„Jei būčiau žinojęs, kad tėčiui liko tik metai, būčiau kitaip dėliojęs prioritetus ir stimuliatorių sukūręs greičiau. Blogiausia, kad niekada nežinai, kiek turi laiko. Matyt, tai buvo labai reta ir greitai progresuojanti liga, kurios mes taip ir neišsiaiškinome“, – sako startuolio „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas.
Vagus nervas – itin svarbus
Dar prieš susergant tėčiui, P. Sabaliauskas pagal užsakymus kūrė įvairius medicinos įrenginių priedus. Susipažinęs su šia sritimi, jis netrukus buvo pakviestas dirbti į tarptautinę neuromoduliacijos kompaniją, kuri gamina įvairius implantuojamus vagus nervo, nugaros smegenų, giliosios smegenų stimuliacijos prietaisus.
„Apie klajoklinį nervą iki tol žinojau nedaug, todėl man buvo didelis atradimas, kokį jis atlieka svarbų vaidmenį organizme. Jis veikia kaip informacijos greitkelis tarp vidinių organų ir smegenų, perduodamas signalus, kurie reguliuoja gyvybines funkcijas. Kai patiri stresą, vagus nervas padeda organizmui optimizuoti atsaką – nors kepenys ir inkstai vis dar funkcionuoja, jie pereina į „pauzės režimą“, nes kūnas koncentruojasi į streso mažinimą. Dėl to padažnėja širdies ritmas, o jei ši būsena tampa lėtinė, gali išsivystyti perdegimas, depresija ar kiti sveikatos sutrikimai“, – pasakoja dešimtmetį neuromoduliacijos srityje dirbantis specialistas.
Vagus nervo stimuliacija elektros impulsu padeda atkurti pusiausvyrą ir sugrąžinti organizmą į normalų veikimo režimą. Jo stimuliatoriai dažniausiai implantuojami sergantiems depresija, vaistams atspariai epilepsijai gydyti, turintiems migreną, širdies nepakankamumą bei sergantiems tam tikromis uždegiminėmis ir autoimuninėmis ligomis.
„Susidūręs su asmeninę tragedija šeimoje, daug bendravau ir tariausi su neuromokslininkais, neurochirurgais ir neurologais. Supratau, kad vagus nervo stimuliacija gali būti sprendimas, kuris padėtų tėčiui. Deja, tuo metu rinkoje nebuvo nei vieno neimplantuojamo vagus nervą stimulioujančio įrenginio. O implantuoti stimuliatorių leidžiama tik tada, kai yra aiški diagnozė“, – prisimena vilnietis.
Projektą ilgam atidėjo į šalį
Povilas prisimena, kad jau buvo pradėjęs modeliuoti naują įrenginį ir laukė kelių būtinų komponentų, kai staiga sunegalavęs tėtis mirė. Pradėtas projektas buvo atidėtas į šalį, nes nebeliko preteksto toliau jį tęsti.
Po gerų metų, P. Sabaliauskas vienoje verslo bendruomenėje susipažino su dabartiniu savo verslo partneriu Vitalijumi Majorovu. Pažinties metu pokalbis netikėtai pakrypo apie Vitalijaus žmoną, kuri daug metų kenčia klasterinius galvos skausmus.
„Tai yra viena stipriausių galvos skausmo rūšių ir Vitalijus ieškojo žmonai pagalbos. Papasakojau, jam apie vagus nervo stimuliatorius, jau tada buvo atlikta nemažai klinikinių tyrimų, įrodančių jų poveikį mažinant galvos skausmus. Užsiminiau ir apie savo pradėtą kurti išorinį vagus nervo stimuliatorių. Jis mane įtikino užbaigti jo kūrimą ir leisti išbandyti jo žmonai“, – pasakoja vyras.
P. Sabaliauskas šypsosi prisiminęs, kaip atrodė pirmasis jo įrenginys, kurį net sunku buvo pavadinti įrenginiu. Tai buvo kartoninė dėžė su reikalingais elektros impulsų siųstuvais ir iš dėžės kyšančiais laidais, kuriuos reikėjo prisiklijuoti ant kaklo.
„Kaklo srityje svarbu stimuliuoti tam tikru dažniu, kad būtų aktyvuotos vagus nervo aferentinės skaidulos, perduodančios signalus iš kūno į smegenis. Sukurtą prototipą išbandė Vitalijaus žmona, kuri labai greitai pajuto, kad galvos skausmai gerokai silpnesni. Tada pradėjome galvoti, kaip prisitraukti investicijų, kad sukurtume įrenginiui prekinę išvaizdą ir galėtume padėti daugiau žmonių“, – prisimena „Pulsetto“ bendraįkūrėjas.
Anot jo, visi potencialūs investuotojai, matė tik kartoninę dėžę ir į ją žiūrėdami niekas netikėjo, kad iš jos gali būti naudos ir juo labiau neįsivaizdavo, kad ją galima paversti veikiančiu įrenginių, kurį norės įsigyti žmonės visame pasaulyje. Nors į šį sumanymą žiūrėta gana skeptiškai, prototipo kūrimui „Kilo Health“ pasiūlė 50 tūkst. eurų.
