Pagal naujuosius teisės aktus šeimos gydytojai gavo teisę skirti gerokai daugiau tyrimų ir, anot A. Astafjevos, svarbu tai, kad didžioji jų dalis – tie, kurie iš tiesų buvo reikalingi ir apie kuriuos kalbėta ne vieną kartą: nuo H. pylori antigeno, feritino, vitamino B12 iki įvairių pasėlių.
Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:
- vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, padedantys nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;
- vitamino D tyrimas, kurį bus galima atlikti naujai nustačius arba jei pacientas serga osteoporoze;
- skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės būklei įvertinti, o tai itin svarbu greitesnei skydliaukės ligų diagnostikai;
- Helicobacter pylori antigeno testas iš išmatų, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;
- greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti dažniausiai vaikų bet ir suaugusiųjų ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastis ir paskirti reikiamą gydymą;
- mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamiausią gydymą antibiotikai.
Nuo šių metų, anot SAM, taip pat praplėstas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau. Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė A. Astafjeva tikino, kad diskusijos su VLK dėl šeimos gydytojų tyrimų krepšelio praplėtimo vyksta jau kelerius metus. „Tos diskusijos nėra lengvos – praėjusiais metais gavome gripo ir praplėtėme streptokoko tyrimus, o tai padėjo greičiau nustatyti ligas ir operatyviau dirbti. Šiemet, dar pavasarį, sudarinėjome, pavadinkime, 6–7 svarbiausių mums reikalingų tyrimų sąrašą ir aiškiai motyvavome, kodėl svarbu, kad juos galėtų skirti šeimos gydytojai. Tikrai džiaugiamės, kad gavome“, – sakė ji.
Gydytoja pabrėžė, kad yra niuansų dėl paskaičiuotų įkainių, kurie nėra optimalūs, tačiau bendrai šis žingsnis labai džiugina šeimos gydytojus ir neabejotinai bus naudingas pacientams. Taigi nuo 2025 m. sausio 1 d. šeimos gydytojų skiriamų tyrimų krepšelis prasiplėtė, tačiau pacientams svarbu atkreipti dėmesį, jog norint juos „gauti“, būtinos konkrečios indikacijos.
„Tai nebus daroma bet kada – turiu omenyje, vien tik paciento pageidavimu. Turi būti aiškiai diagnozuotos ir įvardytos indikacijos. Kartais pacientai nori tiesiog pasitikrinti sveikatą ir sako: ištirkite maksimaliai ir nemokamai. Tačiau svarbu priminti, kad jokie, net ir gydytojų skiriami, tyrimai nėra nemokami – jie finansuojami iš PSDF lėšų. Grįžtant prie esmės, mes labai džiaugiamės, nes atsirado nemažai papildomų tyrimų. Tai savaime pagerins diagnostiką, kaip jau matome ir gripo atveju. Tačiau pacientams būtina žinoti, kad tyrimai skiriami tik esant indikacijoms – „šiaip sau“ jų paskirti nebus galima“, – aiškino šeimos gydytoja.
Labiausiai šeimos gydytojų bendruomenę suneramino VLK sprendimas sumažinti kaip kurių svarbių skatinamųjų tyrimų įkainius ir kai kuriuos labai žymiai.
Pavyzdžiui, cukrinio diabeto kontrolei naudojamo glikuoto hemoglobino tyrimo, kuris atliekamas pacientams kas 3 mėn., įkainis sumažintas nuo 27 iki 8 eur, tyrimo dėl hepatito C įkainis sumažintas nuo 17 iki 9 eur, o natriuretinio peptido tyrimo, kurio praplėstos indikacijos ir kurį pagaliau galėtume daryti širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kad galėtume vertinti dėl būklės blogėjimo, gydymo korekcijos, įkainis sumažintas nuo 22 eur iki 16 eur.
Problema, kad šeimos klinikos dažniausiai pačios neturi savo laboratorijų, todėl patiria nemažas išlaidas būtent laboratorinių tyrimų sąskaita. Jau dabar girdime, kad įstaigos vertins dėl naujai įtrauktų ir sumažintų tyrimų įkainių ir pačios priims sprendimus. Mokamai šių tyrimų negalės atlikti, tačiau visada gali apriboti gydytojų galimybes juos skirti.
