Sekite 15min Google
Šeimos gydytojas Evaldas Šivickas pastebi, kad nuovargis yra labai dažnas, tačiau nespecifinis simptomas. Jį gali lemti paprasčiausias miego trūkumas ar ilgalaikė emocinė įtampa, tačiau kartais jis gali būti ir mažakraujystės, skydliaukės veiklos sutrikimo, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitos ligos požymis.
„Vitaminų ir maisto papildų vartojimas „dėl visa ko“ nebūtinai padeda. Jei organizmui konkrečios medžiagos netrūksta, papildomas jos vartojimas dažniausiai neišsprendžia pagrindinės nuovargio priežasties. Be to, pradėjus vartoti papildus dar prieš atliekant tyrimus, kai kurių rodiklių rezultatai gali pasikeisti ir nebeatspindėti tikrosios pradinės organizmo būklės“, – pastebi specialistas.
Anot jo, svarbu prisiminti ir tai, kad papildai nėra visiškai nekenksmingi. Per didelės kai kurių vitaminų ar mikroelementų dozės gali sukelti nepageidaujamą poveikį, sąveikauti su vartojamais vaistais ar lemti tam tikrų medžiagų perteklių organizme.
Dažniausios nuovargio priežastys
Vitaminų ar mikroelementų stoka yra tik viena iš daugelio galimų nuovargio priežasčių. Anot gydytojo, viena dažnesnių priežasčių yra mažakraujystė, kuri gali išsivystyti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos, taip pat dėl lėtinių ligų, kraujavimo ar kitų priežasčių.
„Nuovargį taip pat gali sukelti sutrikusi skydliaukės funkcija. Svarbios ir kitos priežastys: cukrinis diabetas, lėtinės inkstų ar kepenų ligos, širdies bei plaučių ligos, ūminės ar užsitęsusios infekcijos, uždegiminės bei autoimuninės ligos. Nuovargis gali išlikti ir persirgus kai kuriomis virusinėmis infekcijomis“, – sako E. Šivickas.
Nuovargį taip pat gali sukelti sutrikusi skydliaukės funkcija. Svarbios ir kitos priežastys: cukrinis diabetas, lėtinės inkstų ar kepenų ligos, širdies bei plaučių ligos, ūminės ar užsitęsusios infekcijos, uždegiminės bei autoimuninės ligos.
Be to, pasak jo, labai dažnai nuovargį lemia sutrikęs miegas. Žmogus gali miegoti pakankamai valandų, tačiau dėl knarkimo, obstrukcinės miego apnėjos, neramių kojų sindromo ar dažnų prabudimų miegas gali būti nekokybiškas. Tuomet ryte žmogus pabunda nepailsėjęs, o dieną jaučia mieguistumą ir energijos stoką.
Taip pat svarbi psichologinė savijauta. Užsitęsęs stresas, nerimo sutrikimai, emocinis perdegimas ar depresija gali pasireikšti ne tik prasta nuotaika, bet ir energijos stoka, miego pokyčiais, sumažėjusia motyvacija bei fiziniu išsekimu.
Vertinant nuovargį visuomet svarbu peržiūrėti ir vartojamus vaistus.
Kam nuovargiui reikėtų skirti daugiau dėmesio
Nors nuovargis gali varginti bet kurį žmogų, kai kurioms žmonių grupėms ilgiau trunkantis ar pasikeitęs nuovargis gali būti svarbus signalas, į kurį verta atkreipti daugiau dėmesio.
Vaisingo amžiaus moterims, ypač toms, kurioms būna gausios menstruacijos, nuovargis gali būti susijęs su geležies stoka. Svarbu žinoti, kad geležies atsargos gali būti sumažėjusios dar prieš išsivystant ryškiai mažakraujystei.
Vyresnio amžiaus žmonėms naujai atsiradęs ar progresuojantis nuovargis gali būti vienas iš lėtinės ligos, infekcijos, mažakraujystės, širdies veiklos sutrikimo ar nepageidaujamo vaistų poveikio požymių. Vyresniame amžiuje kai kurios ligos gali pasireikšti ne įprastais simptomais, o bendru silpnumu, sumažėjusiu aktyvumu ar apetitu.
Didesnio dėmesio reikia ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis – cukriniu diabetu, širdies, plaučių, inkstų, kepenų ar autoimuninėmis ligomis. Pasikeitęs nuovargio pobūdis gali rodyti ligos kontrolės pablogėjimą ar atsiradusias komplikacijas.
Verta kreiptis į gydytoją
Po įtemptos savaitės, miego stokos ar didesnio fizinio bei emocinio krūvio nuovargis yra natūrali organizmo reakcija. Dažniausiai savijauta pagerėja išsimiegojus, pailsėjus ir sureguliavus darbo bei poilsio režimą.
„Į gydytoją vertėtų kreiptis, jeigu nuovargis tęsiasi kelias savaites, nepraeina pailsėjus, palaipsniui stiprėja arba pradeda trukdyti kasdienei veiklai – darbui, mokslams, fiziniam aktyvumui ar įprastiems namų darbams. Daugiau dėmesio taip pat reikėtų skirti, jeigu kartu be aiškios priežasties mažėja kūno svoris, sumažėja apetitas, kartojasi karščiavimas ar pasireiškia gausus naktinis prakaitavimas“, – pataria E. Šivickas.
Taip pat svarbūs simptomai yra dusulys, krūtinės skausmas, dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, ryškus galvos svaigimas ar alpimas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis ir pastebėjus neįprastą blyškumą, dažnas mėlynes, kraujavimą ar padidėjusius limfmazgius.
Priežastis padeda rasti tyrimai
E. Šivicko teigimu, tyrimai dėl nuovargio priežasties dažniausiai parenkami atsižvelgiant į paciento amžių, nuovargio trukmę ir pobūdį, mitybą, gyvenimo būdą, gretutines ligas, vartojamus vaistus bei apžiūros metu nustatytus požymius.
„Dažniausiai ištyrimas pradedamas nuo bendro kraujo tyrimo. Jis padeda nustatyti mažakraujystę, taip pat gali parodyti galimus infekcijos, uždegimo ar kraujo sistemos pokyčius. Geležies atsargoms organizme įvertinti dažnai atliekamas feritino tyrimas“, – teigia pašnekovas.
Skydliaukės veiklai įvertinti dažniausiai tiriamas tirotropinis hormonas TTH, o nustačius pakitimų ar esant papildomų indikacijų atliekami ir kiti skydliaukės hormonų tyrimai. Priklausomai nuo simptomų ir įtariamos priežasties, gali būti vertinama inkstų ir kepenų funkcija, elektrolitų koncentracija bei uždegimo rodikliai.
Atlikus kraujo tyrimus, pasitaiko situacijų, kai reikšmingų pakitimų nenustatoma, tačiau ir tai suteikia svarbios informacijos. Tokiu atveju toliau vertinama miego kokybė, psichologinė savijauta, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, vartojami vaistai bei kiti veiksniai, galintys lemti užsitęsusį nuovargį.
Todėl užsitęsusio nuovargio nereikėtų vertinti vien kaip energijos stokos – svarbu įvertinti visą žmogaus sveikatos būklę ir ieškoti tikrosios jo priežasties.
