Sekite 15min Google
Vaizdo įraše JAV pediatras Paulas Thomasas pristatomas kaip gydytojas, esą nukentėjęs už „tiesą apie skiepus“.
Teigiama, kad išanalizavęs savo praktikos pacientų duomenis jis nustatė, jog paskiepyti vaikai alergijomis, autoimuninėmis ligomis, nervų sistemos raidos sutrikimais ir įvairiomis infekcijomis serga 400–500 proc. dažniau nei neskiepyti.
Tyrimas vadinamas išsamiu ir įtikinamu, o netrukus po jo paskelbimo priimtas sprendimas sustabdyti gydytojo licenciją pristatomas kaip kerštas už esą neparankios tiesos atskleidimą.
Įrašo autorius tikina, kad medicinos sistema tarnauja farmacijos bendrovėms, esą suinteresuotoms, jog kuo daugiau žmonių sirgtų lėtinėmis ligomis ir nuolat vartotų vaistus.
Taip pat tvirtinama, kad nė vienos vaikams pagal skiepų kalendorių skiriamos vakcinos saugumas nebuvo vertintas ilgalaikiuose tyrimuose, kuriuose būtų lyginami paskiepyti ir neskiepyti vaikai.
Incidentų metu nukentėjo vaikai
Vaizdo įrašo autorius pristato Oregono (JAV) pediatrą Paulą Thomasą, kuris esą išanalizavo savo „trisdešimties metų praktiką“ ir nustatė „penkis šimtus procentų“ didesnį skiepytų vaikų sergamumą. Įraše kalba pats daktaras – jis teigia, kad praėjus kelioms dienoms po publikacijos jo licencija buvo sustabdyta.
Tačiau gydyti pacientų jam neleista dėl pažeidimų, kurie padarė nemažai žalos kai kurių pacientų sveikatai, o taip pat dėl melo, kai buvo melagingai tvirtinama, esą pacientai buvo paskiepyti.
2020 m. gruodį Oregono medicinos taryba skubos tvarka sustabdė pediatro Paulo Thomaso licenciją. Tarybos vertinimu, tolesnė jo praktika kėlė tiesioginį pavojų pacientams. Sprendime nurodyta, kad gydytojas nesilaikė gydymo standartų ir paliko daug vaikų nepakankamai apsaugotus nuo skiepais išvengiamų ligų.
P.Thomasas apkaltintas neužtikrinęs, kad jo pacientai būtų tinkamai paskiepyti, ir klaidinęs dėl savo siūlomo skiepijimo kalendoriaus naudos. Oregono medicinos taryba sprendime skubiai sustabdyti gydytojo licenciją aprašė mažiausiai aštuonis atvejus, kai dėl galimo šiurkštaus jo aplaidumo nukentėjo pacientai.
Vienas P.Thomaso pacientas – neskiepytas šešiametis – susižeidęs galvą susirgo stablige. Kaip skelbė „The Oregonian“, tai buvo pirmasis Oregone užregistruotas šios ligos atvejis per maždaug 30 metų. Berniukas beveik du mėnesius praleido intensyviosios terapijos skyriuje – jį teko intubuoti, atlikti tracheotomiją ir maitinti per zondą.
2021 m. birželį skubus P.Thomaso licencijos sustabdymas buvo atšauktas, tačiau jam leista gydyti tik pacientus, kuriems reikėjo pagalbos dėl ūmių sveikatos sutrikimų. Kol vyko tyrimas, gydytojas negalėjo konsultuoti skiepijimo klausimais ar vykdyti su pacientų priežiūra susijusių tyrimų.
Sutikimas laikytis šių apribojimų nereiškė, kad jis pripažino kaltę. 2022 m. P.Thomasas atsisakė Oregono gydytojo licencijos ir įsipareigojo daugiau dėl jos nesikreipti.
Straipsnis publikuotas, bet vėliau atšauktas
„Facebook“ įraše minimas straipsnis apie vakcinacijos ir apsilankymų pas gydytojus skaičiaus sąsajas iš tiesų buvo paskelbtas 2020 m. lapkritį žurnale „International Journal of Environmental Research and Public Health“.
Tačiau tyrimas apėmė dešimties, o ne trisdešimties metų vienos pediatrijos klinikos duomenis. Autoriai lygino ne tai, kiek skiepytų ir neskiepytų vaikų susirgo, o kiek kartų klinikai buvo apmokėti jų vizitai, susieti su tam tikromis diagnozėmis.
Toks skaičius priklauso ir nuo to, kaip dažnai tėvai kreipiasi į gydytoją – dėl tos pačios ligos vienas vaikas gali apsilankyti kelis kartus, o kito liga šios klinikos įrašuose gali apskritai neatsispindėti.
Todėl iš apsilankymų skaičiaus negalima tiesiogiai spręsti, kuri vaikų grupė sirgo dažniau. Be to, 2021 m. sausį autoriai turėjo ištaisyti straipsnio santraukoje klaidingai apskaičiuotus rodiklius.
Galiausiai, 2021 m. liepos 22 d. žurnalas straipsnį atšaukė. Redakcijos teigimu, po publikavimo kilo abejonių dėl išvadų pagrįstumo. Jas išnagrinėjusi redakcija nustatė kelias metodologines problemas ir nusprendė, kad išvadų nepatvirtina pakankamai tvirti moksliniai duomenys.
Registras – Rusijoje, ir ne šį rugsėjį
Vaizdo įraše pasakojama apie JAV pediatrą, o šalia minima, kad rugsėjo 1-ąją bus įvestas „atsisakiusiųjų skiepytis registras“. Nepasakoma, kurioje šalyje. Dėl tokio pateikimo gali susidaryti įspūdis, kad registras planuojamas JAV ar Europoje. Iš tiesų kalbama apie Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos projektą.
Pagal šį projektą registre būtų kaupiami ne vien duomenys apie atsisakiusiuosius skiepytis, bet ir informacija apie atliktus bei planuojamus skiepus, povakcinines komplikacijas ir medicinines kontraindikacijas. Projekte numatyta įsigaliojimo data – 2028 m. rugsėjo 1 d., o ne šių metų rugsėjis.
Rusijos sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad duomenis apie atsisakymus ketina naudoti planuodama gyventojų informavimą apie skiepus.
JAV dėl skiepų kalendoriaus spręs teismas
Vaizdo įraše taip pat minima, kad JAV trumpinamas vaikų skiepijimo kalendorius. 2026 m. sausio 5 d. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) iš tiesų pakeitė rekomendacijas: ligų, nuo kurių rekomenduojama skiepyti visus vaikus, skaičius sumažintas nuo 17 iki 11.
Tačiau tai nereiškia, kad kitų ligų vakcinos buvo pripažintos nesaugiomis. Jos perkeltos į rekomendacijas tam tikroms rizikos grupėms arba numatyta dėl jų spręsti individualiai.
Oficialiai pakeitimas grįstas JAV kalendoriaus palyginimu su kitų panašaus išsivystymo šalių praktika, o ne naujais įrodymais apie vakcinų žalą.
Pakeitimų įgyvendinimą kovo 16 d. preliminariai sustabdė federalinis teismas. Vyriausybė nutartį apskundė, tačiau šiuo metu naujasis kalendorius negalioja.
Teisminis ginčas susijęs su sprendimo priėmimo tvarka, todėl nei sausio pakeitimas, nei jo sustabdymas nepatvirtina „Facebook“ įraše skleidžiamo teiginio, kad įrodyta vaikų skiepų žala.
Sustabdymas tebegalioja šio straipsnio parašymo dieną – federalinėse rekomendacijose remiamasi 2025 m. gegužės mėn. skiepijimo kalendoriumi, pagal kurį įprasti skiepai rekomenduojami nuo 17 ligų.
