Socialinio tinklo „Facebook“ įraše teigiama, kad statinai neva ardo smegenų mieliną, atima iš jų gyvybiškai svarbų cholesterolį, todėl daromos išvados, kad Alzheimerio liga esą yra dirbtinai sukelta gydytojų ir medicinos sistemos.
„GYDYTOJAI TIESIOG GAMINA ALZHEIMERIO LIGĄ. Dr. Joelis Wallachas: "Alzheimerio liga yra fiziologų sukelta liga." Jūsų smegenis sudaro 75 % mielino izoliacijos. O mielinas yra 100 % cholesterolio. Statinai tą cholesterolį susmulkina - pavagia 75 proc. to, ko labai reikia smegenims, kad jos išliktų izoliuotos ir funkcionuotų. Nėra mielino - nėra smegenų. Štai kodėl Alzheimerio liga iš beveik nežinomos tapo ketvirta pagal mirtingumą vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupėje. Jums liepė mažinti cholesterolio kiekį... o jūsų smegenys jo stokojo. Tai nėra "senėjimas". Tai - didelio masto medicininis aplaidumas. Nustokite leisti jiems tirpdyti jūsų smegenis. Atlikite savo tyrimus ir nustokite vartoti statinus. Saugokite savo mieliną“, – tvirtinama įraše (kalba netaisyta).
Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti moksliniais įrodymais. Jie remiasi klaidingu žmogaus fiziologijos aiškinimu, ignoruoja dešimtmečius kauptus klinikinių tyrimų duomenis ir prieštarauja neurologijos bei kardiologijos mokslo bendruomenės išvadoms.
Kas yra statinai?
Statinai jau daugiau kaip tris dešimtmečius išlieka vieni dažniausiai pasaulyje skiriamų vaistų cholesterolio kiekiui mažinti ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijai.
Jie slopina cholesterolio gamybą kepenyse ir didina jų gebėjimą iš kraujo pašalinti mažo tankio lipoproteinų (MTL, vadinamojo „blogojo“) cholesterolį.
Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad statinai reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant infarktą ir insultą, riziką, taip pat padeda sumažinti ankstyvos mirties tikimybę milijonams pacientų.
Be to, jie gali sumažinti ir tam tikrų kraujo krešulių susidarymo riziką. Šiuo metu klinikinėje praktikoje vartojami septyni statinai: lovastatinas, simvastatinas, fluvastatinas, atorvastatinas, pravastatinas, rozuvastatinas ir pitavastatinas.
Klaidinantys teiginiai
„Facebook“ įraše pateikiami net keli klaidinantys teiginiai apie mieliną, cholesterolį ir statinus.
Vienas labiausiai klaidinančių pareiškimų, – kad mielinas esą yra „100 proc. cholesterolis“. Tačiau tai neatitinka mokslo žinių.
Mielinas – nervines skaidulas gaubiantis apsauginis sluoksnis – iš tiesų yra turtingas lipidų, tačiau cholesterolis sudaro tik dalį jo sudėties. Apie 40 proc. mielino lipidų sudaro cholesterolis, dar maždaug 40 proc. – fosfolipidai, o likusius apie 20 proc. – glikolipidai.
Todėl nors cholesterolis yra būtinas normaliai mielino struktūrai ir funkcijai, teiginys, kad šis apsauginis sluoksnis sudarytas vien iš cholesterolio, yra akivaizdžiai klaidinantis ir prieštarauja biologijos bei neurologijos žinioms.
Teiginys Nr.2: „Statinai pagrobia 75 proc. to, ko reikia smegenims.“
Šis teiginys neatitinka žmogaus fiziologijos principų. „Facebook“ įraše klaidingai teigiama, kad statinai neva atima iš smegenų joms būtiną cholesterolį.
Tačiau moksliniai duomenys rodo priešingai – beveik visą smegenims reikalingą cholesterolį jos pasigamina pačios. Skirtingai nei daugelis kitų organizmo audinių, smegenys cholesterolio negauna iš kraujotakos, nes jo patekimą iš kraujo riboja hematoencefalinis barjeras – apsauginė sistema, atskirianti centrinę nervų sistemą nuo bendros kraujotakos.
Todėl statinai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje, tiesiogiai neveikia smegenų cholesterolio apykaitos. Vadinasi, teiginys, kad šie vaistai esą „pagrobia 75 proc. to, ko reikia smegenims“, neturi mokslinio pagrindo.
Teiginys Nr.3: „Alzheimerio liga atsirado tik dėl statinų.“
Šis teiginys paneigiamas elementaria istorinių faktų chronologija. Alzheimerio ligą dar 1906 metais pirmasis aprašė vokiečių psichiatras ir neurologas Aloisas Alzheimeris – daugiau kaip aštuoniais dešimtmečiais anksčiau, nei klinikinėje praktikoje pradėti vartoti statinai.
Pirmasis šios grupės vaistas rinkoje pasirodė tik 1987 metais. Tuo tarpu epidemiologiniai tyrimai dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje patvirtino, kad Alzheimerio liga yra dažniausia vyresnio amžiaus žmonių demencijos priežastis.
Didėjantis diagnozuojamų atvejų skaičius pirmiausia siejamas su ilgėjančia gyvenimo trukme ir visuomenės senėjimu, o ne su statinų vartojimu.
Teiginys Nr.4: „Mielino degradacija yra Alzheimerio ligos priežastis.“
Šis teiginys pernelyg supaprastina sudėtingus biologinius procesus ir neatitinka dabartinių mokslo žinių. Nors sergant Alzheimerio liga gali būti stebimi tam tikri mielino pakitimai, moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad būtent jie sukelia ligą.
Taip pat nėra įrodymų, jog šiuos pokyčius lemtų cholesterolio kiekį mažinantys vaistai – statinai. Dabartiniai tyrimai rodo, kad didžiausią ryšį su pažinimo funkcijų blogėjimu turi ligai būdingi baltymų pokyčiai smegenyse, ypač nenormalus tau baltymo kaupimasis ir jo patologijos progresavimas.
Todėl teiginys, kad Alzheimerio ligą sukelia mielino irimas, neatspindi šiuolaikinio mokslinio supratimo apie šios ligos vystymąsi.
Liga nėra nauja
„Facebook“ tinkle platinamas teiginys, esą Alzheimerio liga yra nauja ir ją sukelia žemas cholesterolio lygis, yra neteisingas. Jis prieštarauja dabartiniams moksliniams įrodymams apie šios medžiagos įtaką aptariamam susirgimui.
Tai yra progresuojanti neurodegeneracinė galvos smegenų liga, dėl kurios plonėja ir nyksta nervų skaidulų jungtys, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai bei sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.
Sveiko žmogaus smegenys yra sudarytos iš dešimčių milijonų neuronų, kurie apdoroja ir perduoda informaciją elektriniais bei cheminiais signalais.
Tokiu būdu jie siunčia pranešimus tarp skirtingų smegenų dalių ir iš smegenų į kūno raumenis bei organus. Alzheimerio liga šį neuronų tarpusavio ryšį sutrikdo, todėl jie nebeatlieka savo funkcijų ir žūsta.
Sinapsės (elektrinių impulsų perdavimo tarp smegenų ląstelių vieta) yra padengtos daug cholesterolio turinčiomis membranomis, kurios yra atsakingos už neurotransmiterių (serotonino, dopamino ir kt.) perdavimą. Mielinas – baltoji medžiaga, izoliuojanti smegenų grandines, – sudarytas iš sandariai suvyniotų membranų, kuriose susikaupę 75 proc. smegenų cholesterolio.
Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje, rašoma Pasaulio širdies federacijos tinklalapyje. Jis yra svarbus ląstelių membranų struktūrai ir funkcijai, veikia kaip tam tikrų hormonų (pvz., estrogeno), tulžies druskų (dalyvaujančių virškinime) ir vitamino D pirmtakas.
Net penktadalis žmogaus organizme esančio cholesterolio yra smegenyse, jis būtinas sinapsių ir įvairių hormonų gamybai.
Be to, cholesterolis padeda nukreipti besivystančias nervų galūnes į jų paskirties vietą vadinamuosiuose lipidų plaustuose. Jei smegenyse trūksta cholesterolio, jų membranos, sinapsės, mielino ir lipidų plaustai negali susidaryti arba tinkamai funkcionuoti, todėl visa smegenų veikla, įskaitant nuotaikos reguliavimą, mokymąsi ir atmintį, sustoja.
Yra dviejų tipų cholesterolis: vadinamieji blogasis ir gerasis. Per daug „blogojo“ ar per mažai „gerojo“ cholesterolio gali sukelti sveikatos problemų. Didelis cholesterolio kiekis organizme didina širdies ir kraujagyslių ligų bei širdies priepuolių riziką.
Kilmė iki galo neaiški
Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos – laipsniško atminties, mąstymo, elgesio ir socialinių įgūdžių prastėjimo – priežastis. Ja daugiausia serga vyresni nei 65 metų žmonės.
Faktų tikrinimo portalas „Health Feedback“ jau pernai paneigė J.Wallacho teiginius apie Alzheimerio ligą. Apie tai yra rašęs ir portalas 15min, Bosnijos ir Hercegovinos, Taivano faktų tikrintojai.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Alzheimerio ligą sukelia cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai?
Demencijos atvejų buvo užfiksuota jau seniai. Kadangi ši liga susijusi su senėjimu, jos atvejų ėmė daugėti ilgėjant žmogaus gyvenimo trukmei.
Alzheimerio liga – labiausiai paplitusi demencijos rūšis, tačiau mokslininkai dar ne iki galo supranta, kas ją sukelia. Tikima, kad yra ne viena jos priežastis.
Geriausiai žinomas rizikos veiksnys – amžius. Svarstoma, kad kalta gali būti ir genetika, nors tai vis dar neįrodyta.
Keli dideli ilgalaikiai tyrimai atskleidė, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, ribotas alkoholio vartojimas ir nerūkymas gali padėti sumažinti susirgimo riziką.
Ši liga buvo atrasta prieš daugiau nei šimtą metų, tačiau tai nereiškia, kad ji neegzistavo ir dar seniau.
1906 m. klinikinis psichiatras ir neuroanatomas vokietis Aloisas Alzheimeris psichiatrų susirinkime pranešė apie kurį laiką stebėtą 50-metę.
Moterį medikas stebėjo nuo pat hospitalizavimo pradžios, nes buvo pasireiškusi paranoja, progresuojantys miego ir atminties sutrikimai, agresijos ir sumišimo požymiai. Moteris mirė po penkerių metų.
A.Alzheimerio ataskaitoje buvo nurodyti tam tikri požymiai, kurie buvo pirmas žingsnis iki naujos ligos atradimo.
Skrodimo metu buvo nustatyta, kad moters smegenų žievė, t. y. išorinis smegenų sluoksnis, buvo plonesnė nei įprasta, o už neuronų ribų buvo susidariusios nenormalios nuosėdos, vadinamos senatvinėmis plokštelėmis.
Deja, tuo metu A.Alzheimerio tyrimas nesulaukė daug dėmesio. Tik kai kiti gydytojai ėmė pranešti apie panašius atvejus, psichiatras Emilis Kraepelinas 1910 m. išleistame „Psichiatrijos sąvade“ pavartojo terminą Alzheimerio liga.
Po kelerių metų vokiečių psichiatras paskelbė apie dar tris šios ligos atvejus, vėliau – dar vieną, kuris galiausiai pasirodė esantis kita to paties proceso stadija.
Vėlesni tyrimai parodė, kad A.Alzheimerio rastos plokštelės ir susipainiojimai yra šios ligos požymiai, atsirandantys dėl nenormalaus baltymų kaupimosi neuronų išorėje bei viduje. Bet vis dar neaišku, ar šie pokyčiai yra ligos sukėlėjai, ar pasekmė.
15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinami teiginiai, kad statinai neva „tirpdo“ smegenų mieliną, atima iš jų cholesterolį ir sukelia Alzheimerio ligą, neatitinka mokslinių įrodymų. Smegenys didžiąją dalį joms reikalingo cholesterolio pasigamina pačios, todėl cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys statinai tiesiogiai neišsekina smegenų cholesterolio atsargų. Alzheimerio liga buvo aprašyta dar gerokai prieš atsirandant statinams, o dabartiniai tyrimai nerodo, kad šie vaistai sukeltų ligą ar ardytų mieliną. Priešingai, statinų nauda mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką yra plačiai patvirtinta klinikiniais tyrimais, o raginimai savavališkai nutraukti jų vartojimą gali kelti pavojų sveikatai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