Itin svarbu – greitesnė diagnostika
Vienas svarbiausių dalykų, pasak A. Astafjevos, yra tai, kad nauji tyrimai išplečia šeimos gydytojų galimybes greičiau diagnozuoti ligas ir jas gydyti. Jau dabar pastebime teigiamą rezultatą pernai papildžius tyrimus, kad pagerėjo gripo diagnostika, greičiau pacientai gauna antivirusinį gydymą, o praplėtus streptokoko tyrimo indikacijas ir suteikus galimybes atlikti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, šeimos gydytojai tikrai greičiau pradėjo nustatyti streptokokines infekcijas ir laiku jas gydyti antibiotikais.
Kitas svarbus aspektas – nauja galimybė tirti pacientus dėl mažakraujystės.
„Kitas svarbus aspektas – nauja galimybė tirti pacientus dėl mažakraujystės. Anksčiau galėjome skirti tik feritino (nuo praeitų metų) ir bendrą kraujo tyrimą. Dabar galėsime įvertinti ir folio rūgšties, ir vitamino B12 rodiklius. Iki šiol, jei matydavome, kad hemoglobinas žemas, o feritinas normos ribose, norėdami tiksliai diagnozuoti, turėdavome arba siųsti pacientą pas hematologą, arba siūlyti papildomus tyrimus atlikti savo lėšomis. Dabar, matydami indikacijas, šiuos tyrimus galėsime paskirti patys ir iškart gydyti“, – aiškino ji.
Pasak medikės, turėtų pagerėti ir širdies nepakankamumo diagnostika bei ligos eigos stebėsena. Nuo šiol bus galima jau šia liga sergantiems pacientams skirti tyrimus ir vertinti, kaip veikia gydymas, ar jį reikia koreguoti. Ji tai sakė kalbėdama apie NT-pro-BNP tyrimus.
Kaip dar vieną labai svarbų tyrimą A. Astafjeva įvardijo žaizdų pasėlius. „Turime nemažai pacientų ypač poliligotų, kurie turi sunkiai gyjančių žaizdų. Anksčiau gydydavome remdamiesi bendromis rekomendacijomis. Dabar turėsime realią galimybę ištirti ir neskirti plataus spektro antibiotikų, o žinoti tikslų sukėlėją, jo jautrumą ir tinkamiausią vaistą“, – teigė ji.
Pamačius įkainius didžiausias nerimas kelia būtent pasėlių tyrimų įkainiai, nes neretai pasitaiko tokių atvejų, kad pasėlyje gali augti ne viena bakterija, o dvi ar trys, todėl pasėlio savikaina su keliomis antibiotikogramomis bus visiškai į minusą pačiai įstaigai.
Paminėtinas ir nosies pasėlis, dėl kurio anksčiau pacientus tekdavo siųsti pas LOR gydytojus, esant užsitęsusiai slogai. Į praplėstą šeimos gydytojų skiriamų tyrimų krepšelį įtrauktas ir H. pylori tyrimas. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai – tyrimas iš išmatų, o ne iš kraujo. Jis labai reikšmingas, nes dažnai, įtardami šią bakteriją, siųsdavome pacientus pas gastroenterologus arba už tyrimą pacientai mokėdavosi patys. Dabar, jei nereikės gastroskopijos, galėsime ir nustatyti, ir gydyti patys. Tačiau visiškai nedžiugina VLK patvirtintas įkainis, nes tikėtina, kad tyrimų savikaina bus didesnė nei pats įkainis“, – sakė gydytoja.
„Dar vienas lauktas tyrimas – vitamino D. Tačiau ir čia reikia pabrėžti, kad jis skiriamas pacientams, kuriems naujai nustatyta arba jau diagnozuota osteoporozė – kaulų retėjimo liga“, – akcentavo A. Astafjeva.
Dar vienas lauktas tyrimas – vitamino D
Anot Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės, pacientai tikrai turėtų pajusti šių pokyčių naudą. „Pavyzdžiui, kalbant apie mažakraujystę – dabar galėsime ir ištirti, ir gydyti. Nereikės laukti, kol pacientas pateks pas gydytoją hematologą, kuris paskirs tyrimus, o vėliau – gydymą. Akivaizdu, kad paciento diagnostikos ir gydymo kelias tampa trumpesnis ir efektyvesnis“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Paklausta apie rizikas, A. Astafjeva teigė, kad jų iš esmės nėra, išskyrus galimus pacientų lūkesčius, jei jie manytų, jog dabar visi šie tyrimai bus skiriami nemokamai vos panorėjus. Todėl šeimos gydytojams teks nuolat priminti, kad tyrimai skiriami tik esant indikacijoms. Tačiau, vertinant diagnostikos greitį ir gydymo efektyvumą tais atvejais, kai indikacijos yra, laimi ir pacientas, ir gydytojas.
