Sekite 15min Google
Kasmet Šveicarijoje krūties vėžiu vidutiniškai suserga daugiau kaip 6700 moterų. Tai rodo Šveicarijos federalinės statistikos tarnybos duomenys. Viena jų kada nors galėjo tapti ir 26 metų Antonia. Praėjusiais metais atliktas genetinis tyrimas parodė, kad jauna moteris turi BRCA1 mutaciją. Todėl ji nusprendė atlikti visišką mastektomiją (red. past. – pašalinti krūtis).
„Kažkaip žinojau, kad tai slypi manyje. Mano giminės istorijoje buvo pernelyg daug vėžio atvejų“, – Šveicarijos laikraščiui „20 Minuten“ sakė Antonia. Jos senelis sirgo prostatos vėžiu, o močiutė ir motina – krūties vėžiu.
Turi šią geno mutaciją
Kai Antoniai buvo 13 metų, jos motina kovojo su krūties vėžiu. Vėliau jai buvo atliktas genetinis tyrimas, kuris parodė, kad ji turi BRCA1 geno mutaciją. Dėl jos padidėja rizika susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu, be to, šią geno mutaciją galima perduoti vaikams.
Tuo metu Antonia pati nenorėjo atlikti tyrimo. Tik gimus antrajam vaikui – dukrai – ji pajuto norą turėti daugiau aiškumo. Siekdama sumažinti savo vėžio riziką, moteris nusprendė atlikti mastektomiją ir krūtų rekonstrukciją savais audiniais. Jauna moteris daugiau vaikų neplanuoja.
„Žinau, kad greičiausiai nesusirgsiu krūties vėžiu. Tiesiog jaučiuosi ramiau ir turiu vidinę ramybę“, – „20 Minuten“ sakė ji. Kartu moteris baiminasi momento, kai savo vaikams turės papasakoti apie galimą geno mutaciją.
Kaip skelbia „Apotheken Umschau“, profilaktinė mastektomija asmeninę riziką susirgti krūties vėžiu sumažina daugiau kaip 95 procentais. Po operacijos ši rizika tampa mažesnė nei moterų, neturinčių BRCA mutacijos.
Ankstyvosios diagnostikos programa mutacijos turėtojams
Kaip skelbia portalas „Mammamia-Online“, šią mutaciją turintys žmonės gali pasirinkti dalyvauti sustiprintoje ankstyvosios diagnostikos ir stebėsenos programoje (IFNP). Dėl jos galima kreiptis į šeiminio krūties ir kiaušidžių vėžio centrus.
Programą sudaro reguliarūs ultragarso tyrimai, mamografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai.
