– Kuo RNR yra tokia ypatinga?
– (Miglė) Be RNR molekulių mes negalėtume net gyventi, tiesiog jos yra reikalingos, kad būtume gyvi ir funkcionuotume kaip gyvi organizmai. Ir ne tik žmonės, visa gyvybė pasaulyje naudoja RNR molekules.
Atrodo, visi žino DNR, o RNR yra DNR šešėlyje, kaip kokia jaunesnioji sesė, tokia šiek tiek užgožta. Funkcijų pagrindas, žinoma, yra DNR, nes ten, genome, yra užrašyta viskas apie mus, kaip turi veikti organizmas, o RNR yra informaciją perduodanti molekulė.
Knygoje ir kalbame apie tai, kaip ne tik svarbu turėti visą tą užrašytą informaciją, bet ir kaip ją realizuoti, kas ir atsitinka gyvenimo metu.
– Kaip gimė idėja parašyti knygą dedikuotą RNR?
– (Miglė) Idėja kilo man ir būtent per pandemiją, nes teko nemažai komentuoti apie informacinės RNR vakcinas ir PGR testus. Tuomet aš supratau, kad niekaip negaliu tų trumpų žiniasklaidai duodamų komentarų metu įvesti žmonių į kontekstą – kas yra RNR, kodėl apie ją mes šnekame ir ką reikėtų žinoti.
Žinojau ir tai, kad iki pandemijos RNR žiniasklaidoje nebuvo linksniuojama kitomis temomis, skirtingai nei DNR. Tuomet galiausiai supratau, kad visą tą kontekstą aptarti tinkamiausias formatas yra tik knyga. Tiesiog netgi pačiai norėjosi išlieti visą tą galvoje susikaupusį spaudimą.
– Kas jus paskatino domėtis RNR ir jos vaidmeniu mūsų gyvenimo procesuose?
– (Gytis) Mane nuo vaikystės labai domino evoliucija, apskritai kaip procesas, kuris davė pradžią mums. Studijuojant Edinburgo universitete, ilgainiui dirbant su konkrečiai RNR virusais ir įgaunant daugiau biologijos žinių, tapo labai akivaizdu, kad tyrinėjant evoliuciją turbūt nėra patogesnės sistemos tyrimams.
Tai aš į RNR atėjau būtent per tai: evoliuciją ir vėliau RNR virusų prizmę.
– (Miglė) Man visą laiką buvo įdomus tas klausimas kaip veikia gyvieji organizmai, todėl aš gana anksti jau žinojau, kas yra tos RNR molekulės ir kokia jų pagrindinė funkcija. Bet didžiausia pažintis su RNR man pasitaikė doktorantūros metais, kai mano vadovas pasiūlė pradėti dirbti su RNR molekulėmis.
Tai man buvo pirmoji pažintis su RNR ir darbo specifika – kaip jas galima tyrinėti, kokios jos yra ir kokius molekulinius įrankius galima kurti tyrimams, RNR molekulėms.
-
Psichiatrė ir komikė Miglė Miglinaitė: „Gerai eiti pas terapeutą, nes jo nereikia prajuokinti“
-
Kelias profesijas derinanti Vaiva: nereikia skubėti persivalgyti patirtimis
-
Gerumas slypi ir už grotų – dovanos, didinančios visuomenės sąmoningumą
-
„Šeškių“ koncertiniam turui drabužius kūrusi Odeta: atsidūriau vietoje ir laiku
– Kokiems skaitytojams jūs rašėte tokią knygą?
– (Miglė) Idėja buvo parašyti žmonėms, kuriems tai nėra specialybės dalykas, ne mokslininkams, netgi ne aukštesnių kursų studentams, kurie studijuoja kažką tokio, bet parašyti būtent kitų specialybių žmonėms. Na, galbūt tokiems, kurie vis dėlto turi tą smalsumo geną ir gerą vaizduotę, nes skaitant reikia įsivaizduoti kaip visi tie mechanizmai veikia.
Mes stengėmės visiškai vengti specialybės terminų, aišku, žodžiai, tokie kaip: RNR, DNR, PGR testai, antigenų, antikūnų testai išliko, bet tų sudėtingesnių, mokslininkų ir laboratorijos žargonų, žodžių mes tikrai nenaudojome.
Idėja buvo parašyti žmonėms, kuriems tai nėra specialybės dalykas, ne mokslininkams, netgi ne aukštesnių kursų studentams, kurie studijuoja tai, bet parašyti būtent kitų specialybių žmonėms.
Žinoma, patiems iš savo pusės sunku įvertinti, bet kaip vienas iš mūsų recenzentų, mokslo žurnalistas Adomas Rutkauskas atsiliepė apie mūsų knygą, kad čia yra surašyta tai, ką kiekvienas gerai išsilavinęs žmogus šiais laikais turėtų žinoti apie šiuos mokslo atradimus ir technologijas.
– Knygos autorių yra nemažai, net šeši. Kaip buvo suburta ši komanda ir kaip skirstėtės darbus?
