Siekiant atkreipti dėmesį į tabako ir nikotino gaminių kontrolės iššūkius Lietuvoje, „15min“ atliko eksperimentų ciklą, kuriame buvo nagrinėjamos nelegalios prekybos, amžiaus kontrolės bei draudžiamų produktų prieinamumo problemos. Tyrimų metu buvo vertinama, kaip praktikoje veikia galiojantis teisinis reguliavimas ir kaip lengvai vartotojams prieinama galimai neteisėta produkcija.
Vienas iš tyrimų objektų – rinkoje uždraustos elektroninės cigaretės ir elektroninių skysčių pildyklės su skysčiu, kurio sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ar skonį. „15min“ žurnalistams prekeiviai draudžiamus gaminius nesislapstydami pardavė populiariose sostinės prekybos vietose pačiame Vilniaus centre, vos už kelių šimtų metrų nuo Vyriausybės rūmų.
Eksperimentai taip pat atskleidė, kaip didžiuosiuose Lietuvos miestuose paprasta susirasti kontrabandinės produkcijos, kuri pirkėjus vilioja mažesnėmis kainomis.
Tokių gaminių pardavėjai „apeiti“ įstatymus bando įvairiais būdais: prekiaudami internetu, parduodami tabaką asmenims, neturintiems teisės jo įsigyti, ar siūlydami kontrabandinių prekių tiesiog turguje.
Ištirti galimus pažeidimus užtrunka
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Darius Sadaunykas, vertindamas atliktus eksperimentus sako, kad tradicinė fizinė neteisėtų gaminių prekyba išlieka aktuali, tačiau prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir aromatais vis labiau keliasi į sunkiau kontroliuojamą skaitmeninę erdvę.
„Draudžiami, teisės aktų reikalavimų neatitinkantys gaminiai gali būti siūlomi interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, uždarose jų grupėse, susirašinėjimo platformose ar kitais neformaliais kanalais. Tokiais atvejais pardavėjai dažnai naudojasi užsienyje registruotomis ar veidrodinėmis svetainėmis, laikinomis paskyromis, paštomatų, siuntų gabenimo ar kurjerių paslaugomis“, – teigia D. Sadaunykas.
Departamentas pagal kompetenciją vykdo internetinės erdvės stebėseną, inicijuoja neteisėtos informacijos ar prieigos prie neteisėtą prekybą sudarančių interneto svetainių ribojimą, tačiau vien blokavimo priemonių nepakanka, nes tokia prekyba greitai prisitaiko prie draudimų, priduria jis.
Tuo metu fizinėje prekyboje galimus pažeidimus paprastai lengviau susieti su konkrečia vieta, asmeniu ar ūkio subjektu, todėl tokiems atvejams gali būti taikomos konkrečios kontrolės ir atsakomybės priemonės.
Pasak departamento atstovo, fiziniams asmenims už pažeidimus gresia administracinės baudos ir gaminių konfiskavimas, o juridiniams asmenims – ekonominės sankcijos bei, esant pagrindui, licencijos galiojimo sustabdymas ar panaikinimas. Licencijas išduoda ir jų galiojimą panaikina savivaldybės, tačiau departamentas gali siūlyti licencijų panaikinimą dėl dažno pažeidimų pasikartojimo. Tiesa, kelias iki sankcijų gali būti ilgas.
„Dabartinis teisinis reguliavimas numato galimybes reaguoti į šiurkščius ar pakartotinius pažeidimus, tačiau sankcijos negali būti taikomos automatiškai. Turi būti atliktas tyrimas, surinkti įrodymai, užtikrinta ūkio subjekto ar asmens teisė pateikti paaiškinimus, o priimti nutarimai gali būti skundžiami teismui. Dėl to praktikoje procesas gali užtrukti, tačiau tai yra būtina teisės į nešališką ir objektyvų pažeidimo tyrimą dalis“, – pažymi D. Sadaunykas.
Policijos pateikiamais duomenimis, praėjusiais metais dėl tabako gaminių ir susijusių gaminių pardavimo ar perdavimo nepilnamečiams pradėta 218 administracinių teisenų, kai dėl elektroninių cigarečių ir jų pildyklių pardavimo ar kitokio realizavimo pradėtos 132 teisenos, net kelis kartus daugiau nei 2024 m.
Nelegali prekyba dažnai vykdoma uždarose, neformaliais ryšiais paremtose grupėse.
„Praktikoje viena didžiausių problemų yra pažeidimų įrodymas. Nelegali prekyba dažnai vykdoma uždarose, neformaliais ryšiais paremtose grupėse, todėl prekybininkai gerai pažįsta savo klientus ir yra atsargūs. Pasitaiko atvejų, kai nelegaliai prekiaujama nuolatiniams pirkėjams ar pažįstamiems nepilnamečiams, tačiau kontrolės veiksmų metu pašaliniams asmenims prekės neparduodamos“, – teigiama Policijos atsiųstame komentare.
