PSO giria latvius už kovą su alkoholio vartojimu: skelbia, kiek procentų sumažėjo mirčių

Kas nutinka, kai alkoholį nusipirkti ir vartoti tampa šiek tiek sudėtingiau? Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas ankstyvas tyrimas rodo, kad keli palyginti paprasti Latvijos alkoholio politikos pokyčiai greitai davė rezultatų.
google Sekite 15min Google
Alkoholio vartojimas
Alkoholio vartojimas / Shutterstock nuotr.

Latvijoje sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas, atsisakyta galimybės internetu įsigytą alkoholį pristatyti iš karto, taip pat apribotos akcijos ir alkoholio prekyba lošimų vietose. Taip sumažintas tai, ką visuomenės sveikatos ekspertai vadina alkoholio „prieinamumu“ – tai, kaip lengvai, kada ir kur žmonės gali jo įsigyti.

PSO Europos regiono biuro atliktas ankstyvas vertinimas, parengtas Latvijos sveikatos ministerijos prašymu, parodė, kad per pirmuosius penkis mėnesius po naujų priemonių įsigaliojimo reikšmingai sumažėjo mirčių, sukeltų alkoholio, skaičius, rašoma PSO tinklalapyje.

Alkoholio prieinamumo ribojimas gelbsti gyvybes

PSO vertinimas, paremtas Latvijos institucijų pateiktais duomenimis, parodė, kad po naujų ribojimų įsigaliojimo reikšmingai sumažėjo mirtingumas nuo priežasčių, kurios 100 proc. siejamos su alkoholio vartojimu. Tarp jų – apsinuodijimas alkoholiu, su alkoholiu susijusios kepenų ligos ir alkoholio sukeltas ūminis pankreatitas.

Per pirmuosius penkis priemonių taikymo mėnesius – nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. – mirčių nuo priežasčių, visiškai priskiriamų alkoholio vartojimui, sumažėjo 27 proc. Tai reiškia, kad buvo išvengta daugiau kaip 60 mirčių.

„Latvijai šie vertinimo rezultatai yra svarbus signalas ir galingas priminimas, kad veiksminga alkoholio politika gali realiai pakeisti situaciją. Alkoholio vartojimas Latvijoje ir toliau daro didelį poveikį visuomenės sveikatai, o šie pirmieji rezultatai rodo, kad imdamiesi mokslu pagrįstų veiksmų ir atsakingai juos įgyvendindami galime išgelbėti gyvybių.

Shutterstock nuotr./Priklausomybė
Shutterstock nuotr./Priklausomybė

Galiausiai būtent apie tai ir turėtų būti visuomenės sveikatos politika – ne apie žmonių ribojimą vien dėl ribojimo, o apie sveikesnės visuomenės kūrimą ir išvengiamų mirčių prevenciją“, – sakė Latvijos sveikatos ministras Hosams Abu Meri.

Svarbios priemonės

Alkoholis yra toksiška, psichoaktyvi ir priklausomybę sukelianti medžiaga, kuri, kaip žinoma, gali sukelti bent septynių rūšių vėžį, įskaitant dažniausiai pasitaikančius – žarnyno ir krūties vėžį. Alkoholio vartojimas kasmet lemia apie 800 tūkst. mirčių PSO Europos regione.

Latvija su šia problema susiduria jau daugelį metų. Šalyje alkoholio suvartojimas vienam gyventojui yra vienas didžiausių pasaulyje – bendras suvartojamo alkoholio kiekis siekia 14,2 litro vienam suaugusiajam per metus. Tai daro didelę įtaką ligų naštai ir mirtingumui.

Apskaičiuota, kad Latvijoje alkoholio vartojimo sutrikimų turi 23,3 proc. suaugusiųjų, o Europos Sąjungoje (ES) – 10,7 proc. Su alkoholio vartojimu siejamos mirtys Latvijoje sudaro 18,1 proc. visų mirčių, palyginti su 5,2 proc. ES. Alkoholio priklausomybės lygis Latvijoje, paveikiantis maždaug 1 iš 8 suaugusiųjų, taip pat gerokai viršija ES vidurkį.

