Jis džiaugiasi skyriaus renovacija ir galimybe suteikti dar daugiau paslaugų pacientams, pavyzdžiui, net trimis ypač moderniomis hiperbarinės oksigenacijos kameromis, rašoma pranešime žiniask
– Papasakokite, koks yra Chirurginių instrumentinių tyrimų skyriaus (CHITS) vaidmuo ligoninės struktūroje?
– Mūsų skyrius – tai ligoninės diagnostikos stuburas. Kadangi esame chirurginė ligoninė, greita ir tiksli diagnostika tiesiogiai lemia, ar pacientas laiku pateks ant operacinio stalo, ar bus pasirinktas tinkamas gydymo kelias. CHITS dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir aptarnauja visą ligoninę – Skubiosios pagalbos skyrių, klinikinius skyrius, o šį pavasarį perėmėme ir dalį Konsultacijų skyriaus funkcijų. Taigi, glaudžiai bendradarbiaujame su visa ligoninės komanda. Pagrindinės CHITS funkcijos – skubi ir suplanuota specializuota endoskopinė pagalba, ultragarsiniai tyrimai ir intervencijos derinant ultragarsinius, rentgenologinius ir endoskopinius tyrimus. Platus tyrimų spektras, sutelktas viename skyriuje, yra mūsų stiprybė.
– Kokiu principu šis skyrius veikia?
– Klinikinių skyrių gydytojai skiria tyrimus ar intervencijas, kurių reikia paciento diagnozei nustatyti arba gydymui, o mes juos atliekame. Parinktos procedūros turi kuo tiksliau atitikti konkretaus paciento būklę ir klinikinę situaciją, todėl turime bendrauti su kitų skyrių gydytojais ir operatyviai reaguoti esant skubioms situacijoms.
– Kokia komanda dirba skyriuje ir kokius pagrindinius tyrimus šiuo metu atliekate?
– Kadangi esame tretinio lygio įstaiga ir pagrindinė skubiąją pagalbą teikianti įstaiga Vilniaus regione, todėl komanda sudaryta iš specialistų, galinčių ne tik atlikti diagnostinius ultragarsinius ar endoskopinius tyrimus, bet ir specializuotas endoskopines ir ultragarsines intervencijas. Taip pat, kasdien konsultuoja kardiologas, atliekami specializuoti kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai, elektroneurografiniai, miografiniai ir encefalografiniai tyrimai. Darbo apimtys didelės: pavyzdžiui, per metus atliekame 30 tūkst. funkcinės diagnostikos tyrimų, daugiau nei 17 tūkst. ultragarsinių tyrimų, apie 3 tūkst. endoskopinių tyrimų.
– Skyrius neseniai pasikeitė neatpažįstamai – buvo renovuotas.
– Skyrius veikia nuo ligoninės atidarymo 1991 m., jam vadovauju visus 35 metus. Per tą laiką pasitaikė tik minimalių remontų, todėl natūralu, kad patalpos nusidėvėjo. Dar svarbiau, kad per dešimtmečius iš esmės pasikeitė medicinos galimybės: atsirado naujų procedūrų, modernesnės įrangos, kitokių darbo organizavimo principų. Todėl remontas buvo ne tik estetinis, bet funkcinis atsinaujinimas – erdvės pritaikytos šiuolaikiniam personalo darbui, pacientų saugumui ir patogumui, moderniai medicinos įrangai.
– Gal galite plačiau papasakoti, kokie tie pokyčiai?
– Patalpos tapo šviesios, modernios, funkcionalios. Įrengti oro kondicionieriai, kurių anksčiau nebuvo, tad karštos vasaros dienos nebebus išbandymas nei darbuotojams, nei pacientams. Buvo atnaujinta medicininė įranga, pavyzdžiui, įsigyta endoskopinė sistema su dviem gastroskopais ir vienu kolonoskopu, elektrokardiografai, echoskopas, rentgenodiagnostinė įranga (C-lankas), narkozės aparatas ir kt. Įrengti du endoskopiniai kabinetai intervencinėms procedūroms su moderniomis konsolėmis, dvi stebėjimo palatos, procedūrinis kabinetas, instrumentų plovykla ir kt.
Kalbant apie funkcionalumą, skyrius tapo koncentruotesnis: visi tyrimai dabar atliekami vienoje vietoje. Tai reiškia sklandesnį darbų organizavimą. Skyriuje pradėta teikti planinė pagalba ambulatoriniams pacientams – pacientai gali iš anksto registruotis, atvykti į mūsų skyrių tyrimams ir tą pačią dieną grįžti namo. Ypač džiaugiamės, kad turime tris naujas hiperbarinės oksigenacijos kameras vietoj vienos senos. Šios kameros yra visiškai naujos, vienos moderniausių pasaulyje, todėl galėsime aptarnauti ženkliai daugiau ligonių nei iki šiol.
– Taigi, su renovacija atsirado ir galimybė suteikti daugiau paslaugų pacientams?
– Ligoninės pacientų srautas kasmet auga, o kartu su juo didėja ir mūsų skyriuje teikiamų paslaugų skaičiai. Taip pat, dėl didesnio hiperbarinės oksigenacijos kamerų skaičiaus bei planinės ambulatorinės endoskopinės pagalbos, tikimės, kad dar daugiau pacientų galės gauti jiems reikalingą pagalbą. Visgi, reikia nepamiršti, kad tyrimus atlieka darbuotojai, todėl teikti aukščiausios kokybės paslaugas greitai ir visą parą galime jų atsidavimo, darbštumo ir atkaklumo dėka.
– Jau paminėjote, kad viena svarbiausių skyriaus naujienų – net trys naujos hiperbarinės oksigenacijos kameros. Papasakokite plačiau.
– Nuo ligoninės atidarymo teikiame hiperbarinės oksigenoterapijos paslaugas. Iki šiol šią paslaugą teikia vos kelios Lietuvos ligoninės, todėl džiugu, kad po renovacijos pacientams galime pasiūlyti net tris modernias hiperbarinės oksigenacijos kameras, vietoje vienos. Esame tretinio lygio ligoninė, kurioje gydomi ypač sunkios būklės pacientai su nudegimais, apsinuodiję smalkėmis, dėl įvairių žaizdų, lūžių ir kitų kompleksinio gydymo reikalaujančių būklių. Jų gydymui užtikrinti reikalinga hiperbarinė oksigenoterapija. Vos atvėrę duris po renovacijos pastebėjome didelį tiek ligoninės gydytojų, tiek ambulatorinių pacientų susidomėjimą šia terapija – tai rodo labai didelį šių paslaugų poreikį.
– Infekcijų kontrolė yra kritiškai svarbi pacientų saugumui. Kokių sprendimų buvo imtasi remonto metu?
– Pirmiausia, skyrius atitinka visus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms keliamus infekcijų kontrolės reikalavimus. Kalbant apie įvestas naujoves, būtina paminėti modernias endoskopų džiovinimo ir laikymo spintas, kurios užtikrina, kad endoskopai būtų saugomi higieniškoje, kontroliuojamoje aplinkoje ir būtų paruošti kitai procedūrai bet kuriuo paros metu. Be to, šiose spintose yra integruota spalvinė šviesos diodų sistema, kuri realiu laiku rodo kiekvieno endoskopo būseną. Higieną ir infekcijų kontrolę užtikrina ir patalpų išplanavimas, pavyzdžiui, buvo atskirti ambulatorinių ir stacionarinių pacientų srautai, prie procedūrinių kabinetų įrengtos sanitarinės patalpos, pacientų persirengimo patalpos ir kt.
– Vis dažniau kalbama apie individualizuotą, minimaliai invazyvią mediciną. Kaip jūsų skyrius atliepia šias pasaulines tendencijas?
– Į RVUL patenka nemažai sunkių būklių pacientų, kurių efektyviam gydymui reikalingas individualus požiūris. Mūsų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet chirurginis gydymas dėl paciento būklės tampa nebeįmanomas ir tokiu atveju tik minimaliai invazyvios priemonės gali išgelbėti ligonį. Prieš procedūras visuomet gilinamės į konkretų atvejį, atliekame papildomas apžiūras ar tyrimus, tariamės su gydančiais gydytojais, dalyvaujame konsiliumuose siekdami parinkti geriausią, mokslu pagrįstą ir tinkamiausią individualiam pacientui gydymo taktiką.
Būtent mūsų skyriuje yra taikomos minimaliai invazyvios procedūros. Endoskopiniai tyrimai ir endoskopinės intervencinės procedūros atliekamos per natūralias angas, todėl galime išgelbėti pacientui gyvybę be jokio pjūvio, kas anksčiau būtų pareikalavę didelės apimties operacijos su didele pooperacinių komplikacijų rizika.
Senstant visuomenei vis dažniau ligoninėje gydomi garbaus amžiaus pacientai su sunkiomis gretutinėmis patologijomis, kuriems įprastos chirurginės operacijos būtų sunkiai pakeliamos. Endoskopinės intervencinės procedūros (kraujavimo iš virškinimo trakto stabdymas, gerybinių auglių, svetmkūnių šalinimas ir kt.), endoskopinės intervencinės procedūros rentgeno kontrolėje (pavyzdžiui, ERCP procedūra, skirta tulžies bei kasos latakų ligoms diagnozuoti), konkrementų iš tulžies, kasos latakų šalinimas, tulžies, kasos latakų, virškinimo trakto stentavimas ir kt.), intervencinės procedūros ultragarso, rentgeno kontrolėje (pūlinių, skysčio sankaupų, hematomų, tulžies pūslės ir kepenų latakų perkutaninis drenavimas ir kt) yra saugūs būdai šiuos pacientus gydyti.
– CHITS buvo tas skyrius, kuriame įvairios procedūros buvo atliktos pirmą kartą Lietuvoje. Kokios jos buvo ir ko tikitės ateityje?
– Mūsų ligoninė ir CHITS buvo viena iš gydymo įstaigų, kurioje prasidėjo videolaparoskopinės chirurgijos plėtra Lietuvoje. 1992-ųjų metų vasarą, naudodamas videolaparoskopinę įrangą, atlikau pirmąją šalyje videolaparoskopinę cholecistostomiją.
Ligoninėje lankėsi ir mus mokė žymūs laparoskopinės chirurgijos puoselėtojai – tokie kaip profesorius Roberto Bargamaschi, profesorius Kurt Karl Stephan Semm – vokiečių ginekologas ir minimaliai invazinės chirurgijos pradininkas, vadintas laparoskopijos „tėvu“. Gydytoja Sigita Burneikienė viena iš pirmųjų Lietuvoje atliko kompiuterinę elektroencefalografiją. Taip pat mes vieni iš pirmų Lietuvoje atlikome endoskopines gastrostomijas, kasos pseudocistų transmuralinius drenavimus, ekstrahepatinių latakų, stemplės, piloroduodeninio segmento stentavimus metaliniais savaime išsiplečiančiais stentais. Kartu su neurochirurgais vieni pirmųjų šalyje atlikome galvos smegenų ultragarsinį tyrimą atviros operacijos metu.
Per daugiau nei tris dešimtmečius CHITS augo kartu su medicina ir ligonine. Kas atrodė neįmanoma 1992-aisiais – šiandien yra rutina. Tikiu, kad po dar dešimties ar dvidešimties metų galėsime sakyti tą patį – medicina juda į priekį, o mes – kartu su ja.
