Nepaisant to, Lietuva matoma ir kaip šalis, turinti gerus ligų diagnostikos bei intervencinio gydymo rodiklius, taip pat geriausiai vertinamą druskos vartojimo mažinimo politikos įgyvendinimo lygį.
Apie tai, kaip naujausiuose Europos kardiologų draugijos ataskaitos duomenyse atrodo Lietuva ir ką jie pasako apie mūsų šalies širdies sveikatą, kalbamės su Lietuvos kardiologų draugijos prezidentu profesoriumi Tomu Lapinsku, rašoma pranešime žiniasklaidai.
-
Kasmet prarandame po miestą: širdies ligų kaina Lietuvai – tūkstančiai gyvybių ir smūgis ekonomikai
-
Kasmet dėl širdies ligų Lietuvoje miršta iki 5 tūkst. žmonių, ekonominė žala siekia 2 mlrd. eurų
-
Šios ligos pražudo pusę lietuvių: profesorė ragina nemokamai pasitikrinti, kol ne vėlu
-
Kardiologė atvira – infarktus vis dažniau patiria 30-mečiai: aiškiai įvardijo priežastis ir ko imtis
-
Širdies ligos smogia tyliai: kardiologas atvirai – iš esmės du dalykai padėtų jas atitolinti ar išvengti
Trumpesnė gyvenimo trukmė tarp aukštų pajamų šalių
Vienas aiškiausių visuomenei rodiklių – gyvenimo trukmė. Europos kardiologų draugijos ataskaitoje Lietuva priskiriama aukštų pajamų šalių grupei, tačiau pagal gyvenimo trukmę patenka tarp kelių šios grupės šalių, kuriose rodiklis išlieka žemesnis.
Dokumente nurodoma, kad 2023 metais daugumoje aukštų pajamų šalių, kurias analizuoja Europos kardiologų draugija, žmonės vidutiniškai gyveno ilgiau nei 78 metus. Iš šios grupės išsiskyrė keturios šalys – Vengrija, Latvija, Lietuva ir Rumunija, kuriose gyvenimo trukmė šios ribos nesiekė.
„Šį rodiklį svarbu vertinti atsargiai – jis nepaaiškina vienos priežasties, tačiau parodo platesnį sveikatos, prevencijos, gydymo prieinamumo ir visuomenės rizikos veiksnių kontekstą“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius T.Lapinskas.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad Europos visuomenei senstant didėja lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas. Todėl sveikatos sistemoms vis svarbesnis tampa ne tik ūminių būklių gydymas, bet ir ilgalaikė ligų kontrolė, reabilitacija, paciento stebėsena ir rizikos veiksnių valdymas.
Miesto triukšmas – taip pat širdies sveikatos klausimas
Ataskaitoje vertinami ne tik medicininiai ar gyvensenos rizikos veiksniai, bet ir aplinkos poveikis – oro tarša, temperatūros pokyčiai ir aplinkos triukšmas.
Dokumente nurodoma, kad Lietuva patenka tarp šalių, kuriose daugiau kaip ketvirtadalis miesto gyventojų buvo veikiami didesnio nei 55 decibelų kelių transporto triukšmo. Toks rodiklis taip pat fiksuotas Bulgarijoje, Kipre, Latvijoje ir Šveicarijoje.
Šis rodiklis rodo, kokia gyventojų dalis miestuose gyvena aplinkoje, kur kelių transporto triukšmas viršija ataskaitoje nurodytą ribą.
„Ši dalis svarbi ir viešosios politikos požiūriu: kai kalbama apie širdies sveikatą, nepakanka kalbėti tik apie gydymo įstaigas ir individualius žmogaus pasirinkimus – ji priklauso ir nuo aplinkos, kurioje žmogus gyvena – transporto srautų, miesto planavimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, triukšmo ir kitų veiksnių“, – komentuoja profesorius Tomas Lapinskas.
