Pas sunkiausias laikas
„Liūdna“, – konstatavo savo įraše „Facebook“ D.Rinkevičius, padėkojęs daugybei nuostabių kolegų bei mažųjų pacientų ir jų atsidavusių tėvų.
Jis pripažino, kad šis lapkritis buvo pats sunkiausias mėnuo per visą jo darbinę karjerą.
„Sugriuvo gydytojų komanda, iširo visa darbinė darna. Nebeliko šypsenos veide, darbinio užsidegimo... Be kasdienių darbų teko nuolat sekti ir virti žiniasklaidos burbule. Kiekviena diena tik dar labiau įrodė, kad sprendimas pasitraukti yra teisingas ir neišvengiamas... Noriu dirbti ten, kur specialistai administracijos neskaičiuojami kaip etatai, kur psichologinė gerovė ir darbo kultūra nėra tik lozungai iškabose, kur krizės valdomos efektyviai, kur vadybinė lyderystė yra įrodoma teisingais darbais... Galų gale, noriu dirbti ten, kur šeši įstaigą palikę neurochirurgai nėra vertinami kaip „natūrali darbuotojų kaita“, kur nemeluojama žiniasklaidai ir nenorima nutildyti „tų garsiai rėkiančių mamyčių“...“, – rašo D.Rinkevičius.
Jis tvirtina, kad, nepaisant teiginių, jog išeinantiems neurochirurgams durys neužtrenktos, lieka langas deryboms, „niekas iš administracijos nieko ir nesiderėjo, niekas nekvietė pokalbiui, nesiekė pakeisti sprendimo“.
D.Rinkevičius rašo, kad skyriaus darbuotojai tris savaites laukė organizacinių psichologų pagalbos, tačiau dėl įvairių priežasčių jų taip ir nesulaukė.
„Paskutinį kartą užverti savo mylimo skyriaus duris tampa dar sunkiau, kai žinai, kokį palaikymą turi. Kai žinai, kad esi mylimas ne tik kolegų, bet ir pacientų ir jų tėvelių... „Daktare, jūs esate mūsų dievas!“ Gumulas užgniaužia gerklę...“, – rašo neurochirurgas.
Kaltina vieni kitus
Lapkričio pradžioje paaiškėjo, kad dvejus metus Santaros klinikų Neurochirurgijos centre liepsnojęs konfliktas sprogo. Pasitraukė Neurochirurgijos centro vadovas Saulius Ročka bei dar du garsūs vaikų chirurgai – dr. Ramūnas Raugalas, dr. Žilvinas Chomanskis. Vėliau paaiškėjo, kad traukiasi dar trys chirurgai – dr. Robertas Kvaščevičius, gyd. Gediminas Lukšys ir gyd. Dainius Rinkevičius.
Tai sukėlė didelį nerimą sergančių vaikų tėvams, nes pasitraukę chirurgai atlikdavo itin sudėtingas operacijas.
TAIP PATS SKAITYKITE: Prabilo Santaros klinikas palikę neurochirurgai: atskleidė tikrąsias išėjimo priežastis
Viešame pareiškime S.Ročka tvirtino įstaigą palikęs dėl „susidariusios toksinės aplinkos ir nebeužtikrinamų sąlygų saugiam, skaidriam ir kokybiškam darbui“. Jo teigimu, pastaruosius kelerius metus centre vyko vidiniai konfliktai, jam sistemingai trukdyta vadovauti, blokuoti jo nurodymai, tęsėsi nepagrįsti kaltinimai.
Šešių pasitraukusių gydytojų pasirašytame viešame laiške teigiama, kad šis sprendimas ilgai brendo.
„Pastaruosius dvejus metus centre vyko įtempti procesai – sistemingas dalies darbuotojų siekis diskredituoti tuometinį centro vadovą prof. Saulių Ročką ir bet kokia kaina perimti vadovavimą centrui. Tokia atmosfera neišvengiamai griauna pasitikėjimą, kolegialumą ir orumą – vertybes, be kurių medicina praranda savo esmę.
Nors administracija bandė imtis tam tikrų veiksmų, jų nepakako, kad sustabdytų destruktyvų procesą. Šiandien jau akivaizdu – pasitraukimo priežastys nėra tik asmeninės, bet ir sisteminės“, – rašoma laiške.
Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša savo ruožtu teigė, kad problemų būta organizuojant Neurochirurgijos centro darbą, centre likę dirbti gydytojai teigė, kad būtent ankstesnė vadovybė elgėsi netinkamai, dalis gydytojų jautėsi engiami.
Neurochirurgijos centre veikė du padaliniai – suaugusiųjų ir vaikų neurochirurgijos skyriai. Po vaikų chirurgų pasitraukimo kilo iššūkių rūpinantis mažaisiais pacientais, tačiau Santaros klinikos tikina, kad padėtis suvaldyta.
Į šį konfliktą įsikilo ir Sveikatos apsaugos ministerija bei Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Išklausius ir pasitraukusius, ir likusius gydytojus, nutarta, kad tai yra Santaros klinikų vidaus problema, kuri yra sprendžiama.
