Projektas „Ambulatorinių akušerijos ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas bei Holistinių vaiko raidos paslaugų plėtra“ yra finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos biudžeto lėšomis pagal 2022-2029 m. bendradarbiavimo programą. Nuo 2007 m. Šveicarija su pasirinktomis ES valstybėmis įgyvendina skirtingus projektus, kurie padeda mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus.
„Labai smagu pasidžiaugti, kad Šveicarija skiria Lietuvai paramą būtent sveikatos priežiūrai. O taip pat tai jau ketvirtoji finansinė parama, skirta mamos ir vaiko sveikatai. Tad ši programa ir projektas skirtas ambulatorinės grandies stiprinimui, paslaugų gerinimui nėščiosioms, didelis akcentas bus skirtas pogimdyvinei priežiūrai – tiek mamai, tiek naujagimiui bei vaikui iki 7-erių metų amžiaus. Dar viena šios programos kryptis bus nukreipta į pagalbos ir prieinamumo gerinimą raidos sutrikimus turintiems vaikams“, – apie beveik metus laiko vystomą bendrą Šveicarijos ir Lietuvos projektą kalba prof. M.Kliučinskas.
Projektas truks daugiau kaip 4 metus, o jį, anot pašnekovo, sudarys net keli etapai: „Bus atnaujinamos esamos ir kuriamos naujos metodinės rekomendacijos, visoje Lietuvoje apmokomi specialistai, įsigyjama medicininė įranga, reikalinga ambulatorinei kokybei pagerinti ir taip pat bus bendradarbiaujama su kolegomis iš Šveicarijos.“
Šiais pirmaisiais metais buvo paruošti reikalavimai medicininės įrangos įsigijimui, taip pat pasirengta mokymams bei metodinių rekomendacijų kūrimui. „Rugpjūtį startavo pirmieji mokymai, paruošti 95 šeimų lankymo specialistai, tad šiuo metu Lietuvoje turime apie 130 specialistų, kurie gali teikti paslaugas nėščiosioms, pagimdžiusioms moterims ir jų šeimoms“, – atskleidžia M.Semėnaitė.
Specialistus apima slaugytojai, akušeriai, baigę kursus ir galintys prižiūrėti nėščiąsias, pagimdžiusias moteris bei, anot pašnekovės, galintys prižiūrėti moterį ir jos vaiką iki 2 metų amžiaus: „Tačiau svarbiausia paminėti, kad yra daugybė mokymų ir pasiruošimo, kaip elgtis nėštumo metu, kaip auginti ir prižiūrėti vaiką.“
Beje, ši paslauga kompensuojama Valstybinės ligonių kasos nuo šių metų gegužės 1 d., tad šeimos klinikos, turinčios pasirengusį specialistą, gali teikti šias paslaugas. Pasak prof. M.Kliučinsko, šiuo metu paslaugos yra nukreiptos į socialinę pagalbą ir problemų sprendimą, tačiau tai yra pirmasis žingsnis pogimdyvinės priežiūros namuose paslaugų plėtojimo link.
Šveicarijos parama bei praktika taip pat yra neįkainojama. Pasak M.Semėnaitės, Šveicarijoje pirmuosius du mėnesius po gimdymo pacientė greičiau išvyksta iš ligoninės nei Lietuvoje, per pirmąsias dienas ją namuose aplanko akušerė, vizitų skaičius dažniausiai būna apie 10, o per pirmuosius du mėnesius ją lanko sveikatos priežiūros specialistė, kuri vertina tiek jos, tiek naujagimio būklę.
„Lietuvoje to neturime. Moteris išvyksta namo ir vėl grįžta pas savo šeimos gydytoją, o tęstinė priežiūra dažniausiai neegzistuoja, tad tai yra pagrindinis mūsų ir Šveicarijos skirtumas, iš kurio galėtume pasimokyti“, – pabrėžia M.Semėnaitė.
Antrindamas kolegei profesorius papildo, jog dar viena siekiamybė – kad prieinamumas apimtų kiekvieną rajoną: „Mes siekiame, kad paslaugų prieinamumas butų arčiau žmonių, ir jie būtų nukreipiami į centrus, kuriuose galima išsamiau ištirti esame problemą ir padėti. Taip pat siekiamybė yra, kad nuo nėštumo pradžios iki kol vaikui sukaks 7-eri metai, visi sveikatos priežiūra reglamentuojantys teisės aktai vienas kitą papildytų, stiprintų ir neprieštarautų vienas kitam. Tad tikslas per šį projektą įvertinti visą įstatyminę bazę, ją susieti su socialine veikla, socialinėmis tarnybomis. Taip pat pokyčių tikimės ir švietimo sistemoje.“
Plačiau apie šį projektą, laukiančius pokyčius bei Šveicarijos patirtį, iš kurios galime pasimokyti, žiūrėkite laidoje.
Nuo 2007 m. Šveicarija su pasirinktomis ES valstybėmis įgyvendina skirtingus projektus, kurie padeda mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus. Šveicarija tiesiogiai bendradarbiauja su šalimis partnerėmis, kad nuspręstų, kurias programas ir projektus remti.
Pagal Pagrindų susitarimą, kurį 2023 m. pasirašė Šveicarijos Federalinė Taryba ir Lietuvos Vyriausybė, Lietuvai yra skirta 45,2 mln. Šveicarijos frankų (53,86 mln. Eur) ir jais bus finansuojama sveikatos apsaugos, pameistrystės ir pilietinio aktyvumo projektai.