Alkoholio vartojimas, mažesnė vaisių pasiūla, palanki druskos mažinimo politika
Mitybos ir gyvensenos veiksniai Europos kardiologų draugijos ataskaitoje įvardijami kaip svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Dokumente pabrėžiama, kad sveikos mitybos nauda šių ligų prevencijai patvirtinta tyrimais, o žalingas alkoholio vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Mitybos aplinkos požiūriu Lietuva ataskaitoje patenka tarp mažesnės vaisių pasiūlos šalių. Dokumente nurodoma, kad 2021 metais Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje vaisių pasiūla buvo mažesnė nei 80 kilogramų vienam gyventojui per metus. Tai nėra tiesioginis gyventojų suvartojimo rodiklis – jis parodo, koks vaisių kiekis šalyje tenka vienam gyventojui pagal bendrą pasiūlą, tačiau nėra tas pats, kas individualaus žmogaus suvartojimas.
Ataskaitoje išsiskiria ir alkoholio vartojimo rodikliai. 2020 metais grynojo alkoholio vartojimo vidurinė reikšmė ataskaitoje analizuojamose šalyse buvo 8,8 litro per metus vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui. Grafike Lietuvoje vyrų alkoholio vartojimas nurodomas kaip vienas didesnių – apie 19,8 litro per metus. Moterų rodiklis Lietuvoje gerokai mažesnis – apie 5,3 litro per metus.
Kartu Lietuva išsiskiria teigiamu politikos rodikliu. Dokumente nurodoma, kad tik Čekija, Lietuva ir Ispanija turėjo ketvirtąjį druskos vartojimo mažinimo politikos įgyvendinimo lygį, dokumente vadinamą „Sodium Country Score 4“. Ataskaitoje jis apibūdinamas kaip aukščiausias druskos vartojimo mažinimo politikos ir priemonių įgyvendinimo lygis.
„Kalbant apie širdies sveikatą, mityba ir alkoholio vartojimas nėra antraeiliai dalykai. Ataskaita rodo, kad Lietuvoje turime ir teigiamų politikos žingsnių, pavyzdžiui, aukštai įvertintą druskos mažinimo politiką, tačiau tai nereiškia, kad druskos vartojimo problema Lietuvoje išspręsta“, – sako profesorius.
Didesnė ligų našta – poveikis ne tik pacientui
Europos kardiologų draugijos ataskaitoje „ligų našta“ reiškia ne tik tai, kiek žmonių suserga. Ši sąvoka parodo ir tai, kokį poveikį širdies ir kraujagyslių ligos daro žmonių sveikatai, sveikatos sistemai ir visuomenei.
2023 metais Europos kardiologų draugijos ataskaitoje analizuojamose šalyse buvo apie 9,3 milijono naujų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų ir apie 121 milijonas žmonių, gyvenančių su šiomis ligomis. Dokumente taip pat nurodoma, kad širdies ir kraujagyslių ligos 2023 metais arba naujausiais turimais metais sukėlė daugiau kaip 3 milijonus mirčių.
Ataskaitoje Lietuva patenka į didesnio širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo šalių grupę: šis rodiklis Lietuvoje viršijo 8000 atvejų 100 000 gyventojų, kai ataskaitoje analizuojamų šalių vidurinė reikšmė buvo 6883. Išsiskiria ir išeminės širdies ligos rodiklis – Lietuva minima tarp šalių, kuriose naujų šios ligos atvejų skaičius viršijo 250 atvejų 100 000 gyventojų.
Išeminė širdies liga – tai būklė, kai dėl širdies kraujagyslių pažeidimo ar susiaurėjimo širdies raumuo negauna pakankamai kraujo ir deguonies. Ji gali pasireikšti krūtinės angina, miokardo infarktu ar kitomis sunkiomis širdies būklėmis.
„Tokia statistika reiškia ne tik didesnį krūvį gydymo įstaigoms. Širdies ir kraujagyslių ligos apkrauna ne tik patį pacientą, bet ir jo artimuosius, sveikatos sistemą, socialinę apsaugą bei darbo rinką. Tai ilgalaikės ligos, kurios dažnai reiškia nuolatinį gydymą, reabilitaciją, pakartotinių įvykių prevenciją ir kasdienį gyvenimą keičiantį sveikatos stebėjimą“, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Tomas Lapinskas.
Aukšti diagnostikos ir intervencinio gydymo rodikliai
Nors širdies ir kraujagyslių ligų našta Lietuvoje išlieka didelė, ataskaitoje Lietuva matoma ir tarp šalių, turinčių stiprių kardiologinės pagalbos pajėgumų rodiklių.
Lietuva patenka tarp šalių, kuriose atliekama daug širdies kraujagyslių tyrimų ir intervencinio gydymo procedūrų. Diagnostinių koronarografijų Lietuvoje atlikta daugiau kaip 7000 milijonui gyventojų, kai ataskaitoje analizuojamų šalių vidurinė reikšmė buvo 3793. Perkutaninių koronarinių intervencijų atlikta daugiau kaip 3000 milijonui gyventojų, kai analizuojamų šalių vidurinė reikšmė siekė 2143.
„Paprastai tariant, šie rodikliai rodo, kad Lietuvoje aktyviai taikomi ir širdies kraujagyslių tyrimai, ir intervencinis gydymas. Koronarografija padeda pamatyti, ar širdį krauju aprūpinančios kraujagyslės nėra susiaurėjusios ar užakusios, o perkutaninė koronarinė intervencija leidžia tokiais atvejais atkurti kraujotaką. Tai ypač svarbu ūminių būklių, pavyzdžiui, miokardo infarkto, atvejais, kai laikas tampa vienu svarbiausių veiksnių“, – sako profesorius Tomas Lapinskas.
Šie rodikliai leidžia kalbėti apie Lietuvos kardiologinės diagnostikos ir intervencinio gydymo pajėgumus, tačiau jų nereikėtų pateikti kaip visos sveikatos sistemos įvertinimo. Ataskaitoje pabrėžiama, kad sveikatos priežiūros rodikliai tarp šalių labai skiriasi, o vidutiniai šalių grupių duomenys gali slėpti reikšmingus skirtumus pačių šalių viduje.
Širdies sveikata prasideda anksčiau
Europos kardiologų draugijos ataskaitoje kartojasi viena svarbi mintis: širdies ir kraujagyslių ligų našta priklauso ne tik nuo gydymo, bet ir nuo rizikos veiksnių, aplinkos, gyvensenos, socialinių sąlygų, sveikatos politikos ir ankstyvos diagnostikos.
„Tokio pobūdžio ataskaitos svarbios ne dėl pavienių rodiklių, o dėl galimybės Lietuvos situaciją matyti platesniame Europos kontekste. Ji primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencija turi prasidėti dar iki žmogui patenkant į gydymo įstaigą – nuo aplinkos, kurioje gyvename, nuo mitybos, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolės, nuo ankstyvos diagnostikos ir ilgalaikės sveikatos politikos“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius.
Lietuvos atvejis šiame dokumente nėra vienareikšmis. Viena vertus, šalis patenka į didesnės širdies ir kraujagyslių ligų naštos grupes ir išsiskiria trumpesne gyvenimo trukme tarp aukštų pajamų šalių. Kita vertus, ataskaitoje Lietuva matoma ir kaip šalis, turinti stiprių diagnostikos bei intervencinio gydymo rodiklių, taip pat aukščiausiai įvertintą druskos vartojimo mažinimo politikos įgyvendinimo lygį.
Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų statistikos ataskaita – kas dvejus metus rengiama palyginamoji „Atlas“ projekto publikacija. 2025 metų leidimas yra penktoji šios serijos ataskaita. Joje apžvelgiami daugiau kaip 50 šalių duomenys apie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, paplitimą, naujus atvejus, mirtingumą ir kardiologinės pagalbos pajėgumus. Ataskaitoje naudojami 2024 metų arba naujausi prieinami duomenys, todėl kai kurie rodikliai apima ankstesnius metus.