„Atsirandant daugiau duomenų, bus labai svarbu toliau vertinti šalies alkoholio politikos poveikį. Tačiau pirmieji rezultatai jau rodo vieną kryptį – sumažinus lengvą alkoholio prieinamumą galima padėti išvengti su besaikiu vartojimu susijusių mirčių ir apsaugoti visuomenės sveikatą.

Tai svarbi ir viltinga pamoka šalims, kuriose alkoholio vartojimas ir jo keliama žala yra dideli“, – sakė PSO Europos regiono biuro Latvijoje vadovė Karina Zālīte.

Naujos taisyklės

Latvijos parlamentas 2025 m. sausį priėmė Alkoholinių gėrimų apyvartos įstatymo pataisas, o pagrindinės priemonės įsigaliojo 2025 m. rugpjūčio 1 d.

Shutterstock nuotr./Ryga
Shutterstock nuotr./Ryga

Reforma apėmė:

  • sutrumpintą mažmeninės prekybos alkoholiu laiką;

  • privalomą laukimo laiką pristatant alkoholį, užsakytą internetu ar programėlėmis;

  • alkoholio prekybos lošimų vietose ribojimus;

  • mažų talpų alkoholio pakuočių ribojimus;

  • draudimą reklamuoti alkoholio kainas ir nuolaidas;

  • draudimą taikyti alkoholio pardavimo skatinimo priemones.

Šių priemonių tikslas buvo sumažinti spontaniškus alkoholio pirkimus ir galimybę jo įsigyti vėlyvu metu, ribojant prekybos valandas ir sumažinant momentinio pristatymo patogumą.

Alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės atitinka PSO rekomenduojamas vadinamąsias „Best Buys“ ir „Quick Buys“ priemones. Tai įrodymais pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios politikos priemonės, galinčios reikšmingai sumažinti neužkrečiamųjų ligų, įskaitant vėžį ir širdies bei kraujagyslių ligas, naštą.

„Quick Buys“ priemonės gali duoti išmatuojamų rezultatų visuomenės sveikatai per 1–5 metus, todėl jos ypač aktualios vyriausybėms, siekiančioms greito ir matomo poveikio.

Siekdama sumažinti alkoholio daromą žalą, PSO rekomenduoja mažinti fizinį alkoholio prieinamumą, didinti alkoholinių gėrimų akcizus ir riboti rinkodaros praktiką, skatinančią vartojimą. Latvija panašių priemonių poveikį pajuto beveik iš karto.

Signalas imtis tolesnių veiksmų

Naujausi PSO duomenys pasirodė svarbiu metu, kai Latvijoje diskutuojama apie 2025 m. alkoholio politikos reformos poveikį ir tolesnius veiksmus.

Remiantis ankstyvu vertinimu, Latvijai siūloma išlaikyti naujus alkoholio prieinamumo ribojimus ir toliau stebėti jų poveikį. Ypač svarbu užtikrinti veiksmingą taisyklių laikymosi kontrolę parduodant alkoholį internetu ir telefonu, taip pat reguliariai peržiūrėti alkoholio apmokestinimą, kad augant pajamoms alkoholis netaptų santykinai pigesnis.

Tarp galimų papildomų priemonių minima stipresnė jaunimo apsauga ir privalomi sveikatos įspėjimai ant alkoholinių gėrimų pakuočių, įskaitant įspėjimus apie vėžio riziką. Tai ypač aktualu Latvijai, kur informuotumas apie alkoholio ir vėžio ryšį išlieka vienas mažiausių ES.

PSO pabrėžia, kad Latvijos naujausių alkoholio įstatymų poveikio vertinimo rezultatai yra preliminarūs ir taip pat pateikti nepriklausomam ekspertiniam vertinimui.

Be to, po reformos buvo prieinami tik penkių mėnesių duomenys. Kitų rodiklių, įskaitant mirtingumą dėl išorinių priežasčių, savižalą ir širdies bei kraujagyslių ligas, poveikiui aiškiau įvertinti reikės ilgesnio stebėjimo laikotarpio.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.