar didesnis.
Pasak gydytojos, šis rizikos veiksnys dažnai nuvertinamas, ypač jaunesnių žmonių, kurie delsia kreiptis į specialistus, kartais net dėl estetinių priežasčių. Tačiau pasekmės gali būti rimtos – klausos sutrikimai tiesiogiai veikia smegenų veiklą.
„Žmonės, kurie blogiau girdi, gauna mažiau garsinės informacijos. Jie dažniau atsitraukia nuo socialinių situacijų, nes sunkiau seka pokalbius ar greičiau pavargsta“, – aiškina L. Thienpont. Dėl to smegenys gauna mažiau stimulų, silpnėja kognityvinės funkcijos, o Alzheimerio rizika didėja.
Klausos blogėjimas dažnai vyksta palaipsniui, todėl žmonės ilgai jo nepastebi. Tačiau jei aplinkiniai pradeda dažniau kartoti pasakytus dalykus arba tenka vis garsiau klausytis televizoriaus, tai gali būti pirmieji signalai.
„Nuo maždaug 50 metų klausa gali silpnėti dėl natūralaus organizmo nusidėvėjimo. Tai neturėtų būti ignoruojama – svarbu reguliariai tikrintis klausą“, – pabrėžia specialistė.
Klausos sutrikimus gali lemti įvairūs veiksniai, tarp jų:
-
triukšmas,
-
tam tikri vaistai,
-
infekcijos.
Daugeliu atvejų klausos praradimą galima kompensuoti klausos aparatais. Jei klausos sutrikimą sukelia konkreti liga, būtina gydyti priežastį – pavyzdžiui, kraujotakos, medžiagų apykaitos sutrikimus ar kaklo stuburo pažeidimus.
Be klausos sutrikimų, Alzheimerio riziką didina ir kiti veiksniai. Specialistai išskiria kelis svarbiausius:
-
Fizinis aktyvumas – bent 2,5 val. per savaitę
-
Protinis aktyvumas – naujų įgūdžių mokymasis
-
Mityba – Viduržemio jūros dietos principai
-
Socialiniai ryšiai – aktyvus bendravimas
-
Kūno svoris – antsvorio vengimas
-
Miegas – kokybiškas ir pakankamas
-
Rūkymas – jo atsisakymas
-
Traumų prevencija – galvos apsauga
-
Kraujospūdis – reguliari kontrolė
-
Gliukozės kiekis – diabeto prevencija ir kontrolė
-
Psichinė sveikata – depresijos gydymas
Demencija pasireiškia ne tik atminties sutrikimais, bet ir mąstymo, kalbos, orientacijos sunkumais, taip pat gali keistis asmenybė ir socialinis elgesys. Būtent todėl ankstyva prevencija ir rizikos veiksnių valdymas tampa esminiu veiksniu siekiant išsaugoti kognityvinę sveikatą.
