2026-06-06 07:00

Šios ligos pražudo pusę lietuvių: profesorė ragina nemokamai pasitikrinti, kol ne vėlu

Aistė Turčinavičiūtė
Gyvenimo rubrikos žurnalistė
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindinė mirties priežastis – jos nusineša daugiau nei pusę visų gyvybių šalyje. Tiesa, medikai pabrėžia, kad šalia niūrios statistikos egzistuoja ir labai aiški pagalba – jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikianti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.
Širdies ligos
Širdies ligos / Shutterstock ir asmeninio archyvo nuotr. / 15min koliažas

Kaip portalui 15min sako Kauno klinikų Širdies centro gydytoja kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė profesorė Jurgita Plisienė, būtent ši programa yra viena svarbiausių priemonių anksti nustatyti riziką ir užkirsti kelią ligoms dar prieš joms pasireiškiant. Deja, ne visi turintys teisę ja pasinaudoja, nors galimybė ir yra visiškai nemokama.

Pacientus suskirsto pagal riziką

Anot gydytojos kardiologės J. Plisienės, Lietuva priskiriama labai didelės kardiovaskulinės rizikos šalims, todėl prevencijos svarba čia – ypač didelė.

„Statistika išlieka, aišku, vis tiek nepalanki Lietuvai – matome dvigubai didesnius skaičius negu Europoje ir pasaulyje. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta daugiau negu pusė žmonių“, – sako ji.

Vis dėlto, specialistės teigimu, pastebimi ir teigiami pokyčiai – ilgėja gyvenimo trukmė, mažėja darbingo amžiaus vyrų mirtingumas, o vis daugiau žmonių patenka į prevencines programas, kur ligos nustatomos dar tada, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas.

Asmeninio archyvo nuotr./Jurgita Plisienė
Asmeninio archyvo nuotr./Jurgita Plisienė

Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti 40–60 metų vyrai ir moterys. Pirmasis žingsnis – šeimos gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir nusprendžiama dėl tolimesnių veiksmų.

Šeimos gydytojas pacientus suskirsto į keturias grupes – mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos – ir įvertina, ar pakanka stebėjimo, ar būtinas siuntimas detalesniam kardiologo ištyrimui. Rizika vertinama kompleksiškai: atsižvelgiama į cholesterolio ir cukraus rodiklius, kraujospūdį, rūkymą, antsvorį bei paveldimumą.

Kaip pavyzdį J.Plisienė pateikia 45 metų vyrą, kuris rūko ir turi antsvorio – toks pacientas patektų į labai didelės rizikos grupę ir turėtų būti tiriamas išsamiau Kardiologijos centre. Tuo tarpu 40 metų moteris, kuri nerūko, tačiau turi saikiai padidėjusį cholesterolio kiekį, patektų į mažesnės rizikos grupę ir galėtų būti stebima šeimos gydytojo.

Galima užkirsti kelią rimtoms ligoms

Pacientams, patekusiems pas kardiologus, atliekamas išsamus ištyrimas, leidžiantis įvertinti širdies ir kraujagyslių būklę dar prieš pasireiškiant simptomams. Tai apima ne tik įprastus kraujo tyrimus, bet ir kaklo kraujagyslių echoskopiją, kompiuterinės tomografijos tyrimą, kurio metu, esant reikalui, nustatomas kalcio indeksas, taip pat įvertinamas lipoproteinas(a), kuris yra genetiškai paveldimas, yra „piktesnis“ nei blogasis cholesterolis ir padeda dar tiksliau įvertinti paciento individualią riziką.

Svarbu tai, kad pati programa pacientams nieko nekainuoja – ji finansuojama valstybės lėšomis. Patekti į ją sudėtinga nėra, nes eilių dažniausiai nebūna arba jos trumpos. Vis dėlto, anot medikės, didžiausia problema išlieka pačių žmonių požiūris.

Shutterstock nuotr./Kraujospūdis
Shutterstock nuotr./Kraujospūdis

„Žmonės galvoja, kad jeigu nieko nejaučia, tai yra visiškai sveiki. Tačiau programos rėmuose mes labai dažnai matome pacientus, kurie neturi jokių didesnių nusisikundimų, o paaiškėja, kad jie serga rimtomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kurias būtina gydyti“, – tikina J.Plisienė.

Pasak gydytojos, būtent prevencija leidžia anksti aptikti tyliai progresuojančias ligas ir užkirsti kelią sunkioms pasekmėms. Kiekvienas iš mūsų turime žinoti savo skaičius – cholesterolį, kraujospūdį, cukraus kiekį: būtent šie rodikliai leidžia laiku imtis veiksmų. Šioje vietoje pašnekovė ypač akcentuoja gyvenimo būdo svarbą.

„Apie 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų yra išvengiamos, jeigu mes anksti susirūpintume. Reikėtų atkreipti dėmesį į maisto kokybę, fizinį aktyvumą, nutukimą, žalingus veiksnius, tokius kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas. Labai daug dalykų mes galime koreguoti patys“, – sako ji.

Anot kardiologės, rūpindamiesi savo sveikata turėsime didesnę tikimybę gyventi ne tik ilgiau, bet ir sveikiau. Tad medikė ragina nelaukti pirmųjų simptomų ir pasinaudoti Lietuvoje veikiančia širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa. Ji nemokama, lengvai prieinama ir gali tapti svarbiu žingsniu užkertant kelią rimtoms ligoms dar ankstyvoje stadijoje.

Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą