„Ar tikrai norite tokį sau svarbų programiškai klausimą priimti pažeidžiant procedūras, siūlau to nedaryti“, – ketvirtadienį per Seimo valdybos posėdį klausė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, rašo BNS.
Anot jos, Seimo Etikos ir procedūrų komisija dar neapsvarstė gautų skundų dėl galimo procedūrinio pažeidimo priemokų projektą svarstant Sveikatos reikalų komitete.
Valdyba nutarė priėmimo procedūrą atidėti.
Etikos komisija trečiadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl trijų vienodų skundų. Juose teigiama, kad procedūros pažeistos, kai Sveikatos reikalų komitete antrą kartą balsuota už demokrato Lino Urmanavičiaus pasiūlymą, nors anksčiau jam buvo pritarta, o antrą kartą – atmesta.
L.Urmanavičius siūlė palikti galimybę pacientams primokėti ne tik už vadinamąjį komfortą, brangesnes medicinos priemones, bet ir paslaugas.
Parlamentas ketvirtadienį planavo galutinai apsispręsti dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Vyriausybės siūlymo uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Sutarė su verslu
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pasirašė susitarimą dėl sveikatos sistemos stiprinimo.
Nors verslas ilgai kritikavo SAM vykdomas reformas, tačiau, pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, susitarimą pavyko pasiekti, nes abi pusės atsitraukė nuo maksimalių reikalavimų.
„Atsitraukėme nuo savo maksimalus išpildymo reikalavimų ir ieškojome kompromiso. Ir tas kompromisas buvo pasiektas pirmiausia suderinant, kad priemokos pacientams išliks už medicinos priemones. Tai yra visi pacientai, kurie norės gauti brangiau kainuojančias medicinos priemones, galės sumokėti kainos skirtumą“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministrė.
„Ir taip pat kompromisinis variantas ir susitarimas yra tai, kad komforto paslaugos, nemedicininės paslaugos, bus prieinamos už papildomą kainą tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose“, – pridūrė ji.
LVK pirmininkas Andrius Romanovskis sakė, kad susitarimu nustatytos taisyklės, kaip sugyvens viešasis ir privatus sektoriai.
„Karas tarp viešojo ir privataus sektoriaus yra pabaigtas ir kad mes dabar turime e sugyvenimo principą, kur mes turim labai aiškias žaidimo taisykles, kur privatus sektorius išlieka“, – teigė jis.
Užmojis – stabdyti lupikavimą
Teikdami šį įstatymo projektą SAM atstovai argumentavo, kad toks žingsnis leis sumažinti eiles sveikatos sektoriuje, pagerins paslaugų prieinamumą, sustabdys verslo lupikavimą, o galiausiai – grąžins svertus viešajam sektoriui.
Privačios įstaigos tokio pokyčio nepalaikė ir tikino, kad tokie pokyčiai tik prastins paslaugų prieinamumą, padidins medikų emigraciją, o visa tai – atsisuks prieš medikus. Iniciatyva aršiai svarstyta ir Sveikatos reikalų komitete (SRK), kuriame vyko ne vienas svarstymas. Jų metu ne kartą pasisakė ir ligoninių atstovai, iš esmės palaikę pokyčius ir tikinę, kad šiuo metu sveikatos sistema pasiekė dugną ir ją reikia reanimuoti, todėl iniciatyvą palaikė.
Vis tik, ne kartą SRK posėdžiuose dalyvavo ir buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė, Mykolo Romerio universiteto atstovė Toma Birmontienė nuolat kartojusi vieną esminį momentą – kad pataisos tiesiog prieštarauja institucijai, taigi nesuvokiama, kaip jos gali būti įgyvendinamos.
Vis tik, lapkričio 20 d. balsavimo Seime metu Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotam įstatymo projektui buvo pritarta. Tiesa, svarbu paminėti, kad dienos šviesą išvydo kiek pakoreguotas įstatymo projektas – jame numatyti tam tikrai atvejai, kuomet pacientai, net kai privati gydymo įstaiga turi sutartį su VLK, galės papildomai primokėti už paslaugas savo lėšomis.
Gaivinimo plano dalis
Dar metų pradžioje ėmusi kalbėti apie tris esminius žingsnius, kurie padėtų reanimuoti vos kvėpuojančią Lietuvos sveikatos sistemą, Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikino, kad vienas iš labai svarbių žingsnių – naikinti pacientų papildomas priemokas privačios gydymo įstaigose, jei jos yra sudariusios sutartį su VLK.
SAM šiuo klausimu išsakė ne vieną argumentą. Tuometė viceministrė Jelena Čelutkienė priemokas griežtai vadino lupikavo ir tiesiog neteisėtu veiksmu, mat privačioms įstaigoms už pacientą jau sumokėta, o jos apmokestina ir pacientą – tai, anot jos, dvigubas mokėjimas už tą patį. Įstatymo projekto iniciatoriai tikino, kad esama padėtis sudaro piliečiams nelygias teises į gydymą ir išbalansuoja viešojo bei privataus sektoriaus santykius. Dėl esamos padėties, anot ministrės, vyksta ir didžiulis medikų „nutekėjimas“ į privatų sektorius.
M.Jakubauskienė tikino, norint sulaukti rimtų ir reikšmingų pokyčių sveikatos sistemoje, būtina imtis veiksmų, o jų planą SAM jau parengusi. Pirmas žingsnis, kaip jau anksčiau minėjo ji – priemokų, arba kitaip tariant, dvigubo apmokėjimo, naikinimas. „Antra priemonė – viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa teikti paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Trečias žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos didinimas. Išskaidžius laike, ketinama pasiekti 100 proc. „padengimą“. Šie trys žingsniai yra mūsų viešojo sektoriaus stiprinimo planas“, – svarbiausius prioritetus artimiausiu metu pristatė M.Jakubauskienė.
