Nacionalinis vėžio centras įkurtas sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Pokyčio tikslas – paprastesnė ir patogesnė onkologinių ligų diagnostika ir kokybiškesnis onkologinių pacientų gydymas.
Pristatydamas naujojo centro veiklą Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Laimonas Griškevičius ir Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas tikino, kad bus diegiamos ir naudojamos aukščiausio lygio inovacijos, teikiamos visapusiškos kompleksinės onkologijos paslaugos.
Proveržio žingsnis
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė tikino, kad tokio centro Lietuvai tikrai reikėjo ir šį žingsnį vadino svarbiu postūmiu: „Aš manau, kad tai labai didelis pažangos žingsnis. Visada sveikatos sistemoje yra tų, kurie eina priekyje, kalbant apie pažangą, kokybę, tikiu, kad šio centro specialistai yra tokie.
Pacientams šio centro įkūrimas tikrai yra didelis pliusas. Bet taip pat reikia žiūrėti ir į visą mūsų sveikatos sistemą, kurioje mes turime siūlyti kuo aukštesnės kokybę. Tokio centro, kaip šis, įkūrimas ir yra kelias ta kryptimi.“
Doc. dr. Valdas Pečeliūnas kalbėjo, kad Nacionalinio vėžio centro įkūrimas yra žingsnis į ateitį, leisiantis Lietuvai neatsilikti nuo modernaus onkologinių ligų gydymo, kuris prieinamas kitose Europos šalyse.
Nacionalinio vėžio centro vadovas tikino, kad net dabar, kai nuo centro veiklos praėjo vos kelios savaitės, jaučiamas besikreipiančių pacientų ir suteiktų paslaugų augimas: „Kelios savaitės nuo veiklos pradžios, vis daugiau teikiama paslaugų. Augimas optimistiškai nuteikiantis – kai kuriose srityse net 10 proc., taigi paslaugų prieinamumas jau dabar geresnis.“
Doc. dr. Valdas Pečeliūnas atkreipė dėmesį, kad vienas esminių uždavinių iš pradžių buvo įgyvendinat sujungimo procesą nesudaryti trukdžių pacientams, kad jie galėtų kreiptis ten, kur ir buvo įpratę, ir gauti paslaugas, kurios yra suplanuotos. Paklaustas, kas keisis artimiausiu metu, kuo centro atsiradimas naudingas būtent pacientams, centro vadovas pradėjo nuo tęstinumo užtikrinimo: „Pirmiausia, siekiame užtikrinti tęstinumą, kad pacientai nepajaustų perėjimo. Kitaip tariant, kreiptųsi ten, kur jam įprasta, bendrautų su tuo gydytoju, su kuriuo ir bendravo, bet jau vyksta pakankamai aktyvūs paslaugų gerinimo darbai.
Pradėjo derinti veiklas skubios pagalbos padaliniai, kalbėjome su atskirais specialistai, sakykime, kardiologais, kaip užtikrinti geresnę pagalbą mūsų pacientams. Atskiri specialistai kalbasi ir tarpusavyje, kaip tą paciento kelią paversti kuo sklandesniu. Duomenys analizuoja ir kontaktų centrai, ieškome geriausių sprendimų.“
Nacionalinio vėžio centro vadovas aiškino, kad sklandus pacientų kelias šiandien vienas pirmųjų žingsnių, nes be jo centras negalės įgyvendinti užsibrėžtų tikslų – tapti visapusišku. „Turime tikslą iki metų pabaigos 95 proc. pacientų, kurie atitinka „žaliojo koridoriaus“ apibrėžimą, suteikti paslaugas per dvi savaites.“ Kontaktų centrai, pasak V. Pečeliūno, dirba, jau identifikavo problemines vietas ir iki metų galo tikimasi tą išspręsti, pavyzdžiui, onkodermatologija – viena iš jų.
