Saulius Čaplinskas su visuomene dalinosi tokiomis įžvalgomis:
„Per pastarąjį dešimtmetį (2014–23) sergamumas TB Lietuvoje sumažėjo dvigubai, tačiau lyginant šį rodiklį su kitomis ES šalimis, esame tarp šalių, kuriose registruojami didžiausi sergamumo rodikliai, t.y. antri nuo galo po Rumunijos. Ir tai, mano manymu, yra problema, rodanti, kad TB prevencijos ir kontrolės tempai Lietuvoje nepakankami.
Oficialiai pranešta, kad pernai (2024) Lietuvoje užregistruota 716 įvairiomis TB formomis susirgusių žmonių. Tačiau neatkreiptas dėmesys, kad tai arti 100 atvejų daugiau nei užpernai (2023m. – 611 atv.).
Faktas, kad TB epidemiologinė situacija pasikeitė į blogąją pusę.
Ir tai milžiniškas šuolis. Iš kur jis? Galbūt šie žmonės migrantai? Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia, kad užpernai tarp naujų TB atvejų Lietuvoje buvo 27 užsieniečiai. Atsakymą į šį klausimą būtina žinoti. Tačiau oficialiai prieinamos informacijos šiuo metu nėra. Tenka pastebėti, kad atsakingos institucijos nepasivargino pateikti detalesnės informacijos visuomenei.
Faktas, kad TB epidemiologinė situacija pasikeitė į blogąją pusę ir TB grėsmės visuomenei padidėjo. Be to, nežinome, kokia TB situacija įkalinimo įstaigose – uždaruose kolektyvuose, kur TB sukėlėjams plisti yra palankesnės sąlygos. Viešai prieinamų duomenų taip pat nėra bei jie neteikiami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.
Gera žinia, kad Mirties atvejų ir jų priežasčių registro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį (2015–23) mirtingumas nuo TB Lietuvoje sumažėjo dvigubai. Tačiau pernai registruoti 55 mirties nuo TB atvejai. Tai reikšmingai daugiau nei užpernai (38).
Visgi, dėl mirčių nuo TB statistikos Lietuvoje dar kyla klausimų, nes NVSC ataskaitose (2023 m.) skelbti mirčių skaičiai dvigubai skiriasi nuo Higienos instituto skelbiamų ar net trigubai, kurie pateikti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui. Panašu, kad nesusiskaičiuojama ir tam reikia detalesnio paaiškinimo, kuris informacijos šaltinis yra patikimas ir galutinis.
Trečias dalykas, tai mažėjančios vaikų skiepijimų nuo tuberkuliozės BCG vakcina apimtys Lietuvoje. Šia vakcina Lietuvoje skiepijami 2–3 dienų naujagimiai. BCG vakcina apsaugo mažus vaikus nuo sunkių TB formų. Oficialiais duomenimis, 2023 m.
Lietuvoje įvairaus amžiaus vaikų, neskiepytų nuo tuberkuliozės, skaičius siekė 2760. Tai labai didelė dalis. Priežasčių yra įvairių, tačiau tiems, kurie bando argumentuoti, kad kitose ES šalyse naujagimiai nuo TB neskiepijami, tai galiu atsakyti, jog tokia šalių strategija priklauso nuo epidemiologinės TB situacijos. Lietuva antra nuo galo pagal TB sergamumą (žr. pirmą pastraipą), t.y. jis yra didelis, todėl naujagimiai kaip galima greičiau po gimimo skiepijami BCG vakcina ir taip apsaugomi nuo labai sunkių TB formų.
Lietuvoje įvairaus amžiaus vaikų, neskiepytų nuo tuberkuliozės, skaičius siekė 2760.
Dar viena sritis – tai tuberkulino mėginiai vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą. Jie padeda išsiaiškinti vaikų užsikrėtimą tuberkulioze. Dėl jų pernai išaiškinta 16, užpernai 35 vaikai, sergantys tuberkulioze. Tik problema yra ta, kad tuberkulino mėginiai atliekami nepakankama apimtimi. Vidutiniškai tik 6 iš 10 vaikų, kuriems reikia atlikti šį mėginį.
Neabejotinai daug darbų TB kontrolėje padaryta, tačiau, kaip matyti, yra TB sričių, kur reikia pasitempti norint iki 2030 m. įveikti TB kaip visuomenės sveikatos problemą. Manyčiau, kad tokiems tikslams pasiekti, reikia labai stiprios lyderystės ir bendradarbiavimo. Tikslinga būtų pradėti nuo naujos nacionalinės TB prevencijos programos ar darbotvarkės parengimo įtraukiant visas suinteresuotas grupes.
