Šiandien tokioms moterims, jei įmanoma taikyti gydymą, jis ir taikomas, atsižvelgiant į didesnę atkryčio riziką bei daugybę kitų veiksnių. Tačiau yra moterų, kurioms chemoterapija ar kiti gydymo būdai negali būti taikomi, nes organizmas jau per daug nusilpęs – to neleidžia kraujo rodikliai ar kiti tyrimai. Tokiu atveju biologinė taikinių terapija joms būtų vienintelė išeitis, tačiau šiai daliai moterų viltį gali suteikti tik sprendimas, kuris bus priimtas neaišku kada.
Būtinas gydymas
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas dr. Vilius Rudaitis tikina, kad ši problema – itin opi. Šiandien, kai visi biurokratiniai procesai jau sutvarkyti, belaukiama tik paskutinio žingsnio. Medikas viliasi, kad jis bus žengtas kuo greičiau. Anot jo, gydant kiaušidžių vėžį visos chirurginės galimybės šiuo metu jau išnaudotos, o medikamentinis gydymas turi didelių perspektyvų ir teikia vilčių.
„Problema, kalbant apie kiaušidžių vėžį, per dešimt metų nelabai keitėsi. Pagrindinis principas – pašalinti visą naviką, o vėliau pacientės tęsia gydymą pas onkologus chemoterapeutus“, – aiškino medikas.
Dr. V. Rudaitis atkreipė dėmesį, kad tai, ką išgyvena pacientės ir jų artimieji, yra labai sudėtinga – tiek gydymas, tiek komplikacijos. Anot jo, būtina daryti viską, kad mažėtų atkryčio rizika, o tai gali užtikrinti biologinė taikinių terapija, kuri daliai pacienčių šiandien neprieinama.
„Tai nėra atleistina“
Gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė teigė, kad apie 70 proc. kiaušidžių vėžio atvejų diagnozuojami III–IV stadijose. „Sergamumo priežasčių dar iki galo nežinome, bet kalbant apie mirtingumą – tai jau diagnostikos ir gydymo galimybių klausimas. Lietuva daugiau nei du kartus viršija mirtingumą nuo kiaušidžių vėžio. Tai rodo ne biologinius dalykus, o gydymo efektyvumą ir savalaikiškumą“, – įsitikinusi medikė.
Šiandien šis navikas gydomas chemoterapija ir biologine terapija, tačiau blogiausia tai, kad inovatyvus ir efektyvus gydymas prieinamas ne visoms pacientėms. Susiformuoja tam tikra nelygybė, kurios neturėtų būti, tikino B. Brasiūnienė.
„Pusė vėžiu sergančių moterų turi biologinius žymenis, kita pusė – jų neturi. Tos moterys, kurių ląstelėse nerasta specifinių žymenų, lieka be prieinamo gydymo ir galimybės ilgiau gyventi, nors tokie vaistai jau registruoti.
Mano akcentas, kurį pabrėžia ir onkologinio gydymo organizacijos, – gydymo lygybės principas. Svarbu neskirstyti pacientų pagal biologinius žymenis. Susirgusi moteris juk nesirenka – yra žymenų ar nėra. Kalbame apie tą moterų dalį, kuri negauna gydymo – šiuo metu egzistuoja nelygybė. Tai nėra atleistina“, – teigė gydytoja chemoterapeutė.
Turime prisiimti atsakomybę
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos ir hematologijos centro vadovas Alvydas Česas teigė, kad delsti šiuo klausimu nebegalima: „Šiuo metu žengdami žingsnį į priekį turime prisiimti atsakomybę.
Lapkričio mėnesį vaistai buvo patvirtinti, viskas suderinta, jie įtraukti į rezervinių vaistų sąrašą. Tačiau procesas dar nepajudėjo – gal dėl biurokratinių trukdžių ar kitų priežasčių. Tačiau pacientes, kurios laukia tuos mėnesius, o dalis jų vaistus perka savo lėšomis arba jų visai neturi – mes galime prarasti“, – sakė medikas.
Kai kas negali laukti, nes 6–8 mėnesiai per daug.
„Kai kas negali laukti, nes 6–8 mėnesiai per daug. Mes labai norime, kad mus išgirstų. Jei visos detalės sudėtos, šis procesas negali laukti. Negalime delsti“, – ragino sprendimų priėmėjus.
„Nelaiminga korta“
POLA organizacijos vadovė Neringa Čiakienė teigė, kad kiekvienam onkologiniam pacientui vėžio diagnozė yra šokas ir sukrėtimas. Tačiau net ir šioje skaudžioje srityje yra „laimingos“ ir mažiau „laimingos“ kortos. Kai kurie navikai išgydomi lengviau, jų prognozės geresnės, tačiau kiaušidžių vėžys – ne iš jų.
N. Čiakienė pabrėžė, kad labai gerai, kai turime veikiančias sistemas – žaliuosius koridorius ir pan., turime medikus, apie kuriuos pacientai atsiliepia itin gerai, tačiau medikamentų klausimai, kaip ir šiuo atveju, kartais tiesiog įstringa biurokratijoje. O tai dažnai yra laiko klausimas, kurio onkologiniai pacientai neturi arba turi labai nedaug.
POLA vadovė priminė, kad dažnai apie onkologines ligas kalbama skaičiais ir statistika, tačiau kiekvieną kartą tai yra žmogus ir šeima, išgyvenantys labai sunkias patirtis. Ir šiandien yra ne viena moteris, kuri laukia šios biologinės taikinių terapijos, kad galėtų tikėtis gyventi ilgiau ir sveikti.
