Sekite 15min Google
Plaučių, virškinamojo trakto ir gimdos vėžys vis dažniau nustatomas jaunesnio amžiaus žmonėms. Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su didėjančiu skirtumu tarp biologinio ir chronologinio amžiaus.
28-erių Susannai buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys, o Andre plaučių vėžiu susirgo būdamas vos 34-erių. Abu jie savo istorijomis dalijasi socialiniuose tinkluose. Dar visai neseniai tokie atvejai buvo laikomi išskirtiniais, tačiau dabar jų daugėja, rašo Deutsche Welle (DW).
Vokietijos vėžio tyrimų centras (DKFZ) praneša apie ryškų virškinamojo trakto vėžio atvejų augimą tarp 20–39 metų žmonių. Panašios tendencijos stebimos ir Jungtinėse Valstijose – ten ankstyvojo amžiaus vėžio atvejų dalis dar didesnė. Jaunesniems pacientams vis dažniau diagnozuojamos ir kitos onkologinės ligos, pavyzdžiui, kaulų čiulpų ar gimdos vėžys.
Vėžys – ne tik vyresnio amžiaus liga
Tradiciškai vėžys laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga. Vokietijos kovos su vėžiu organizacijos duomenimis, vidutinis vėžiu sergančių vyrų ir moterų amžius siekia apie 69 metus.
Vėžinės ląstelės susidaro tuomet, kai tam tikrose DNR vietose atsiranda mutacijų, kurių organizmas nebesugeba ištaisyti. Senstant natūralūs DNR taisymo mechanizmai silpnėja, todėl didėja ir vėžio rizika.
Biologinis amžius gali skirtis nuo tikrojo
JAV Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė galimą paaiškinimą, kodėl jaunesni nei 50 metų žmonės vis dažniau suserga vėžiu.
Tyrėjai nustatė, kad jaunesnėse kartose vis labiau didėja skirtumas tarp chronologinio ir biologinio amžiaus.
Chronologinis amžius parodo, kiek metų žmogus gyvena nuo gimimo, o biologinis atspindi tikrąją organizmo būklę – kiek ląstelėse ir audiniuose yra susikaupę pažeidimų. Skirtingi organai gali senti nevienodu tempu, todėl, pavyzdžiui, žmogaus širdis, kepenys ar smegenys gali būti skirtingo biologinio amžiaus.
Pasak Kelno universitetinės ligoninės hematologo ir senėjimo biologijos tyrėjo Rono Jachimowicziaus, šiame tyrime pirmą kartą parodyta sąsaja tarp didėjančio biologinio ir chronologinio amžiaus skirtumo bei ankstyvojo vėžio rizikos.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai yra koreliacinis tyrimas.
„Svarbu nepamiršti, kad tai tik koreliacija“, – sako gydytojas.
Kitaip tariant, tyrimas rodo ryšį tarp dviejų reiškinių, tačiau neįrodo, kad vienas jų tiesiogiai sukelia kitą.
Anot jo, mokslininkai jau seniai žinojo, kad biologinis amžius yra susijęs su didesne vėžio rizika, tačiau naujasis tyrimas suteikia papildomų įrodymų.
Kaip nustatomas biologinis amžius?
Vieno paprasto tyrimo biologiniam amžiui nustatyti nėra.
Tam naudojami įvairūs metodai: analizuojami epigenetiniai DNR pokyčiai, vertinami tam tikri kraujo rodikliai, matuojamas telomerų – chromosomų galuose esančių apsauginių DNR struktūrų – ilgis.
Taip pat atliekami fiziologiniai tyrimai, vertinantys organų veiklą, bei kognityviniai testai.
Šiame tyrime mokslininkai pritaikė kelių metodų derinį ir išanalizavo daugiau kaip 150 tūkst. Jungtinės Karalystės „UK Biobank“ duomenų bazės dalyvių informaciją.
Rezultatai parodė, kad žmonių, gimusių 1965–1974 metais, biologinis amžius gerokai labiau lenkė chronologinį nei tų, kurie gimė 1950–1954 metais. Kuo jaunesnė buvo tiriama karta, tuo skirtumas buvo didesnis.
Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. amerikiečių, parodė dar ryškesnę tendenciją – didžiausias biologinio ir chronologinio amžiaus skirtumas nustatytas tarp žmonių, gimusių 1990–1999 metais.
Tyrimo autoriai pažymi, kad Australijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV 1990-aisiais gimę žmonės turi bent keturis kartus didesnę ankstyvojo storosios žarnos vėžio riziką nei gimę 1960-aisiais.
Kiek biologinį amžių lemia gyvenimo būdas?
Anksčiau buvo manoma, kad sveikas gyvenimo būdas lemia net 75–90 proc. biologinio amžiaus.
Tačiau, pasak R. Jachimowicziaus, naujausi duomenys rodo, kad gyvenimo būdas gali paveikti maždaug pusę šio rodiklio.
„Apie 50 proc. galime pakeisti patys, o likę 50 proc. yra nulemti genetiškai“, – aiškina jis.
Norint lėtinti senėjimą, gydytojas rekomenduoja reguliariai judėti, visavertiškai maitintis, pakankamai miegoti, vengti alkoholio ir narkotinių medžiagų. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbūs ir socialiniai ryšiai.
Kodėl jaunesnės kartos sensta greičiau?
Kodėl taip vyksta, mokslininkai kol kas negali atsakyti vienareikšmiškai, tačiau yra kelios pagrindinės hipotezės.
Viena jų – vis ankstesniame amžiuje prasidedantis ir ilgiau trunkantis nutukimas.
Pasak DKFZ Klinikinės epidemiologijos ir senėjimo tyrimų skyriaus epidemiologės Tanwei Yuan, prie spartesnio biologinio senėjimo taip pat gali prisidėti sėslus gyvenimo būdas bei prasta miego kokybė dėl ilgo laiko, praleidžiamo prie ekranų.
Jos teigimu, naujasis tyrimas patvirtina tai, ką vėžio tyrėjai įtarė jau kurį laiką.
Mokslininkė taip pat ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją pajutus neįprastus simptomus.
„Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į gydytoją ir paprašykite atlikti reikiamus tyrimus“, – pataria ji.
T. Yuan pati praėjusiais metais sužinojo turinti žarnyno polipų. Nors jie iš pradžių gali būti nepiktybiniai, negydomi ilgainiui gali supiktybėti.
Ar gydytojas gali nustatyti biologinį amžių?
Kol kas – ne.
R. Jachimowicziaus teigimu, biologinio amžiaus nustatymas vis dar yra mokslinių tyrimų objektas ir nėra kasdienės klinikinės praktikos dalis.
Vis dėlto jis mano, kad ateityje tokie tyrimai galėtų padėti anksčiau nustatyti žmones, kuriems gresia didesnė ankstyvojo vėžio rizika.
„Iki to dar gana toli, tačiau ši kryptis labai intriguoja“, – sako mokslininkas.