Skiepytų ir neskiepytų vaikų palyginimų yra
Vaizdo įraše teigiama, kad nė viena į vaikų skiepijimo kalendorių įtraukta vakcina nebuvo tirta ilgą laiką lyginant ją gavusius ir negavusius vaikus. Tai netiesa.
2019 m. žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbtame Danijos tyrime nagrinėti 657 461 vaiko, gimusio 1999–2010 m., duomenys.
Tyrėjai lygino vaikus, gavusius tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakciną, su šios vakcinos negavusiais vaikais ir stebėjo autizmo diagnozes. Padidėjusios autizmo rizikos paskiepytiems vaikams nenustatyta: apskaičiuotas rizikos santykis buvo 0,93.
Tokios sąsajos nerasta ir ankstesniame Danijos tyrime, apėmusiame daugiau kaip 537 tūkst. vaikų.
MMR vakcinos ir autizmo ryšys tirtas ir JAV. 2015 m. žurnale „JAMA“ paskelbtame tyrime analizuoti 95 727 vaikai, tarp jų 1929 turėję vyresnį brolį ar seserį su autizmo spektro sutrikimu. Net šioje didesnės rizikos grupėje MMR skiepas nebuvo susijęs su padidėjusia autizmo rizika.
Kiti tyrimai nagrinėjo platesnius sveikatos rodiklius ir gerokai ilgesnius laikotarpius. 2025 m. paskelbtame Danijos tyrime vertinti daugiau kaip 1,2 mln. vaikų duomenys ir galimas vakcinose naudojamų aliuminio adjuvantų ryšys su 50 lėtinių ligų, įskaitant alergines, autoimunines ligas bei raidos sutrikimus.
Tyrėjai nenustatė vidutinio ar didelio rizikos padidėjimo daugumai vertintų ligų, tačiau pažymėjo, kad nedidelio rizikos padidėjimo, ypač retų ligų atveju, atmesti negalima.
Ypač ilgas stebėjimas atliktas tiriant hepatito B vakciną. Gambijoje ji į kūdikių skiepijimo programą buvo įtraukta palaipsniui, todėl tyrėjai galėjo lyginti ją gavusius vaikus su jos dar negavusiais ir vėliau vertinti kepenų ligų bei vėžio atvejus.
Kinijoje atliktame tyrime naujagimių skiepijimo nuo hepatito B poveikis stebėtas 30 metų. Abiem atvejais kontrolinės grupės nebuvo gavusios hepatito B vakcinos – tai nereiškia, kad vaikai nebuvo skiepyti nuo jokių kitų ligų.
Visiškai neskiepytų vaikų sveikata taip pat buvo lyginta su skiepytųjų. Vokietijos Roberto Kocho instituto KiGGS tyrime įvertinti 13 453 vaikų ir paauglių skiepijimo duomenys.
Tyrėjai nustatė, kad neskiepyti vaikai dažniau buvo sirgę kai kuriomis ligomis, nuo kurių apsaugo vakcinos, tačiau alerginių ligų ir nespecifinių infekcijų dažnio skirtumo pagal skiepijimo statusą nenustatė.
15min verdiktas: melas. Įraše tikri faktai sudėlioti taip, kad sudarytų nepagrįstą išvadą apie skiepų žalą. Paulo Thomaso tyrimas buvo paskelbtas, bet vėliau atšauktas dėl metodologinių problemų; jo duomenys neįrodo, kad paskiepyti vaikai serga 400–500 proc. dažniau.
Gydytojo licencija sustabdyta medicinos tarybai nustačius pavojų pacientams dėl jo praktikos, o ne įrodžius įraše minimą „kerštą už tiesą“.
Skiepytų ir konkrečių vakcinų negavusių vaikų ilgalaikių tyrimų yra. Įraše minimas registras planuojamas Rusijoje, o JAV vaikų skiepijimo kalendoriaus pakeitimus šiuo metu yra sustabdęs teismas.
Nė vienas iš šių faktų nepatvirtina teiginio, kad įrodyta vaikų skiepų žala.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
