Neseniai žurnale „Alzheimer's & Dementia“ paskelbtas tyrimas pateikia įžvalgas apie miego trukmės ir Alzheimerio ligos ryšį.
Tyrėjai nustatė, kad vidutiniškai daugiau nei 8,5 valandos per naktį miegančių žmonių kraujyje aptinkami didesni biožymens, vadinamo p-tau181, kiekiai. Tai leidžia manyti, kad ilga miego trukmė gali būti vienas ankstyviausių neurodegeneracinių smegenų pokyčių požymių, rašo postimees.ee.
Tyrimas
Tyrime buvo analizuojami 2410 žmonių sveikatos duomenys. Vidutinis dalyvių amžius buvo 70 metų. Kiek daugiau nei pusė dalyvių buvo moterys. Siekiant gauti kuo išsamesnį vaizdą apie miego ir biožymenų ryšį, tyrime dalyvavo tiek sveiki žmonės, tiek asmenys, turintys lengvą kognityvinį sutrikimą, demenciją ar patyrę insultą.
Dalyvių buvo klausiama, kiek paprastai trunka jų nakties miegas. Jiems taip pat buvo paimti kraujo mėginiai, siekiant ištirti su Alzheimerio liga susijusius biožymenis – medžiagas, galinčias rodyti smegenų pokyčius.
Analizuodami rezultatus, tyrėjai atsižvelgė ir į kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos miegui bei smegenų sveikatai. Tai buvo amžius, lytis, inkstų funkcija, depresija, miego apnėja ir genetinis polinkis sirgti Alzheimerio liga.
Rezultatai
Dauguma tyrimo dalyvių (61 proc.) miegojo nuo šešių iki devynių valandų per naktį. Dar 24 proc. miegojo iki šešių valandų, o 15 proc. – ilgiau nei devynias valandas.
Anot "Medical News Today", miegojusieji ilgiau nei devynias valandas, paprastai buvo vyresni, dažniau sirgo depresija, vartojo antidepresantus ir dažniau sirgo demencija.
Nors visų tirtų biožymenų lygis turėjo tendenciją didėti ilgėjant miego trukmei, statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tik su p-tau181 biožymeniu. Tyrėjai išskyrė šiuos dėsningumus:
- Žmonės, kurie miegojo nuo 6 iki 9 valandų, turėjo mažiausią p-tau181 biožymens lygį.
- Žmonės, kurie miegojo daugiau nei 8,5 valandos, turėjo aukštesnį šio biožymens lygį nei tie, kurie miegojo 6–9 valandas.
- Žmonės, kurie miegojo bent 10 valandų, turėjo aukščiausią p-tau181 biožymens lygį.
- Žmonės, kurie miegojo iki 6 valandų, taip pat turėjo šiek tiek aukštesnį biožymens lygį nei tie, kurie miegojo 6–9 valandas.
Ilgas miegas yra ligos priežastis ar pasekmė?
Neurologas dr. Stevenas Allderis komentavo, kad nors šis tyrimas neįrodo, jog miego sutrikimai sukelia Alzheimerio ligą, bet jie gali būti ankstyvas šios ligos požymis.
Jis taip pat pabrėžė, kad vien miego trukmė neparodo jo kokybės. Žmogus, praleidžiantis devynias ar dešimt valandų lovoje, iš tikrųjų gali miegoti labai fragmentiškai ir nuolat prabusti naktį, net pats to nesuvokdamas. Kadangi gilus miegas yra svarbus smegenų apsivalymui nuo medžiagų apykaitos atliekų, fragmentiškas miegas gali sutrikdyti šiuos procesus.
Pasak S. Allderio, daugelis demencijos specialistų mano, kad miego pokyčiai greičiau atspindi jau prasidėjusius pokyčius smegenyse, o ne juos sukelia. Žmonės gali pradėti miegoti ilgiau dar prieš pasirodant pirmiesiems atminties sutrikimams ir patys to nepastebėti.
Norint nustatyti, ar ilgas miegas yra Alzheimerio ligos rizikos veiksnys, ar ankstyvas jos požymis, būtina atlikti ilgalaikius tyrimus, kuriuose daugelį metų būtų stebimas sveikų žmonių miegas ir su Alzheimerio liga susiję biožymenys.
Demencijos vystymasis
Demencijos vystymąsi lemia daugybė veiksnių, įskaitant genetiką, kraujagyslių sveikatą, gyvenimo būdą ir natūralų senėjimą. Miegas yra tik viena šio sudėtingo paveikslo dalių.
Siekdami išsaugoti gerą smegenų sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje, ekspertai rekomenduoja:
- pakankamai miegoti;
- reguliariai sportuoti;
- rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata;
- palaikyti smegenų aktyvumą, pavyzdžiui, skaitant, sprendžiant galvosūkius ar mokantis naujų dalykų.