Tikisi didesnio efektyvumo
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša tikino, kad jokių papildomų investicijų iš sveikatos sistemos šis sujungimas nepareikalavo, o efektyvumo tikimasi gerokai didesnio: „Yra daug vidinių investicijų – į informacines technologijas, tarnybas, kurios užtikrina klinikinę funkciją. Jų yra, jų bus ir ateityje, bet mes tikimės ir efektyvumo dirbdami kartu – racionaliau išnaudoti kai kuriuos resursus.“
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis įžvelgė didelę susijungimo naudą tiek mokslui, tiek medikams bei onkologinių ligų pacientams: „Tai turėtų būti abipusis sinerginis poveikis, kadangi onkologijos mokslas yra prioritetinėje vietoje. Daugelis fundamentinių mokslinių tyrimų remiasi kaip tik ląstelių, molekulių pokyčiais, kuriuos labai svarbu ir prasminga vertinti būtent onkologinio proceso kontekste.
Aš manau, kad integracija, leis mūsų Medicinos fakulteto ir kitų padalinių mokslininkams bei dabartinio Nacionalinio vėžio instituto mokslininkams veikti kartu, vykdyti mokslinius tyrimus, gilintis į biologinius, laboratorinius, genetinius biožymenis, prognozuoti ligų eigą ir gerinti diagnostikos ir inovatyvių gydymo metodų spartesnį atsiradimą bei taikymą praktiškai.“
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius įsitikinęs, kad naujasis centras suteiks inovatyvaus ir personalizuoto gydymo galimybes platesniam spektrui onkologinių ligonių: „Norėčiau akcentuoti personalizuotą mediciną bei pažangią terapiją, kuri vystoma jau penkerius metus. Visa tai bus prieinama visiems onkologiniams pacientams. Taip pat svarbūs inovatyvūs tyrimai, kurie taps galimi visiems šalies onkologiniams pacientams.“
Pacientams – apčiuopama nauda
Kraujo vėžiu sergančių pacientų atstovė Ieva Drėgvienė taip pat įžvelgė nemažai naujojo centro privalumų. Pirmiausia, asociacijos „Kraujas“ vadovė pasidžiaugė, kad pacientai nepajuto jokių trikdžių dėl įstaigų sujungimo procesų, nes tai labai svarbu gydymo procesui, o kalbant apie naudą pacientams, pašnekovė įvardijo ne vieną aspektą.
„Pacientams naudos labai greitos ir apčiuopiamos, ypač Nacionalinio vėžio instituto pacientams, nes jie turės prieigą prie savo sveikatos duomenų. Kalbu ne apie e.sveikatos sistemą, o apie paciento kortelę.
Pasakysiu tai puikiai iliustruojantį pavyzdį – jūs ateinate ryte pasidaryti ligos kontrolės tyrimų ir grįžtate namo. Dažniausiai reikėdavo laukti savaitę ar mažiausiai tris keturias dienas, kol gydytojas paskambins, o kartais ir pats skambini, bandai aiškintis. Dabar pacientas grįžęs namo turės galimybę prisijungti prie tos kortelės ir pats matyti atsakymus. Tai suteikia ramybę.
Antra, prieiga prie duomenų svarbi, nes ir šeimos gydytojai gali tai matyti. Kitas labai svarbus dalykas – skubi 24/7 pagalba. Kaip žinia, iki šiol nebuvo tokios galimybės. Įsivaizduokite, susileidžia žmogus chemoterapiją, naktį pasidaro blogai, atvažiuoja į Santaros klinikas, o pasakyti, kokia chemoterapija, negali. Duomenų e. sveikatoje gali nebūti ne todėl, kad gydytojai nespėja, o kad vėluoja duomenys“, – privalumus, kuriuos pajus pacientai, vardijo I. Drėgvienė.
Be to, asociacijos „Kraujas“ vadovė įžvelgė ir dar kelis labai svarbius privalumus – tikimybė, kad daugės klinikinių tyrimų, kas reiškia ir daugiau vilties išgyventi.
„Žinome, kaip inovatyvus gydymas Lietuvoje yra prieinamas – penkerius metus mažiausiai laukia pacientai. Vienintelė galimybė dalyvauti vilties programoje, kurią inicijuoja farmacijos kompanijos, arba dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Daug kraujo vėžiu sergančių pacientų juose dalyvauja, ypač, kai nėra kuo gydyti. Tuomet dalyvauja klinikiniuose tyrimuose ir matome, kad išgyvena, ir turime puikius rezultatus.“