– (Miglė) Mąstymo apie knygą metu supratau, kad yra tiek daug skirtingų aspektų, iš kurių pusių mes galime pažvelgti į RNR molekules ir ką jos veikia mūsų kasdienybėje, mūsų gyvenime, istorijoje. Rinkdama komandą pagalvojau apie savo pažįstamus mokslininkus ir kokiomis su RNR susijusiomis temomis jie dirba.
Tuomet mes pasiskirstėme atskirais skyriais, kiekvienas pagal savo specializaciją ir tikrai nesipešėm dėl skirtingų temų. (Juokiasi)
– Knygos aprašyme yra užsimenama apie „jaunystės eliksyrą“. Ar jis gali būti realus ir kuo tai susiję su RNR?
– (Miglė) Kalbant apie RNR ir jaunystės eliksyrą, knygoje turime tokį trumpą skyrelį apie kol kas prieš klinikinius tyrimus, kaip RNR galėtų būti panaudota ateities terapijoms, kurios galėtų atjauninti organizmą.
Kol kas dar prie klinikinių tyrimų mokslininkai nepriėjo, bet vis tiek norėjosi pristatyti, kad RNR molekulės gali koduoti informaciją apie labai skirtingus sveikatos aspektus. Šiuo atveju yra netgi bandymų rašyti į RNR tokių baltymų informaciją, kurie pagaminti ląstelėje padėtų jai susitvarkyti tą, vadinamąją, senatvinę netvarką.
Tai jeigu mes galime išgydyti įvairias ligas, tai tuo pačiu, kaip rezultatas gali būti ir ilgesnė sveiko gyvenimo trukmė.
– Kokius, jūsų nuomone, visuomenės mitus apie vakcinas ir RNR Jūs reikėtų paneigti? Ir galbūt apie tai užsimenate ir knygoje?
– (Gytis) Iš tikrųjų bene gajausias mitas, kad štai COVID-19 pandemijos metu yra panaudojamos informacinės RNR pagrindu pagamintos vakcinos ir kad jos galbūt pernelyg greitai buvo sukurtos ir panašiai. Ir vienas iš aspektų, kurį knygoje daugiau palietė likę autoriai, yra tai, kad informacinės RNR vakcinos turi 60-ies metų priešistorę ir ta technologija buvo kurta gana ilgai.
Aspektai, kurie man pasirodė pabrėžtini, yra tokie, kad apskritai, kuomet mes gyvename XXI amžiuje, skiepų technologijos yra ženkliai pažengusios, tai reiškia, kad visos tos platformos, kurių pagrindu yra kuriami skiepai, jie būtent ir yra sukurti tam, kad nereikėtų skiepų kurti dešimtmečius.
Taip pat kyla klausimų, pavyzdžiui, kodėl mes nuo tymų viruso esame pasiskiepiję vieną kartą gyvenimo pradžioje ir tuomet visą likusį gyvenimą esame labai gerai apsaugoti nuo užsikrėtimo tymais, tuo tarpu gripo skiepais vakcinuojamės praktiškai kasmet ir vis tiek kas penkis metus užsikrečiame.
Iš tikrųjų, yra labai paprastos priežastys, kodėl taip yra, bet tam, kad suprastume, koks yra skirtumas, reikia tiesiog tą pasaulį patirti iš RNR virusų pusės. Ir tai yra vienas iš aspektų, kurį paliečiau knygoje.
– Mokslas šiais laikais vis labiau populiarinamas, kas labai džiugina, tačiau, mano manymu, nėra lengva jį pateikti taip, kad tai sudomintų didesnę auditoriją. Ar susidūrėte su sunkumai rašydami šią knygą, kad susijungtų mokslinis ir eilinių žmonių pasauliai?
- (Miglė) Tikrai vienas iš tikslų ir buvo pabandyti papasakoti taip, kaip mes pasakojame savo giminėms, savo vaikams, savo draugams ar net vakarėlių metu.
Stengėmės ieškoti pavyzdžių ir paralelių su mūsų kasdieniu pasauliu, kaip pavyzdžiui, kad RNR molekulėje išrašyta informacija gali būti palyginta su pyrago receptu ar tai, kas vyksta ląstelėje yra didžiulė virtuvė, kurioje daugybė receptų, kad tikrai kalba būtų vaizdinga ir pagautų dėmesį.
Na, o kitas dalykas, kuo labai džiaugiamės, tai, kad knygoje turime ir iliustracijas, kurios, labai tikimės, prideda tiek estetinės, tiek supratimo vertės.
(Gytis) Tos istorijos apie tikrovę, kurias mes atrandame kaip mokslininkai, neretai yra pakankamai paprastos ir įvilkus jas į kažkokį abstraktesnį rūbą, galbūt praleidus kai kurias detales, iš tikro galima pakankamai intuityviai suprasti daugelį dalykų, kurie vyksta.
Dažniausiai to ir trūksta, kad visuomenė suprastų, kurios tos esminės detalės yra svarbios vieniems ar kitiems reiškiniams ir tą tiesiog perteikti nelendant į akademines detales.
Knygų mugėje kovo 2 d. 15 val. vyks diskusija su knygos autoriais, kurioje galėsite dar daugiau sužinoti apie knygą „Kodas RNR. Nuo kovos su virusais iki tobulų genų“ bei užduoti dominančius klausimus apie RNR.