Išbandė pats Bryanas Džonsonas
Sukurti prototipą dviem jaunuoliams pavyko per devynis mėnesius. Anot jų, tai rekordiškai trumpas laikas, nes paprastai tokie darbai trunka apie trejus metus. Masinės gamybos paleidimui startuolio sumanytojai iš „Kilo health“ gavo dar 500 tūkst. eurų investiciją, tačiau suprato, kad tokios sumos neužteks.
„Grubiai skaičiuojant, norint paleisti naujo įrenginio gamybą, reikia turėti bent milijoną eurų ir, žinoma, garantiją, kad gaminys turės paklausą. Mes tuo nebuvome tikri, todėl nusprendėme pasitikrinti per vieną populiariausių pasaulyje sutelktinio finansavimo platformą „Indiegogo“. Ji leidžia kūrėjams pristatyti savo idėjas ir pritraukti lėšų jų įgyvendinimui. Per du mėnesius mes surinkome 400 tūkst. dolerių. Tai buvo stulbinantis rezultatas. Jį pasiekti kol kas pavyko tik trims Lietuvos startuoliams“, – džiaugiasi P. Sabaliauskas.
Pradėję masinę prekybą išoriniais vagus nervo stimuliatoriais, jo kūrėjai sako pirmiausiai taikėsi į Jungtinių Amerikos valstijų rinką, nes net žmonės kur kas daugiau investuoja į save. Jis prisimena įvykį, kai staiga vieną dieną pardavimai netikėtai šoktelėjo 40 proc.
„Iš pradžių nesupratome, kas vyksta. Tada pradėjo plaukti žinutės, kad mūsų sukurtą stimuliatorių nusipirko ir išbandė milijardierius Bryanas Džonsonas ir apie tai papasakojo savo socialiniuose tinkluose. Tai žmogus, kuris kurdamas verslą susigadino sveikatą ir dabar uždirbtus pinigus investuoja į jos susigrąžinimą. Išbandęs mūsų stimuliatorių, jis pamatė teigiamus rezultatus, o juos pamatuoti nėra sunku – užtenka ir išmanaus laikrodžio. Šiuo faktu jis pasidalino su savo sekėjais, kurių turi kelis milijonus, todėl mes sulaukėme neįtikėtino dėmesio“, – prisimena stimuliatoriaus sumanytojas.
Anot jo, tiek sportininkai, tiek ilgaamžiškumo bendruomenių nariai ypač didelį dėmesį skiria dviem rodikliams – širdies variabilumui, kuris parodo žmogaus biologinį amžių, ir širdies ritmui ramybės būsenoje. Pastebėta, kad abu šiuos rodiklius su vagus nervo stimuliavimu galima paveikti į teigiamą pusę.
Testuoja Lietuvos olimpiečiai
Šiandien lietuvių sukurtą sprendimą galima išbandyti įvairiose gydymo ir sveikatinimo įstaigose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vagus nervo stimuliatorius pasitelkiamas odontologijoje – jį siūlo dantistai pacientams, kurie jaučia stiprią baimę prieš dantų gydymo procedūras. Taip pat jis naudojamas kai kuriose privačiose klinikose prieš magnetinio rezonanso tyrimus, padedant sumažinti nerimą ir įtampą, ypač tiems, kurie kenčia nuo klaustrofobijos.
„Kai prieš daugiau nei dvejus metus sukūrėme veikiantį įrenginį, kreipėmės į įvairias Lietuvos medicinos ir mokslo įstaigas, siūlydami jį išbandyti. Tačiau niekas tuo nesusidomėjo. Dabar tie patys specialistai, išgirdę apie mus iš užsienio kolegų, kreipiasi su tam tikru priekaištu – kodėl mums nedavėte išbandyti? Šypsausi prisiminęs gerai žinomą posakį – savam krašte pranašu nebūsi“, – sako P. Sabaliauskas.
Šiuo metu išorinį vagus nervo stimuliatorių išbando Lietuvos olimpiečiai. Tikimasi, kad tai taps puikiu sprendimu sportininkams nusiraminti po pusfinalio varžybų ir, pailsėjus, sukaupti visas jėgas finalui.
„Kūnas turi dvi pagrindines būsenas – simpatinę ir parasimpatinę. Simpatinė būsena aktyvuojasi, kai patiri stresą, ir tavo kūnas pasiruošia kovai ar bėgimui. Parasimpatinė būsena yra atsipalaidavimo režimas, kai kūnas atpalaiduoja įtampą ir leidžia pasikrauti energijai. Mūsų sukurtas prietaisas padeda pereiti į šią atsipalaidavimo būseną, nes dažnai mes tiek įsitempiame, kad nesugebame iš to išeiti. Tikiuosi, kad kažkada tėčiui pradėtas kurti sprendimas taps toks populiarus ir savaime suprantamas, kaip dantų šepetėlis“, – viliasi „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas.
Anot jo, jau atliekami klinikiniai tyrimai, todėl artimiausiu metu galima tikėtis, kad jo sukurtas sprendimas bus patobulintas pritaikytas ne tik sveikatinimui, bet ir įvairių ligų gydymui.