Vis dėlto, net ir nustačius pažeidimus bei pritaikius sankcijas, nėra garantijos, jog konkreti prekybos vieta ar asmuo pažeidimų nekartos. Policija pažymi, kad ilgalaikiam problemos sprendimui būtinas ne tik kontrolės stiprinimas, bet ir aktyvus visuomenės, tėvų, švietimo įstaigų bei kitų atsakingų institucijų įsitraukimas į prevencinę veiklą.
Siūlys keisti įstatymą
Parlamentaro, Sveikatos reikalų komiteto nario prof. dr. Sauliaus Čaplinsko teigimu, valstybė yra sukūrusi vieną griežčiausių tabako ir elektroninių cigarečių reguliavimo sistemų Europoje, tačiau įsigyti neteisėtos produkcijos vis dar yra pakankamai nesudėtinga.
Lietuva akivaizdžiai susiduria su iššūkiu – nors teisinis pagrindas yra aiškus.
„Lietuva akivaizdžiai susiduria su iššūkiu – nors teisinis pagrindas yra aiškus ir grindžiamas tiek Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija, tiek nacionaliniais teisės aktais, jų įgyvendinimas nėra pakankamai veiksmingas“, – įsitikinęs parlamentaras.
Pasak S. Čaplinsko, siekiant realių pokyčių būtina stiprinti rinkos priežiūrą ir sankcijų taikymą, peržiūrėti licencijavimo sistemą, mažinti produktų patrauklumą, kontroliuoti prekybą internete ir socialiniuose tinkluose.
Šiuo tikslu jis teigia inicijuojantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo sieks uždrausti vienkartinių elektroninių cigarečių naudojimą Lietuvoje.
„Atsižvelgiant į augančią grėsmę jaunimo sveikatai, tikiuosi, šis sprendimas sulauks plataus palaikymo ir bus remiamas skirtingų Seimo frakcijų atstovų. Ankstyvas nikotino vartojimas daro tiesioginį poveikį besivystančioms smegenims, didina priklausomybės riziką visam gyvenimui, todėl valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią šių produktų prieinamumui ir patrauklumui“, – sako S. Čaplinskas.
Ankstyvas nikotino vartojimas daro tiesioginį poveikį besivystančioms smegenims.
NTAKD pateikiamais duomenimis, elektroninių cigarečių vartojimas išlieka aukštas: daugiausia bent kartą gyvenime bandžiusiųjų buvo 2019 m. – 65,1 proc. 2024 m. šis rodiklis sumažėjo iki 51,2 proc., tačiau vis dar laikomas labai aukštu. Elektronines cigaretes dažniau yra bandžiusios merginos nei vaikinai – atitinkamai 54,5 proc. ir 48,0 proc.
Nerimą keliančios tendencijos
JAV investuotojos kompanijos „Philip Morris Baltic“ korporatyvių reikalų direktorius Liudas Zakarevičius pabrėžia, kad nepilnamečių apsauga yra ne derybų objektas, o visuomenės brandos testas.
Pasak jo, augantys incidentai tarp jaunimo rodo, kad bet kokie pažeidimai, susiję su tabako ar nikotino gaminių prieinamumu nepilnamečiams, turi būti vertinami kaip rimtas vertybinis nusižengimas.
„Visi tabako ir nikotino gaminiai turi būti prieinami tik pilnamečiams. Tai – principas, kurio negalima ignoruoti. Jokių kompromisų, jokių išlygų, jokių „gal dar palauksime“. Įstatymų laikymasis yra minimalus standartas, o mūsų globali praktika rodo, kad būtina – dar griežtesnė kontrolė. Kaip kad asmens dokumento reikalavimas visiems iki 30 metų, kuris yra ne formalumas, o reali apsauga“, – teigia L. Zakarevičius.
Jis taip pat akcentuoja, kad auganti nelegali rinka yra tiesioginė grėsmė nepilnamečiams, nes būtent šešėlyje dingsta bet kokios apsaugos priemonės, kontrolė ir atsakomybė.
Nelegali rinka nėra tik ekonominis nuostolis. Tai – socialinė žala, kuri pirmiausia smogia nepilnamečiams.
„Nelegali rinka nėra tik ekonominis nuostolis. Tai – socialinė žala, kuri pirmiausia smogia nepilnamečiams. Šešėlis neturi taisyklių, neturi ribų ir neturi sąžinės. Pernai dėl nelegalios rinkos valstybės biudžetas neteko daugiau nei 109 mln. eurų, tačiau dar svarbiau – prarasta dalis visuomenės saugumo. Todėl mūsų pozicija yra aiški: nulinė tolerancija nelegaliai prekybai“, – sako jis.
Pasak L. Zakarevičiaus, kaip JAV investuotojas ir vienas didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje, įmonė yra pasirengusi dar aktyviau dalintis patirtimi ir prisidėti prie principingos kovos su šešėliu, ypač prioritetinėje – nepilnamečių apsaugos srityje.