Medikai priešinasi
Vykstant karštoms diskusijoms dėl numatomos pertvarkos nemaža dalis medikų pasisakė esantys prieš numatomus pokyčius, o gydytojus vienijančios asociacijos įžvelgė emigracijos grėsmę.
Kaip buvo teigta, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos tyrimo duomenimis, kone 9-ių iš 10-ies medikų nuomone, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojami įstatymo projektai turės neigiamos įtakos šalies gyventojų pasitikėjimui sveikatos priežiūros sistema. Tuo tarpu 8 iš 10 medikų teigia, kad tai taip pat neigiamai atsilieps ir personalizuotai pacientų sveikatos priežiūros plėtrai.
„Iš šeimos gydytojų praktikos dažniausiai pastebima, kad pacientai, gaunantys aukštas pajamas, net nesikreipia dėl siuntimo pas specialistą ir tiesiog susimoka už paslaugas visą kainą.
Tuo tarpu vidutines ir mažas pajamas gaunantys prašo išduoti siuntimą, jei nori patekti pas tam tikrą specialistą, dirbantį privačioje įstaigoje, taip taupydami, nes tenka sumokėti tik skirtumą tarp bazinės kainos ir gydymo įstaigos numatytos. Vadinasi, dėl šių iniciatyvų medicinos sektoriuje nukentės būtent tie pacientai, kurie uždirba mažiau“, – žiniasklaidai platintame komentare teigė Alma Astafjeva, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Viešojo sektoriaus palaikymas
Dėl minimo įstatymo projekto Seimo sveikatos reikalų komitete diskusijos ir svarstymai vyko ne vieną kartą. Juose pasisakė ir ligonių atstovai, kurie beveik vieningai palaikė SAM planuojamus pokyčius.
Renaldas Jurkevičius, atstovaudamas Kauno klinikoms – viešajam sektoriui, tikino matantis būtinybę, kad siūlomas projektas išvystų dienos šviesą: „Turime tikrai sudėtingą situaciją ir ji sudėtinga trimis lygmenimis – pacientų, visuomenės sveikatos ir paslaugų teikėjų. Kalbant apie pacientą, šiandien egzistuojanti tvarka neužtikrina lygių galimybių, nes tie, kurie turi pinigų ir gali mokėti priemokas, aplenkia eilę. O tie vargšai, kurie pinigų neturi, gal ir didesnė jų rizika, gal labiau gresia miokardo infarktas, bet laukia ilgiau, nes tiesiog neturi pinigų.“
Už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš pacientų negali būti reikalaujama papildomo mokėjimo
Prof. Dalius Jotužis buvo pristatęs ir Vilniaus universiteto poziciją, kuria pareiškė pritarimą. „Mes manome, kad už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš pacientų negali būti reikalaujama papildomo mokėjimo ir tam yra pakankamai argumentų. Priemokų įvedimas neatitinka, pirmiausia, turbūt nei pacientų interesų, nei sveikatos sistemos tvarumo principų.
Atsiranda ir nelygybės didėjimas, gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, kita vertus – yra tam tikri etiniai ir psichologiniai momentai. Tai didina pacientų nepasitikėjimą gydytojais, dėl dvigubų standartų atsiranda nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema, tai didina administracinę naštą, o galiausiai sukelia žalą ir žmonių sveikatai, ligų prevencijai“, – komentavo profesorius.
Prieštarauja Konstitucijai
Vykstant diskusijoms dėl įstatymo projektų priemonių ir tikslingumo, ne kartą tiek privačių medicinos įstaigų, tiek Seimo reikalų komiteto narių, o galiausiai ir buvusios Konstitucinio teismo teisėjos Tomos Birmontienės buvo atkreiptas dėmesys į esminę ketinamo priimti įstatymo problemą – prieštaravimą Konstitucijai. Nors Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo nubalsuota už įstatymo projektą, Jurgita Sėjonienė įspėjo kolegas, kad dėl šito projekto gali tekti susitikti teisme.
Anksčiau dėl šio įstatymo projekto Sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei teko atlaikyti aštrias ir Liberalų sąjūdžio frakcijos kritikos strėlės, labiausiai dėl to, kad įstatymo projektas jau buvo ant priėmimo slenksčio, tačiau ministerija dar nebuvo pateikusi poveikio vertinimo ir analizės. Galiausiai, buvo atkreiptas dėmesys, kad numatyti žingsniai gali didinti korupcijos grėsmę.
Viktorijos Čmilytės-Nielsen tikino įžvelgianti, kad numatomi sprendimai tiesiog grąžins buitinę korupciją į sveikatos paslaugų sferą: „Galima būtų mėginti tikėti žodžiais, kuriuos jūs sakote, jeigu jūs pateiktumėte raštu kažkokius duomenis, kai ateinate su tokia reforma.“
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė atkreipė dėmesį, kad pati ministrė yra minėjusi, jog poveikį nusakyti yra sunku. Ji stebėjosi, kodėl politinė dauguma, jei neįžvelgia korupcijos rizikos, balsuoja prieš antikorupcinį vertinimą. M. Jakubauskienė aiškino, kad jos politinė komanda pati bendradarbiavo su STT ir tiki reformos skaidrumu bei realių korupcijos grėsmių nemato.
