Nedarykite to: šie 5 kasdieniai įpročiai smarkiai ėda jūsų kasą

Kasa yra organas, atliekantis dvi žmogui gyvybiškai svarbias funkcijas: gamina maistą skaidančius virškinimo fermentus ir hormonus, pavyzdžiui, insuliną, kuris reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Kai kasa pažeidžiama, pasekmės gali būti sunkios – nuo ​​uždegimo, diabeto iki vėžio. Laimei, šio svarbaus organo sveikata labai priklauso nuo mūsų pačių gyvenimo būdo, tačiau dažniausiai dėmesio į tai kreipiame per mažai.
Kasos vėžys
Kasos vėžys / Shutterstock nuotr.

1. Alkoholis

Reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių pankreatito, kitaip tariant, kasos uždegimo, priežasčių. Ūminis pankreatitas pasireiškia stipriu pilvo skausmu, pykinimu ir vėmimu. Tokius simptomus jaučiančius pacientus dažnai reikia hospitalizuoti.

Pasikartojantys priepuoliai gali išsivystyti į lėtinį pankreatitą, o ilgalaikis uždegimas pamažu naikina kasos funkciją. Ši diagnozė gali sukelti ir maistinių medžiagų įsisavinimą, diabetą bei vėžį, rašo postimees.ee.

Žala atsiranda keliais būdais:

  • Alkoholis skatina virškinimo fermentus pradėti veikti kasoje, o ne tuomet, kai jie pasieks plonąją žarną. Dėl šios priežasties fermentai pradeda virškinti patį kasos audinį, o ne maistą, taip sukeliamas ūminį uždegimą.
  • Alkoholis tirština kasos sultis. Susidarę baltymų kamščiai gali sukietėti, užkimšti mažyčius latakus ir sukelti ilgalaikį dirginimą bei randus.
  • Skylant alkoholiui, susidaro toksiškas acetaldehidas, kuris dirgina ir pažeidžia kasos ląsteles.
  • Be to, alkoholis bendrai prisideda prie aktyvių uždegiminių procesų palaikymo organizme.

2. Rūkymas

Rūkymas reikšmingai padidina tiek ūminio, tiek lėtinio pankreatito riziką. Kuo daugiau rūkote, tuo labia auga rizika pažeisti kasą. Gera žinia ta, kad metus rūkyti ši rizika ima mažėti – maždaug per 15 metų ji gali sumažėti beveik iki nerūkančiojo lygio.

Rūkymas taip pat yra pagrindinis kasos vėžio rizikos veiksnys. Tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos pažeidžia ląstelių DNR. Nikotinas gali sukelti pavojingai aukštą kalcio kiekį kasos ląstelėse, o tai sustiprina uždegimą.

123RF.com nuotr./Kasa
123RF.com nuotr./Kasa

3. Nesveika mityba

„The Conversation“ rašo, kad žmogaus mitybos pasirinkimai tiesiogiai veikia kasos sveikatą. Mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, perdirbtos mėsos ir rafinuotų angliavandenių, yra labai žalinga.

  • Tulžies akmenys: viena iš dažniausių ūminio pankreatito priežasčių yra tulžies akmenys, kuriuos sukelia didelis cholesterolio kiekis. Tulžies akmenys gali užkimšti tulžies lataką, todėl virškinimo fermentai gali įstrigti kasoje ir žaloti organą.
  • Didelis riebalų kiekis kraujyje: jei kraujyje yra labai didelis riebalų (trigliceridų) kiekis, jų dalelės gali užkimšti kasos kraujagysles, tokiu būdu sukeliamas dirginimas ir prastėja deguonies tiekimas.
  • Cukraus kiekio kraujyje svyravimai: saldus maistas verčia kasą gaminti didelius insulino kiekius, tačiau nuolatiniai insulino šuoliai laikui bėgant sumažina organizmo jautrumą insulinui, o didinti kasos vėžio riziką.

4. Nutukimas

Nutukimas yra neabejotinas pankreatito ir kasos vėžio rizikos veiksnys. Riebalai gali kauptis tiesiog kasoje ir aplink ją, taip pakeisdami sveikas ląsteles ir slopindami organo funkciją.

Per didelis kūno riebalų kiekis sukelia lėtinę uždegiminę būseną visame organizme, o tai skatina navikų vystymąsi.

5. Mankštos stoka

Sėslus gyvenimo būdas didina organizmo atsparumą insulinui, kas reiškia, kad kasa, siekdama kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, turi gaminti vis daugiau insulino. Tokia nuolatinė apkrova didina polinkį susirgti tiek diabetu, tiek kasos vėžiu.

Reguliarus fizinis krūvis padeda sumažinti minėtą riziką keliais būdais: jis gerina imuninės sistemos funkciją, mažina nutukimo ir 2 tipo diabeto riziką bei stiprina organizmo antioksidacinę apsaugą. Suaugusiesiems rekomenduojama mankštintis vidutiniu intensyvumu bent 150 minučių per savaitę ir kelis kartus per savaitę atlikti jėgos treniruotes.

Laiku pastebėkite pavojaus ženklus

Kadangi kasos ligos gali būti pavojingos gyvybei, labai svarbu atpažinti ankstyvus simptomus. Kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

  • Nuolatinis pilvo skausmas, plintantis į nugarą;
  • Nepaaiškinamas svorio kritimas ir apetito praradimas;
  • Nepaaiškinamas pykinimas ar vėmimas;
  • Odos arba akių baltymų pageltimas (gelta);
  • Riebios arba nemalonaus kvapo išmatos;
  • Lėtinis nuovargis.

Laimei, daugumą rizikos veiksnių galima kontroliuoti, tačiau tam būtina riboti alkoholio vartojimą, mesti rūkymą, valgyti daug vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų bei reguliariai mankštintis.

Net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, augalinės kilmės baltymų pasirinkimas ar saldžių gėrimų vartojimo mažinimas, gali padėti sumažinti šio gyvybiškai svarbaus organo apkrovą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą